Populiarumą tarp keliautojų bandantis išsikovoti internetinis portalas airbnb.com, kuriame savo patalpas gali nuomoti privatūs asmenys, patraukė jau ir lietuvių dėmesį.

Internetiniame portale jau patalpinta dešimtys skelbimų tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Užsidirbti iš atvykstančių į Lietuvą turistų sumanę ir mažesnių miestelių gyventojai. Daug diskusijų pasaulyje sukėlusi būsto nuomos platforma naudojasi ir nekilnojamojo turto savininkai Nidoje, Telšiuose, Šiauliuose ar Jurbarke. Pavyzdžiui, Kaune apsistoti privačiai nuomojamame bute siūloma nuo 70 Lt už naktį iki 270 Lt. Vilniaus centre penkių kambarių butas parai nuomojamas už 880 Lt.

Airbnb.com portalas skelbiasi, kad nakvynes pas privačius asmenis siūlo daugiau nei 33 tūkst. miestų, 192 šalyse. 2008 m. San Franciske įsikūręs startuolis jau po trejų metų buvo pritraukęs apie 120 mln. dolerių investicijų. Šiais metais balandį kompanija užsitikrino „TPG Capital“ 450 mln. JAV dolerių investiciją. „TPG Capital“ startuolį „AirBnB“ įvertino 10 mlrd. dolerių.

Nors atrodytų, kad nauja platforma, leidžianti privatiems asmenims visame pasaulyje ieškoti klientų savo nekilnojamajam turtui, įsikūrusi kompanija susidūrė su didelėmis teisinėmis problemomis. San Franciske augančia internetine platforma besinaudojantys ir savo nekilnojamąjį būstą nuomojantys asmenys buvo prilyginti, vykdantys nelegalią nakvynių paslaugos teikimo veiklą. Už tai jiems grėsė bauda ir netgi iškraustymas.

„AirBnB“ priešiškumą parodė ir Niujorkas, kurio politikai konstatavo, kad apsistojimas per „AirBnB“ yra nelegalus. Už šią veiklą buvo baudžiami nuomotojai. Baudos skiriamos remiantis 2011 m. priimta tvarka, kad Niujorko gyventojai negali nuomoti nekilnojamojo turto trumpiau nei 29 dienos. Tokia tvarka galiojo ir San Franciske.

Tiesa, šių metų spalio mėnesį „AirBnB“ pasiekė mažytę pergalę šioje valdžios kovoje prieš dalijimosi ekonomiką (angl. sharing economy).

Spalio 7 d. San Francisko valdžia nutarė legalizuoti būstų nuomą, kuria gali užsiimti miesto gyventojai, ir trumpesniam laikui nei mėnesiui. Dalijimosi ekonomikos šalininkai tvirtino, kad finansiškai sunkiai besiverčiantiems San Francisko gyventojams tokia veikla padeda padengti paskolas už būstą.

AirBnB
Foto: DELFI

Jei moka mokesčius, problemų Lietuvoje nėra

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė aiškino, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką „AirBnB“ yra tarpininkas tarp nekilnojamojo turto savininko ir nuomininko, nes pats savininkas talpina skelbimą, jog teikia savo paslaugas.

Užsisakius nakvynę šiame portale pinigai elektroniniu būdu sumokami „AirBnB“ bendrovei, kuri pinigus nuomotojui perveda tuomet, jei atvykęs turistas iš tiesų gauna nakvynę.

VMI atstovė teigė, kad „AirBnB“ pajamas gauna už tarpininkavimą, todėl atsakomybė už mokesčių mokėjimą tenka pačiam pajamas gaunančiam asmeniui.

R. Virvelienė aiškino, ką turi žinoti, nekilnojamąjį turtą nuomojantys fiziniai asmenys.

Specialistė primena, kad nuo 2010 m. pradžios gyventojų vykdoma nuoma nėra priskiriama individualiai veiklai, todėl šia veikla užsiimti galima arba įsigijus verslo liudijimą, arba mokesčius už pajamas sumokant pasibaigus metams.

Įsigijus verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ gali nuomoti tik gyventojams ir tik gyvenamosios paskirties patalpas, tačiau negalima nuomoti komercinės paskirties patalpų. Su šiuo liudijimu gali būti vykdoma ir ilgalaikė, ir trumpalaikė nuoma.

Nuomojant turtą tik gyventojams galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, nustatomą savivaldybių tarybos. Gautas nuomos pajamas privaloma deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d.

Su vienu verslo liudijimu galima nuomoti ir kelis butus.

R. Virvelienė primena, kad mokesčius sumokėti nuo gautų nuomos pajamų galima ir kitu būdu – neįsigijus verslo liudijimo, o deklaruojant gautas nuomos pajamas metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje. Tuomet sumokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo deklaruotų nuomos pajamų.