Vyriausybės ketinimų rimtumą patvirtina ir prieš kelias savaites įsteigtas Energetinio efektyvumo fondas, kurio lėšomis numatoma finansuoti viešųjų pastatų renovacijos ir gatvių apšvietimo projektus.
Kas yra ESCO?
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą Vyriausybė patvirtino dar praėjusių metų lapkričio mėnesį. Programa – pirmasis žingsnis žengtas energijos taupymo paslaugų teikėjo modelio (ETPT), geriau žinomo kaip Energetinių paslaugų teikėjo (ESCO) modelio, taikymui paskatinti.
ESCO – tai energetinių paslaugų bendrovė, kuri sudarydama Energetinių paslaugų sutartį su pastato valdytoju, investuoja į priemones, padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį investicijoms skirtų lėšų atgauna per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų.
Modelio esmė – pasiekti kuo didesnį energijos sutaupymo efektą, nepatiriant didelių pradinių investicijų. Be to, kaip jau minėta, energetinių paslaugų sutartimi garantuojamas tam tikro lygio energijos sutaupymas pastate įdiegus energiją taupančias priemones.
Nereikės mokėti už rangos darbus
Renovuojant pastatą ESCO modeliu, pastato valdytojas moka už energetinę paslaugą, o ne už rangos darbus, todėl jam nereikia rūpintis projekto įgyvendinimu ir finansavimu. Energetinių paslaugų bendrovė (ESCO) viską atlieka savo rizika.
Bendrovė projektą įgyvendina ieškodama geriausio techninio sprendimo bei panaudodama savo žinias, patirtį ir naujausias technologijas. Subjektais, galinčiais atlikti ESCO funkcijas, paprastai gali būti statybos, komunalinių paslaugų ar energijos veikla besiverčiančios įmonės bei jų konsorciumai.
Energetinių paslaugų teikėjas paprastai atsako ne tik už kokybę statybos darbų, kurie turėtų pagerinti pastato energetinę būklę, bet ir už sutaupytą suvartotos energijos dydį, kurį pasiekė renovacijos dėka. Kadangi ESCO prisiima sutarto energijos suvartojimo sutaupymo nepasiekimo riziką, būtent šis subjektas yra suinteresuotas itin aukšta renovacijos darbų kokybe bei tinkama statinio ir jo atitvarų eksploatacija net ir po statybos darbų garantinių terminų pabaigos.
Taigi, šiuo aspektu pastato renovacijos darbų įsigijimas ESCO modeliu yra pranašesnis už tradicinį pastato renovacijos darbų įsigijimą, kurio atveju jokie ilgalaikiai ir realūs energijos sutaupymai garantuojami nėra. Be to, ESCO taip pat yra suinteresuota disciplinuoti pastatuose dirbančių asmenų elgesį, kadangi ir nuo šio faktoriaus priklauso įsipareigoto energijos suvartojimo sutaupymo pasiekimas.
Galimybė renovuoti daugiau
Renovuojant pastatus ESCO modeliu, kaštus, statybos ar įrengimo darbams, kurie skirti pastato energijos taupymui, prisiima ESCO įmonė. Viešojo pastato valdytojas šiuos kaštus padengia per sutarties galiojimo laikotarpį. Didžioji dalis lėšų tam gaunama būtent iš energijos ištekliams sutaupytų išlaidų.
Taigi, esant ribotoms viešojo sektoriaus galimybėms įprastiniu būdu vykdyti plataus masto pastatų renovaciją, ESCO modelio panaudojimas gali padėti pasiekti didesnį renovuojamų objektų skaičių per trumpesnį laiką.
80 mln. eurų lengvatinių paskolų
Vien Centrinės valdžios valdomų pastatų plotas siekia 5 898 129 kvadratinių metrų (tai 5531 pastatai). Vadovaujantis Finansų ministerijos skelbiamais išankstinio vertinimo duomenimis, lėšų poreikis numatytiems centrinės valdžios sektoriaus valdomų pastatų renovacijos tikslams pasiekti sudaro apie 169 mln. eurų. Taigi, vien kalbant apie centrinės valdžios valdomus pastatus, ESCO rinkos potencialas Lietuvoje yra nemažas.
Pirmąjį impulsą ETPT (ESCO) rinkos plėtrai turėtų suteikti ES struktūrinių fondų parama. Energetikos ministerijos valdomi asignavimai, kuriuos numatoma skirti valstybės valdomų viešųjų pastatų renovacijai panaudojant ESCO modelį sudaro 94,1 mln. eurų.
Didžiąją šios sumos dalį – 79,645 mln. eurų planuojama paskirstyti lengvatinės 2 proc. paskolos forma, kurios tikslinė paskirtis yra renovacijos projekto įgyvendinimas. Tokią paskolą įprastiniu atveju galės gauti pati ESCO įmonė. Likusi Energetikos ministerijos valdomų asignavimų dalis greičiausiai bus panaudota subsidijoms per įprastinę ETPT (ESCO) projekto trukmę, t.y. 10-20 metų neatsiperkančių pastatų renovacijos projektų įgyvendinimui teikti.
Parama ETPT (ESCO) modeliu įgyvendinamiems projektams finansuoti bus skiriama iš nuolat atsinaujinančio Energetinio efektyvumo fondo, kurį Energetikos ir Finansų ministerijų susitarimu administruos Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).
Programos trūkumas – nedidelė trukmė
Kadangi programa apima tik laiką iki 2020 metų, galima laikytis pagrįstos pozicijos, jog jos pagrindu sudarytų viešųjų energetinių paslaugų teikimo sutarčių galiojimo terminas taip pat negalėtų pasibaigti vėliau kaip 2020 metais.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš ESCO projektų trukmė neabejotinai viršys 10 metų, kiekvienai iš tokių sutarčių sudaryti privalės būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimas.
Tam, kad toks VPT sutikimas būtų duotas, privalu įrodyti, jog sutarties (šiuo atveju – energetinio efektyvumo paslaugų sutarties) sudarymas ilgesniam terminui bus efektyvesnis. Kadangi, kaip jau minėta, kiekvienam valstybės viešajam pastatui pagal programos nuostatas privalės būti parengtas energinio efektyvumo didinimo projektas, įrodyti ilgesnio termino teigiamą naudą neturėtų būti sunku, nors tai ir gali uždelsti atskirų projektų įgyvendinimą.
Energetinių paslaugų bendrovės (ESCO) funkcijos, taigi ir ESCO pastato valdytojui teikiama paslauga gali apimti:
energijos tiekimą
projektavimą (energijos taupymo priemonių)
statybos darbus, būtinus energijos vartojimo efektyvumą didinančioms priemonėms įdiegti,
pastato ir (ar) energijos taupymo priemonių ir (ar) pastato inžinerinių sistemų (šildymo, karšto vandens bei elektros ūkio) techninę priežiūrą
administracines ir kitas kliento aptarnavimo funkcijas
projekto finansavimą
energetinį auditą
energijos suvartojimo monitoringą