Tinko sluoksnis slėpė sieną, be jokios tvarkos sumūrytą iš dujų silikato blokų ir silikatinių plytų. Tarp skirtingų nesujungtų konstrukcijų kone iki pat ketvirto aukšto žiojėjo plyšiai, į kuriuos įmanoma įkišti ranką.
Keisčiausia, kad nors sienos trūkinėjo ne tik iš lauko pusės, bet ir butuose, daugelį metų niekas dėl to nesuko galvos – daugiabutį administruojanti Savivaldybės įmonė kasmet apžiūros aktuose konstatuodavo įplyšimus sienose, bet gelbėti irstančio namo nebuvo imtasi.
Apšiltinti numatytą avarinės būklės daugiabučio sieną suskubta ramstyti tik tuomet, kai išsigandusi aštuoniasdešimtmetė gyventoja iškvietė statybų inspektorius. Trečiame aukšte vienai gyvenančiai senjorai baimės sukėlė prasidėjus renovacijai besiplečiantys buto sienas seniai išvagoję įtrūkimai.
Inspektoriai neteko žado
Panevėžio centre, Aldonos g., 3-iasis keturių aukštų namas – liūdnas pavyzdys, kad legendos apie sovietmečiu bet kaip ir iš bet ko statytus namus nėra laužtos iš piršto.
„Įspūdis toks, kad namas sumūrytas iš statybinių šiukšlių“, – išvydęs, ką slėpė tinko sluoksnis, įvertino daugiabutį administruojančio Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Panevėžio skyrius nurodė Panevėžio butų ūkiui nutraukti avarinės namo sienos ir plyšiais išvagotų pamatų renovacijos darbus. Prieš juos šiltinant, nurodyta kapitališkai suremontuoti.
Patikrinti daugiabučio būklės statybų inspektoriai atvyko sulaukę skundo dėl pradėtos šiltinti avarinės būklės sienos.
„Prieš porą dienų iki planinio šito namo patikrinimo gavome skundą. Mūsų specialistai net be jokio perspėjimo tikrina visus renovuojamus namus, ne kartą esame radę pažeidimų, bet tokių rimtų dalykų kaip Aldonos g. 3-iajame name, dar nebuvome matę“, – pripažino inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotoja Giedrė Misiūnienė.
Geriausi prižiūrėtojai – gyventojai
Statybų inspektorius stebina, kad namo gyventojai iki šiol nieko nedarė, nors matė besiveriančius plyšius ne tik lauko sienoje, bet ir butuose.
„Pagal apžiūros aktus tikrai matyti, kad namas apibyrėjęs, ir apskilęs. Bendrija seniai turėjo neduoti ramybės tiems, kurie užsiima daugiabučio priežiūra. Tikra tiesa, kad geriausi techniniai prižiūrėtojai yra patys gyventojai“, – įsitikinusi G. Misiūnienė.
Anot jos, stulbina, kad tokių didelių namo trūkumų nepamatė projektą rengę architektai.
„Keista, kaip toks statinys buvo ruošiamas renovacijai neapžiūrėtas. Mums labai nemalonu įsikišti į tą reikalą, bet nustebino taip dirbantys projektuotojai“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė G. Misiūnienė.
Anot jos, statybų inspekcija nesustabdė viso namo renovacijos, tačiau nurodė šiaurinės namo pusės ir vakarinės fasado sienos neliesti, kol nebus parengtas projektas šiai daliai sutvirtinti.
„Reikia greitai daryti projektą ir tvirtinti sienas, kad namas daugiau neskiltų“, – tvirtina G. Misiūnienė.
Jos teigimu, inspektoriai bent porą kartų per savaitę važiuos tikrinti, ar statybininkai laikosi nurodymo ir nešiltina yrančios sienos.
Plyšiai negąsdino
Panevėžio butų ūkio direktorius G. Ruzgys tvirtina, kad įmonė seniai atkreipusi dėmesį į įtrūkimus daugiabučio sienoje. Jo teigimu, apie tai buvo perspėti ir namo renovacijos techninio projekto rengėjai. Pats namo administratorius, net ir turėdamas įtarimų, nesiėmė kviesti ekspertų įvertinti sienas vagojančių plyšių.
„Kasmet apžiūrėdavome namą, konstatuodavome, kad yra įplyšimų, bet dar nebuvome priėję prie išvados, kad reikalinga rimta ekspertizė. Negalėjome numanyti, kad namas taip sumūrytas“, – „Sekundei“ aiškino G. Ruzgys.
