Nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimu, per pastaruosius penkerius metus Taline 1000-iui gyventojų teko 236 kv. m pastatytų prekybos centrų ploto, Rygoje – 137 kv. m, o Vilniuje – 48 kv. m.
Atitinkamai, Taline 1000-iui gyventojų teko 7,3 naujos statybos buto per pastaruosius penkerius metus, Rygoje – 5,9, o Vilniuje – 14,1.
Bendrovės vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad sudėtinga atsakyti, kodėl Lietuvoje pasirinkta investuoti į naujus būstus, kai Rygoje ir Taline – į prekybos centrus.
„Gal tai yra ne tiek Latvijos ir Estijos NT plėtotojų išskirtinumas, kiek daugiau mūsų savybė, kad jie ryžosi investuoti į būstą“, - dėstė S. Vagonis.
Anot jo, būsto paklausa Vilniuje yra pakankamai nuspėjama, kai Rygoje dar liko naujų būstų, kurie pastatyti krizės metais, bet neparduoti.
„Tai viena priežasčių, kodėl Latvijoje, Rygoje, naujo būsto plėtra buvo vangi: tai lėmė didelis prieškrizinių projektų portfelis“, - pastebi S. Vagonis.
Taline, kur būsto kainos yra pakilusios, taip pat pastebima nedidelė NT plėtra, tik pastaraisiais metais, t. y. 2014-2015, jis ėmė augti.
„Ober-Haus“ vertinimu, šiemet vidutinės butų kainos Rygoje siekė 1000-1100 eurų už kv. m, 1200-1300 eurų už kv. m Vilniuje ir 1400-1500 eurų už kv. m Taline.
Įdomu tai, kad Taline 90 proc. parduodamo naujo būsto yra siūloma su apdaila, Rygoje šis procentas siekia apie 50 proc., kai Vilniuje – apie 10 proc.
Lietuvos statybininkų asociacija skaičiuoja, kad vieno naujo kvadratinio metro apdaila Lietuvoje kainuoja apie 250 eurų.
2010-2014 m. Vilniuje 37 proc. visų naujų butų pasiūlos (2 814 butų) pastatė šios įmonės: „Eika“, „MG Valda“, „Anreka“, „Realco“ ir „Hanner“.
Paaiškina, kodėl Vilniuje pridygo butų
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas dėsto, kad statyti būstus Vilniuje yra kur kas populiariau nei kituose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Kaune dominuoja infrastruktūros objektų statyba.
„Pagrindinis stimulas, kuris paskatino statyti būstą, o ne komercines patalpas, yra pridėtinė vertė, kurią gauna vystytojas. Jeigu jis mato, kad prekybinio ploto nuomos kainos gali kristi ir yra rizika, kad pinigų uždirbti nepavyks, planuojamos grąžos nebus, o būstą vis dėlto perka, vidutinė perkama kvadratūra – 56 kv. m., tokius būstus ir stato“, - mano D. Gedvilas.
Pasak jo, logiška, kad vystytojai siekia pelno ir tai lemia motyvaciją statyti butus. Situacija Taline, D. Gedvilo manymu, kitokia: estai gyvenamuoju NT apsipirko prieš krizę, tad dabar ten nėra didelės būstų paklausos.
Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, kasmet šalyje pastatoma apie 1 mln. kv. m naujo gyvanemojo ploto.
NT rinkos specialistas (vardas ir pavardė DELFI žinoma) iškėlė ir kitą versiją: Lietuvoje NT vystytojai yra lokalūs, todėl planuoja ne strategiškai, o kopijuoja vienas kito sprendimus.
„Jeigu vienas pradėjo statyti gyvenamuosius plotus, tuoj pat kitas galvoja, kad jau laikas, o ir trečias neužtruks prisijungti ir visi daro tą patį. Tada kažkas pasako, kad labai gerai statyti biurus, tada visi pasiruošę statyti juos“, - kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, situacija Estijoje ir Latvijoje – kitokia, šiose rinkose veikia mažiau vietos kapitalo bendrovių, bet yra daugiau užsienio kapitalo įmonių, kurios strategijas ruošia 5-10 metams.
„Jeigu YIT gerai sekasi Rygoje statyti butus, jie ir stato tuos butus, bet niekur nepamatysime, kad jie norėtų statyti biurą ar logistikos kompleksą. Pas mus daugelį objektų stato tie patys 5 NT vystytojai.
Tai, kad Taline kainos didžiausios, dar nereiškia, kad jiems trūksta butų. Priešingai - rinka yra subalansuota, butų stato tiek, kiek reikia, dėl to ir kyla kainos, nes nėra viršpločių. Vilniuje iš peties imtasi gyvenamojo ir jo pastatė šiek tiek per daug“, - mano pašnekovas.
DELFI šiemet sausį skelbė, kad Vilniuje fiksuojamas naujų butų perteklius ir nekilnojamojo turto specialistai vardijo, kad gyventojų laukia kelios geros naujienos.
