2021 metais reikalavimų kartelė šoktelės iki A++ klasės, kuri ženklins beveik energijos nenaudojančius pastatus. Modernioje statyboje išpopuliarėjusios stiklo konstrukcijos, kurios itin imlios energijai, regis, tampa silpnąja pastato grandimi. Galbūt griežtėjantys energinio efektyvumo reikalavimai ims diktuoti naujas architektūros madas? Vis dėlto specialistai linkę manyti, kad stiklo fasadų neteks atsisakyti ir ateities statiniuose.
Didžiausias rūpestis – gamintojams
Architektės Vaidos Atienės pastebėjimu, ES energinio efektyvumo reglamentai turės įtakos ne vien vadinamųjų stiklainių, bet ir visų pastatų statybai.
„Kalbant konkrečiai apie stiklo fasadus, šiandien sunku prognozuoti, kaip tai paveiks architektūrinę išraišką. Tikėtina, kad gal ir ne šimtu procentų, bet tokių pastatų sumažės arba stiklas bus naudojamas kur kas saikingiau, kaip akcentas ir panašiai“, – svarstė specialistė.
Pašnekovė neabejoja, kad bet kokiu atveju tendencijas diktuos finansinės išgalės ir naujų technologijų pažanga.
„Iš esmės stiklo fasadai ir dabar nėra nei madingi, nei nemadingi. Tiesiog pastatai projektuojami pagal užsakovo įsivaizdavimą, poreikius ir daugelį kitų dalykų. Žinoma, ne paskutinėje vietoje – finansai. Šiuo metu taip pat ne kiekvienas gali sau leisti statyti stiklinius pastatus, nes tam reikia nemažų investicijų“, – teigė architektų studijos „A Team Projects“ atstovė V. Atienė.
Tokiuose objektuose neišvengiamai tenka diegti papildomas šildymo, kondicionavimo sistemas, tad jos pabrangina ir paties pastato statybą, ir jo eksploatavimą.
„Šiandien negalėčiau pasakyti, kad pastate, kuriame suprojektuoti stiklo fasadai, šilumos nuostoliai galėtų būti nepatiriami. Tačiau kai užsibrėžiamos tam tikros energinio efektyvumo gairės, tai tampa iššūkiu visiems – architektams, statytojams ir ypač gamintojams, kurie specializuojasi tokios produkcijos srityje, kitaip jų laukia bankrotas“, – kalbėjo architektė.
Rengiasi kaip egzaminui
Pašnekovė neabejoja, kad daugelis statybų sektoriaus atstovų jau dabar atsakingai ruošiasi laikotarpiui, kai įsigalios griežtesni energinio pastatų efektyvumo reikalavimai.
„Gal netrukus bus sukurta kokia nors apsauginė langų plėvelė arba medžiaga, kuri sulaikys patalpų šilumą ir atrodys kaip stiklas. Arba bus atrasta kitų pažangių naujovių. Tačiau, be abejo, visos šios technologijos pabrangins statybą, tad ir ateityje stiklinių pastatų projektus galės rinktis tie, kurie galės už tai susimokėti. Žinoma, tokių, kurie nori pačių moderniausių technologijų ir turi tam investicijų, visada atsiras. Jau ir dabar yra užsakovų, kurie pageidauja, kad visi pastato fasadai būtų aprūpinti pažangiausiomis technologijomis, išgaunančiomis energiją, tai yra kad pats pastatas tarnautų kaip energijos šaltinis“, – aiškino architektė V. Atienė.
Pašnekovės pastebėjimu, ES direktyva būtent ir skatina diegti tokias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. Kiti specialistai pripažįsta, kad norint pasiekti A++ klasę bus neišvengiama projektuoti pastatus, kurie naudotų įvairius alternatyvius energijos šaltinius.
„Manau, pasinaudoti tokiomis technologijomis architektai tikrai turi labai daug išmonės ir iššūkis sukurti pastatą, kuris pats pasigamintų energijos, tik dar labiau žadins jų vaizduotę“, – neabejoja „A Team Projects“ architektė.
