Tai DELFI tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.

„Dabar yra per didelė bazė, per didelis tarifas, todėl nesurenkamas mokestis. Norima mažinti bazę ir tarifą. Tokia yra mokestinė logika“, - DELFI komentavo jis, pridūręs, kad Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimai bus priimami gruodį kartu su kitų metų biudžetu.

Paklaustas, ar koalicijoje šiuo klausimu jau sutarta, B. Bradauskas atsakė „taip“. 

Praėjusią savaitę BFK Seime įregistruotame paskutiniame projekto variante numatyta, kad 0,5 proc. tarifo NT mokestį turėtų mokėti visi gyventojai, kurių turimas NT kainuoja daugiau nei 220 tūkst. eurų.

Pasak B. Bradausko, papildomai per metus iš šio mokesčio tikimasi gauti 15 mln. Lt.

Projekte nurodoma, kad mokestis būtų mokamas nuo vertės, kuri viršija nurodytą sumą. Apmokestinti planuojama gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius ar patalpas, žuvininkystės ir inžinerinius statinius.

Komiteto pirmininko teigimu, įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio ir būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Apie planus priimti NT mokesčio įstatymo pakeitimus B. Bradauskas pareiškė ir antradienį iš Seimo tribūnos pristatydamas komiteto išvadą dėl kitų metų biudžeto.

Bronius Bradauskas
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

„Komitetas pasiūlė Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą (biudžeto – DELFI) atsižvelgiant į Seimo komitetų, komisijų ir Seimo narių pasiūlymus. Taip pat komitetas pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti Valstybės kontrolės pateiktus pasiūlymus ir patikslinti planuojamas biudžeto pajamas atsižvelgiant į tai, kad kartu su 2015 m. biudžetu numatoma priimti NT mokesčio įstatymą, akcizų ir azartinių lošimų įstatymų pakeitimus“, - dėstė jis.

DELFI primena, kad šiuo metu 1 proc. tarifą moka gyventojai, valdantys brangesnį nei 1 mln. Lt nekilnojamąjį turtą.

2012 m. buvo planuojama iš nekilnojamojo turto mokesčio į biudžetą surinkti apie 17 mln. Lt, tačiau faktiškai gauta 5 mln. Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. surinkta 4,9 mln. Lt. Skelbiama, kad mokesčio administravimo išlaidos siekia iki 0,5 mln. Lt.

VMI duomenimis, 2013 m. nekilnojamo turto mokestį turėjo sumokėti 1994 mokesčių mokėtojai (747 fiziniai asmenys ir 1247 šeimos). 2012 m. - 1842 mokesčių mokėtojai (648 fiziniai ir 1194 šeimos).

Grįžta į Vyriausybę

Antradienį Seimas rengia pirmąjį kitų metų valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ biudžetų svarstymą. B. Bradauskas sakė, kad įvairios institucijos kitąmet biudžeto išlaidas siūlė padidinti 442 mln. eurų, tačiau lėšų šaltiniu nurodoma skolos aptarnavimo mažinimas. Tačiau komitetas absoliučios daugumos pasiūlymų nepalaikė.

Pirmojo svarstymo metu komitetai pateikia savo pasiūlymus ir projektas grąžinimas Vyriausybei tobulinti.

Vyriausybės patvirtintas ir Seimui pateiktas valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet turėtų sudaryti 9,215 mlrd. eurų, o išlaidos - 9,557 mlrd. eurų. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas - 1,2 proc. BVP.

Projekte numatyta, kad kitąmet pajamos bus 5,9 proc. didesnės nei šiemet, nors kitąmet šalies ekonomikos augimas planuojamas 3,4 proc. Išlaidos kitąmet turėtų būti 6,4 proc. didesnės nei šiemet.

Pernelyg dideliu optimizmu planuojant pajamas Vyriausybę kaltina ne tik kai kurie ekonomistai, opozicija, bet apie tai prabilo ir premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas.

Kitų metų biudžete labiausiai – trečdaliu - auga krašto apsaugos finansavimas. Šiai sričiai 2015 m. planuojama skirti 424,5 mln. eurų.

Per svarstymus Seime biudžeto skaičiai gali kiek pasikeisti, nes Vyriausybė siūlė nuo kitų metų nebepratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai teikiamam šildymui, tačiau tam nepritarė valdančiosios koalicijos partneriai.

Šiuo metu centralizuotai teikiamam šildymui taikomas 9 proc. PVM, standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc. Finansų ministerija buvo skaičiavusi, kad šios lengvatos atsisakymas biudžetą papildys maždaug 200 mln. Lt.

Taip pat nuo kitų metų sausio įsigalios anksčiau priimtas PVM įstatymo pakeitimas, kuriame numatyta, kad PVM viešbučiams bus 9 proc., o ne 21 proc.

Vyriausybė Seimui siūlė nuo kitų metų grąžinti į buvusį lygį kelerius metus sumažintas bedarbių pašalpas. Tikėtasi, kad jos turi būti 1041 Lt vietoj dabar mokamų 650 Lt. Tačiau dalis Seimo opozicijos šiam siūlymui nepritaria.

Brangs cigaretės ir alkoholis

Foto: VSAT

Kartu su biudžeto projektu teiktose ir antradienį ypatingos skubos tvarka priimtose Akcizų įstatymo pataisose numatyta, kad nuo 2015 metų kovo  iki 77,91 euro už 1000 cigarečių didės minimalus akcizų tarifas, o specifinis elementas bus 48,08 euro už 1000 cigarečių.

Dėl šios priežasties 20 cigarečių cigarečių pakelis vidutiniškai pabrangs apie 0,09 euro (apie 30 centų).

Nuo 2015 m. kovo didėsi ir akcizų tarifas cigarams ir cigarilėms iki 28,09 euro už kilogramą. Pakelis, kuriame yra 17 vnt. brangs 0,05 euro (apie 17 ct).

Seimo sprendimu, nuo sausio didėja alaus, vyno iš šviežių vynuogių ir kitų fermentuotų gėrimų, tarpinių produktų bei etilo alkoholio akcizai. 

Akcizo tarifas už produkto hektolitrą didėja iki: alui – 3,11 euro, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento – 28,67 euro, o kurių didesnė negu 8,5 procento – 72 eurų, tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų – 89 eurų, o kurių didesnė negu 15 procentų – 126,27 euro, etilo alkoholiui – 1320,67 euro.

Skaičiuojama, kad dėl akcizų tarifo padidinimo 0,5 litro alaus galėtų brangti nuo 0,015 euro iki 0,059 euro etilo alkoholio.

Kaip skelbia Finansų ministerija, pagal Europos Sąjungos reikalavimus akcizų tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 90 eurų už 1000 cigarečių. Tam, kad būtų išvengta staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui – pirmieji etapai vyko 2012, 2013 ir 2014 metais.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!