Nauja banga, nauji sunkumai

Šiauliuose vyko seminaras daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, namus administruojančioms įmonėms, siekiant suteikti informacijos apie šiuo metu vykdomą daugiabučių modernizavimo programą. Lektoriai aiškino, kaip pasinaudoti valstybės skiriama parama, pasakojo apie kreditavimo galimybes, konsultavo teisiniais, ekonominiais klausimais.

Pirmininkams dažniausiai kyla sunkumų dėl dokumentacijos tvarkymo: „Reikėtų supaprastinti visa tai. Su kiekviena renovacijos banga, kuri keičiasi, didėja ir popierių, dokumentų skaičius, kuriuos turi paruošti ir pristatyti, kad galėtum pradėti modernizaciją. Mano supratimu tai – dvigubas darbas. Priėmus sprendimą, jis neturėtų keistis. Nereikėtų dešimt kartų daryti susirinkimų, tvirtinti. Per daug didelis popierizmas“, – sako kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė.

Gyventojams smalsu, ar jie iš modernizacijos turės naudos. Žmonės, net matydami trigubai mažesnę renovuoto namo sąskaitą už šildymą, ne visada linkę tikėti, kad ir jų bus tokia pati.

Šiauliečiai baiminasi ir finansinių įsipareigojimų. Dviejų kambarių buto savininkui dvidešimčiai metų imant 35 tūkstančių litų kreditą, nesinori naštos užkrauti vaikams, anūkams.

„Nelabai žmonės nori, sako pinigų nėra. Nenori jie nė vienas renovuoti. Tikrai, pataupyti nėra iš ko“, – sako šiaulietė Pranutė.

Nuo minties apie renovaciją atbaido ir neigiama kai kurių namų patirtis.

„Rašė, kad neatlaikė, subiro, sušlapo, nepasiteisino medžiagos, darbai nekokybiški. Kur rasi rangovą? Susikuria įmonės laikinai, paskui išnyksta, garantijos nebėra“, – nusivylimo nesplepia šiaulietis Zigmas.

Renovuoti apsimoka tą, kuriame daug senjorų

Specialistai sako, kad renovuoti namą apsimoka tuo atveju, kai jame gyvena daug gyventojų, turinčių teisę į kompensaciją už šildymą. Valstybė šimtu procentų kompensuoja palūkanas ir kreditą. Imant kreditą, žmogui nekainuoja pati renovacija.

Yra ir daugiau kompensacijos mechanizmų. Jeigu yra pasiekiama 40 procentų efektyvumo lygis, t. y. sumažinamos šildymo sąnaudos ne mažiau kaip 40 procentų, tada valstybė dengia tokią pat dalį statybos rangos darbų. „Tai galioja tokiu atveju, kai sutartis su statybos rangos darbų įmone pasirašyta iki šių metų pabaigos, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d.“, – aiškina Kauno technologijos universiteto docentė Rita Remeikienė. 
Anot pašnekovės, jeigu gyventojai norėtų dalyvauti modernizavimo programoje, valstybė šimtu procentų kompensuoja investicinio plano parengimą. Jame turi būti numatyta, kokių priemonių reikia imtis. Siekiant efektyvesnių rezultatų, modernizacija turėtų būti kompleksinė.

„Reikia pradėti nuo pamatų, baigti stogu, būtinai reikia dvivamzdės šildymo sistemos. Elektroniniai karšto vandens skaitikliai – mano patarimas. Viskas, kas nedeklaruojama, kaip karšto vandens sąnaudos, pereina į gyvatuką arba į šildymą“, – pataria daugiabučių namų bendrijų pirmininkė V. Remeikienė.

Kad nereikėtų iš naujo remontuoti

Jeigu renovacijai nepakanka savų lėšų, valstybė suteikia galimybę skolintis iš banko su trijų procentų palūkanomis. Lyginant su ankstesnėmis programomis, palūkanos siekdavo 5-14 procentų.

Gyventojams rūpi ir kaip rasti statybos rangovus, kurie užtikrintų, kad namo po kelerių metų nereikėtų iš naujo remontuoti. Specialistai siūlo būdų, kaip galima būtų to išvengti.

„Galima užsukti į svetainę www.atnaujinkbusta.lt. Pirkimuose gali pasiskelbti, kad ieškai darbų rangovo ir paskatinti pirmininkus, kad jie atsilieptų, kokie tie rangovai, ar kokybiški jų darbai. Reikia pakviesti dalyvauti konkurse. Žinoma, visada yra žmogiškasis faktorius ir šimtu procentų negali būti tikras, kad darbai bus atlikti kokybiškai“, – teigia seminaro lektorė R. Remeikienė.

Namo modernizavimo darbus įvertinti reikėtų patikėti techniniam prižiūrėtojui. Jeigu darbai atlikti nekokybiškai, broką ištaisyti turi ta pati įmonė.

Ant šiluminių trasų gali stovėti šiltnamis

Šiauliečiai sako, kad vien modernizuoti namo nepakanka. Efektyvesnių rezultatų būtų galima pasiekti, jeigu būtų skiriama daugiau lėšų šiluminėms trasoms atnaujinti.

„Būtų galima pakeisti šilumines trasas arba priversti „Šiaulių energiją“, kad trasos būtų pakeistos. Manau, kad sąnaudos šildymui būtų mažesnės. Mūsų kvartale galiu auginti daržoves žiemą pastačius šiltnamį ant jų, nes viskas žalia, gražu, sniego neturime“, – pastebi namo pirmininkė.

Nuo 2013 metų Lietuvoje jau renovuoti 63 daugiabučiai, 721 šiuo metu renovuojamas, suderinti 2584 investiciniai planai. Nuo modernizacijos pradžios, per devynerius metus Šiauliuose renovuoti tik 23 daugiabučiai.