Išaiškėjus, kad viena namo siena avarinės būklės, renovacijos išlaidos gyventojams gerokai išaugs – prisidės ne tik sienos sustiprinimo darbai, bet ir jiems atlikti reikalingas projektas.
„Chaltūros“ pavyzdį įamžino
Pagal techninį projektą statybininkai rengėsi tik apšiltinti sienas ir sustiprinti pamatą. Namą renovuojančios bendrovės „Aukštaitijos ranga“ vadovas Antanas Mondeikis mano, kad dėl išlindusios staigmenos projektuotojų kaltinti neteisinga. Esą jie negalėjo žinoti, kas slypi po tinku. Tačiau įmonės direktoriui keista, kad į didėjančius plyšius dėmesio nekreipė ir sienų netvirtino daugiabutį prižiūrintis Panevėžio butų ūkis.
„Niekas iki šiol neieškojo priežasčių, dėl ko namas skyla. Tik valdiškai užtaisydavo siūles iki kito karto. Tinkas laikėsi, kaip sakoma, ant garbės žodžio – pakako pajudinti ir pradėjo byrėti. Mano profesinis stažas 35-i metai, bet pirmą kartą mačiau taip klaikiai sumūrytą namą. Jei jį statę statybininkai dar gyvi, jiems turėtų būti labai gėda. Kad anais laikais „chaltūrino“, viso žinome, bet kad šitaip, nebūčiau pagalvojęs!“ – įvertino A. Mondeikis.
Įmonės vadovas iš namo senbuvės girdėjęs, kad jos jau miręs sutuoktinis, buvęs statybininkas pasakojo, esą daugiabutis statytas iš atliekų, likusių nuo kitų dviejų kaimynystėje stūksančių daugiabučių.
Direktorius sako avarinę, yrančią namo sieną net nufotografavęs kaip liudijimą apie sovietmečio statybininkų darbo ypatumus. Tačiau labiausiai A. Mondeikiui nesuprantama, kad žmonės tokiame name gyvena 53-ejus metus ir nieko nedarė, nors matė kasmet platėjančius sienų plyšius.
Namui grėsė suskilti
Daugiabučio renovacijos techninį projektą rengusios bendrovės „Panprojektas“ vadovė Elvyra Klimavičienė tvirtina, kad ir be statybų inspektorių įsikišimo nebūtų šiltintos yrančios sienos. Anot jos, sutvirtinti sienas buvo nuspręsta dar iki inspektorių vizito.
„Matėme, kad netvarkingi lietvamzdžiai ir plaunami pamatai, todėl logiška, jog sėdant namui skyla siena prie stogo. Bet įtarimų sukėlė keisti plyšiai prie langų, todėl nutarta nudaužyti tinką. Nuo 1982-ųjų dirbu projektuotoja ir dar neteko matyti, kad siena būtų sumūryta ne iš vientisos medžiagos“, – teigė E. Klimavičienė.
Anot jos, šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip „unikalų“ sovietmečio statybininkų kūrinį išsaugoti nuo griūties ateityje. Mat siena tokia silpna, kad neįmanoma įgręžti ją
tvirtinančių plokščių. Planuojama silikatinių plytų ir dujų silikato blokų mišinį uždengti voratinklį primenančiu metalo juostų tinklu.
Laimei, kad gyventojai ryžosi renovacijai. Pasak architektės, lietui plaunant pamatą, ateityje grėsė atskilti namo kampui.
Nenumanė, kaip rizikuoja
Netikėtai dėl neregėtos konstrukcijos išgarsėjusio daugiabučio bendrijos pirmininkė Vita Budreikaitė tvirtina, kad niekam nė įtarimų nekilo, jog tinkas skilinėjo ne dėl tinkuotojų broko, o dėl bet kaip ir iš bet ko sumūrytos sienos.
„Daugumos daugiabučių sienose matome suskilinėjusį tinką. Siūlės užglaistomos, ir tiek. Kad mūsų namo situacija unikali, paaiškėjo tik tinką nudaužius“, – teigė pirmininkė.
Pasak jos, netikėtas posūkis renovuojant daugiabutį gąsdina gyventojus. Mat jau dabar aišku, kad dėl probleminės sienos renovacija gerokai užsitęs ir bent jau iki vėlyvo pavasario namas stovės pusiau skustas, pusiau luptas – rytinė siena renovuota, o vakarinė – nudaužytu tinku ir grėsmingai iki pat viršutinio aukšto žiojėjančiais plyšiais.
Pasak V. Budreikaitės, 29 kv. m ploto butui namo renovacija būtų atsiėjusi apie 11 tūkst. Lt, tačiau sovietmečio statybininkų darbo brokas kainą padidins.