Architektūra neturi nukentėti
Architektas Audrius Ambrasas taip pat linkęs manyti, kad tai, kiek stiklo fasadai bus aktualūs ateities architektūroje, nemaža dalimi priklausys nuo finansinių investuotojų galimybių.
Tokio pobūdžio objektus statantys šiandienos projektų plėtotojai, kol kas dar nesusaistyti griežtų reikalavimų, ekonominiais sumetimais taip pat neretai priversti rinktis kompromisinius sprendimus, nors technologijos jau leidžia diegti efektyvius energijos taupymo elementus.
A. Ambraso architektų biuro vadovas kaip pavyzdį galėtų paminėti ir neseniai sostinėje iškilusį verslo biurų kompleksą „Baltic Hearts“.
„Šis projektas pradėtas gana seniai, 2006 metais. Tuo metu svarstymuose buvo pateiktas siūlymas įrengti apsaugines žaliuzes nuo saulės, tačiau tiesiog nebuvo ryžtasi tokioms pirminėms investicijoms. Mes įsivaizdavome, kaip tas papildomas priemones būtų buvę galima integruoti į fasadą, tad bendras pastato vaizdas dėl to nebūtų labai pasikeitęs, architektūrinė jo išraiška nebūtų nukentėjusi“, – mano pašnekovas.
Tiesa, kiek objektas nukentėjo energinio efektyvumo požiūriu, anot architekto A. Ambraso, sunku apskaičiuoti, nes esą energijos nuostoliai – kompleksinis dalykas.
Technologijos – ne panacėja
Pašnekovo teigimu, energiškai efektyvaus pastato samprata lyg ir suponuoja tam tikras jo projekto gaires: mažas fasado plotas, vadinasi, statiniai turėtų būti kompaktiški, taip pat – neįmantrios formos, o stiklo konstrukcijų reikėtų tiek, kiek būtina patalpoms apšviesti.
„Tai, kad objektas bus A++ klasės, kad bus panaudotos įmantriausios technologijos, anaiptol nereiškia, kad jis bus architektūriškai įdomus, išraiškingas ir vertingas. Tad jei kalbame apie tvariąją architektūrą, visų pirma įsivaizduoju jos emocinę vertę, erdvinį formavimą. Be to, technologijos tobulėja, anksčiau energiniai stiklo fasadų nuostoliai būdavo didesni. Gamintojai tobulina paties stiklo konstrukciją, kad ji į pastato vidų praleistų daugiau šviesos ir kuo daugiau sulaikytų saulės energijos, užuot patalpos būtų tiesiog prikaitinamos. Tačiau yra posakis, kad niekas taip greitai nesensta kaip naujos technologijos“, – šyptelėjo pašnekovas.
Architekto A. Ambraso pastebėjimu, pastatai, kurių visa architektūrinė išraiška tuo metu paremta naujausiomis technologijomis, sensta greičiausiai.
„Šiandienės naujos technologijos atsiradus dar naujesnėms tampa juokingos, tokie objektai lieka įdomūs tik kaip tam tikro laikotarpio technikos pavyzdžiai“, – įspėjo architektas.
Turi kitų privalumų
„Sugriežtinti energinio efektyvumo reikalavimai, be abejo, turės įtakos architektūrai, tačiau nemanau, kad dėl to objektų su stiklo fasadais sumažės“, – įsitikinęs bendrovės „Staticus“, užsiimančios aliuminio ir stiklo, berėmio stiklo bei ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų projektavimu, gamyba, montavimu, rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius.
Specialisto teigimu, stiklo fasadai turi kitų privalumų, kurie tam tikruose projektuose dažnai gali būti nepakeičiami – tai svoris, šviesos laidumas, priežiūros paprastumas, estetinė išvaizda, didesnės galimybės kurti sudėtingas geometrines formas ir kita.
„Verta pažymėti, kad ši ES direktyva nekelia konkrečių fasadų reikalavimų – jie keliami viso pastato energijos naudojimui. Vadinasi, kiekvienu atveju reikia įvertinti visą pastate naudojamų sistemų kompleksą: kurios ją naudoja ir kiek, kurios ją generuoja ir galiausiai – kurios energiją sulaiko pastate ar įleidžia į patalpų vidų“, – atkreipė dėmesį „Staticus“ atstovas.
