Pagal dabartinę Žemės saugiklių įstatymo redakciją, perleidžiant juridinį asmenį (pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovę) nebuvo numatyta išimčių kredito įstaigų atžvilgiu, todėl pasitaikydavo atvejų, kai kredito įstaigos negalėjo perimti nemokios žemės ūkio bendrovės ar jos pajų skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų. Kredito įstaigos įprastai didesniam kreditui reikalauja nekilnojamojo turto ar kito stambaus turto (pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės, pajų) įkeitimo, todėl daliai bendrovių ar ūkininkų tapo sudėtinga gauti kreditą ūkio vystymui. Žemės saugiklių įstatymo projekte siūlomos išimtys - įtvirtinta nuostata, kad perleidžiant juridinį asmenį, turintį nuosavybės teise daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, ar jo akcijas (teises, pajus), kredito įstaigai tampant jų valdytoju Žemės saugiklių įstatymas nėra taikomas. Įtvirtinus šią nuostatą, nebeliks kliūčių kredito įstaigoms vykdyti pagrindinę savo veiklą (kuri iš esmės susijusi su lėšų skolinimu), kartu neliks teisinių priežasčių, dėl kurių galėtų pablogėti ūkininkų ir asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, kreditavimo galimybės. Pažymėtina, kad ši išimtis nereiškia, kad, pavyzdžiui, kredito unijas valdantys ūkininkai turės galimybę kredito unijos vardu investuoti į nekilnojamąjį turtą – šias investicijas (kiek kai nesusiję su tiesiogine kredito unijos veikla) riboja Kredito unijų įstatymas.
Be to, praktikoje žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas gali užtrukti kelis mėnesius, nes ūkininkams tenka dukart gauti pažymą dėl atitikties Žemės saugiklių įstatyme numatytiems reikalavimams (išreiškiant ketinimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo tvarka, o vėliau – prieš sudarant sandorį – antrąkart). Siekiant išvengti pakartotinių administracinių procedūrų antrą kartą tikrinant žemės ūkio paskirties žemės įgijėją dėl jo atitikties Žemės saugiklių įstatyme numatytiems reikalavimams, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui, kuris pasinaudoja pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, nereikia kreiptis dėl leidimo išdavimo.
Kita problema. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo sutuoktinio taip pat buvo reikalaujama pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą leidimą, kad žemės įsigijimo sąlygas atitinka ne tik įgijėjas, bet ir jo sutuoktinis. Susiklosto paradoksali situacija – sutuoktinis neturi nieko bendro su žemės ūkio verslu, tačiau privalo atitikti keliamus reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės ribojama žemės ūkio paskirtis žemės įgijėjo sutuoktinio teisė laisvai pasirinkti veiklą. Problemą siūloma spręsti įtvirtinant nuostatą, kad sutuoktiniams būtų išduodamas bendras leidimas, jei minėtus Žemės saugiklių įstatymo reikalavimus atitinka kuris nors vienas iš sutuoktinių.
Pastebime, kad minėti Žemės saugiklių įstatymo pasiūlymai išsprendžia tik dalį praktinių problemų. Pasiūlymų, kaip iš esmės supaprastinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą ir pardavimą Lietuvoje vis dar nėra.