„Pardavimo statistika rodo, kad dabar esamą pasiūlą pavyktų parduoti per vidutiniškai 1,37 metų laikotarpį, - prognozuoja įmonė. - Deja, kol kas tendencijos rodo šio rodiklio prastėjimą, tad atitinkamai tai reiškia artėjančius iššūkius ir didesnę konkurenciją NT vystytojams.“
„Inreal“ prognozuoja, kad jei šis rodiklis peržengs 2 reikšmę, gali daugėti NT kainų mažinimo atvejų.
Skaičiuojama, kad kainos išlieka stabiliomis, kai šis rodiklis siekia apie 1,5.
„Mes atlikome preliminarius paskaičiavimus: jei pardavimo tempai išsilaikytų tokie, kaip pastarąjį ketvirtį, 2 rodiklis galėtų būti pasiektas kitų metų pavasarį. Tuomet NT kainos imtų mažėti, manau, būtų galima kalbėti apie keleto procentų korekciją“, - DELFI komentavo „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Tačiau, pasak jo, tai nereikštų visuotinio kainų mažėjimo, nes skirtingų projektų plėtotojai priims sprendimus pagal savo poreikius.
Bendrovė prognozuoja, kad labiausiai konkurencija turėtų pasireikšti ekonominės klasės segmente, kuriame sandorių skaičius sparčiai sumažėjo nuo rekordinių 719 butų, parduotų pirmąjį 2014 metų ketvirtį, iki 210 parduotų butų trečiąjį šių metų ketvirtį. Kai aukštesnės klasės butų pardavimai išliko stabilūs.
Pasak jo, tendencijos skaičiuojamos tik pirminėje būstų sandorių rinkoje, nes antrinėje rinkoje sunku apibrėžti būstų pasiūlos kiekį.
„Tačiau jeigu kainų pokytis vyksta pirminėje rinkoje, mes pastebime ryšį ir antrinėje rinkoje. Gyventojai pradeda atitinkamai reaguoti ir panašiai koreguoja savo kainų lūkesčius“, - sako A. Antanavičius.
Kainos jau mažėja
NT plėtotojai per trečią ketvirtį pastatė 1 640 naujų butų ir šiuo metu Lietuvos sostinėje galima rinktis iš maždaug 3 500 butų. Didesnė pasiūla (3 700 butų) Vilniuje tebuvo 2008 metų pirmame ketvirtyje, antrina NT brokerių tinklą Baltijos šalyse valdanti agentūra „Capital“.
„Panašu, kad NT rinka jau gyvena kalėdinėmis nuotaikoms, nes kai kurie NT plėtotojai jau šių metų trečią ketvirtį pradėjo mažinti būsto kainas", – apie tendencijas rinkoje kalba „Capital“ direktorius Dmitrijus Semionovas.
„Capital“ duomenimis, pasiūla per trečią ketvirtį išaugo visuose segmentuose: ekonominėje klasėje ji padidėjo 20 proc., vidutinėje klasėje – 66 proc., o prestižinėje – 56 proc.
„Bendrovės duomenimis, iki metų pabaigos plėtotojai gali pradėti statybas objektuose, kuriuose pasiūlys iki 900 butų. Bent 10-20 proc. naujos pasiūlos galėtų papildomai sudaryti objektai tų plėtotojų, kurie nepaviešino savo planų, bet turi gavę statybų leidimus. Ar planai bus vykdomi, priklausys nuo pačių plėtotojų, nes statistika sako, kad jau būtų laikas spausti stabdžius, galbūt kartu ir rankinį, naujų butų pasiūlai didinti“, – sako „Capital“ direktorius.
NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, kad perteklius butų rinkoje jau susiformavo šių metų pavasarį.
O būsto rinkoje trečiąjį ketvirtį sandorių augimas išsikvėpė ir panašu, kad kuriam laikui pasiektos paklausos lubos, skaičiuoja ir „Inreal“: trečiąjį ketvirtį buvo sudaryti 7 549 butų sandoriai, o tai yra 0,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Kur situacija liūdniausia
Individualių namų sandorių augimas siekė 3,2 proc. (3 382 sandoriai), atkreipia dėmesį „Inreal“, tačiau, nepaisant to, NT vystytojai nemažina tempų, todėl rinkoje, ypač sostinėje,formuojasi vis ryškesnis pasiūlos ir paklausos disbalansas.
M. Kulbokas atkreipia dėmesį, kad neparduotų butų dauguma yra nebaigtuose statyti daugiabučiuose, o tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nebaigta.
„Pritariu nuomonei, kad kai kurie projektai yra pasmerkti, jų yra apie 30 proc. Tačiau yra projektų, kurie ir krizės metu buvo realizuojami, tad tikrai bus atranka, nors visa rinka nėra iškreipta. Yra projektų, kurie daromi neapgalvotai, jų plėtotojai nukentės“, - kalbėjo M. Kulbokas.
Specialistas vardija, kad dabar būsto pirkėjai iš pardavėjų reikalauja 4-ių dalykų: pardavėjas žmogui siūlo asmeninius sprendimus, kokio nors nemokamo priedo, garantijų, kad susitarimas bus įvykdytas, ketvirtoji sąlyga – patikimas pardavėjas. Jeigu nors vienos šių sąlygų nėra, žmonės retai ryžtasi turtą pirkti.
„Mes liekame prie savo nuomonės: kainų bendras lygis šiemet, palyginti su pernai, šiek tiek kils. Prognozuoti, kad kainos kris, nedrįsčiau, nes, manau, kritimo sąlygos yra pašalintos: Lietuvos bankas sureguliavo kreditavimo tvarką ir nėra galimybės iš banko skolintis visų 100 proc. Nemanau, kad kainos būsto rinkoje yra iškreiptos“, - apibendrino M. Kulbokas.
Visgi, namų rinkoje situacija yra geresnė, apie tai kalba A. Antanavičius.
„Namų segmente matome priešingas tendencijas, nes nuosekliai auga pardavimų tempai: daugėja ne tik nuosavų namų įsigijimo sandorių, bet ir namų valdų įsigijimo. Mes išskiriame ir gerėjančio gyvenimo bruožus, nes žmonės renkasi investuoti į aukštesnės klasės būstą. Šios tendencijos fiksuojamos jau keletą metų, statoma ir daugiau nuosavų namų, daugėja sklypų sandorių“, - teigia jis.
Kaune ir Klaipėdoje situacija prastesnė nei sostinėje
NT plėtotojai skaičiuoja, kad jei Vilniuje pasiūla dar nėra pasiekusi 2-iejų metų realizacijos laiko, tai Kaune ir Klaipėdoje situacija yra prastesnė. Pavyzdžiui, įmonės „Eika“ duomenimis, dabartinės naujos statybos butų pasiūlos Klaipėdoje pakaktų 2 metams, o Kaune – 3 metams.
„Praėjusį ketvirtį nei Klaipėdoje, nei Kaune nekilnojamojo turto vystytojai nekeitė projektų kainodaros, nedarė nuolaidų. Pardavimams sumažėjus gali atsirasti spaudimas kainoms, kadangi nekilnojamojo turto plėtotojai bus suinteresuoti realizuoti turimą sandėlį“, - teigia „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra.
Įmonė skaičiuoja, kad Klaipėdoje per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų butų pasiūla sumažėjo 5 proc. ir šiuo metu sudaro apie 620 butų. Kaune per trečiąjį šių metų ketvirtį naujos statybos butų pasiūla taip pat sumažėjo 5 proc. ir šiuo metu siekia apie 520 butų.