Anot V. Vičiaus, ten, kur bus numatomos skaidrios fasadų dalys, jos veikiausiai bus projektuojamos su didesnių matmenų stiklo paketais arba bent su mažiau sudalijimų, nes šilumos izoliacijos charakteristikos ties stiklo paketo rėmeliu ir pačiu konstrukcijos profiliu visada būna prastesnės nei skaidrios dalies plote.
Tobulėti yra kur
„Taip pat dar populiaresnės bus įvairios automatinės apsaugos nuo saulės sistemos. Jų pagrindinis privalumas – neleisti prikaisti patalpoms nuo tiesioginių saulės spindulių, o esant žemai temperatūrai jos gali būti atidengiamos, kad į pastato vidų patektų daugiau šilumos. Ypač efektyvios išorinės apsaugos nuo saulės sistemos, nes montuojamosios pastato viduje vasarą prikaista nuo tiesioginių saulės spindulių ir labiau prišildo patalpas“, – aiškino pašnekovas.
Specialisto teigimu, kalbant apie naudojamas sistemas ir medžiagas verta pradėti nuo pačių stiklo paketų. „Lietuvos rinkoje kol kas įprastus vienos kameros stiklo paketus teks pamiršti, manau, bus naudojami dviejų kamerų stiklo paketai. Trijų kamerų stiklo paketai veikiausiai nebus naudojami, nes tai neleidžia sutaupyti energijos tiek daug, kiek su tokiomis pat papildomomis investicijomis būtų galima sutaupyti kitose vietose. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir kitoms sudedamosioms stiklo paketo dalims: perimetro rėmeliams, įvairioms modernioms stiklo dangoms ir užpildams“, – vardijo „Staticus“ rinkodaros projektų vadovas V. Vičius.
Jau dabar tapo įprasta naudoti dviejų kamerų stiklo paketus, kurių specialios selektyvinės dangos leidžia pasiekti 0,5 W/m2K šilumos laidumo koeficientą, o visai neseniai buvo galima pasiekti tik 0,7 W/m2K.
Gali būti ir pasyvieji
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jau dabar į stiklo paketus gali būti integruojami energiją generuojantys saulės moduliai. Taip pat yra galimybė naudoti įvairius elektrochrominius, termochrominius ir fotochrominius stiklus, kurių saulės energijos laidumą galima reguliuoti patiems arba jis automatiškai reguliuojamas pagal saulės apšviestumą ar temperatūrą.
„Taip pat galima naudoti stiklo paketus, kuriuose tarp stiklų yra vakuumas. Tokia konstrukcija leidžia pasiekti itin aukštus šilumos izoliacijos parametrus. Jau yra sukurta labai daug novatoriškų šilumos izoliacijos medžiagų, kurias galima naudoti aklinose stiklo fasado dalyse. Žinoma, nemaža dalis minėtų sprendimų dar yra iš dalies brangūs, tačiau įsigaliojus ES direktyvos reikalavimams atsiras ir masto ekonomika – bus galima optimizuoti gamybos, tiekimo ir kitus procesus, tad kainos turėtų mažėti“, – prognozavo V. Vičius.
Labai daug dėmesio skiriama ir pačių fasado konstrukcijų sistemoms tobulinti. Specialisto teigimu, faktiškai visi tiekėjai kasmet pasiūlo vis geresnėmis šilumos izoliacijos ypatybėmis pasižyminčių sistemų, jos nuolat tobulinamos.
Šiandienos technologijos jau leidžia statyti ir pasyviuosius stiklo fasadų pastatus. Vienas tokių objektų – biurų kompleksas RHW.2 Austrijoje, Vienoje.
Anot „Staticus“ atstovo, kaip vieną pažangiausių pavyzdžių mūsų šalyje būtų galima paminėti „Grand Office“ verslo centrą Vilniuje. Tai pirmasis A klasės energinio naudingumo biurų pastatas Lietuvoje, kurio didžioji dalis išorės dengta aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadais.
