Kaip ir perkant visą pastato renovacijos paketą, prioritetinės tokiais atvejais būna energinį efektyvumą didinančios priemonės. Bet atsakymas, kurios jų duoda didžiausią efektą vertinant investicijas ir sutaupymą, priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Valstybės parama skatina problemas spręsti kompleksiškai
Modernizacijos ekspertas, energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis reitinguoti energinį efektyvumą didinančias priemones pagal ekonomiškumą nelinkęs, vertindamas tai kaip iš esmės ydingą požiūrį į modernizaciją. Specialistas primygtinai siūlo neskaidyti pastato tvarkybos darbų etapais.
Vienas motyvų – komplikuotas garantijų ir atsakomybės klausimas, kuris kyla išlindus statybiniam brokui – penkiems skirtingu laiku dirbusiems rangovams visada paprasčiau išsisukti nuo atsakomybės klientui. Ir jau vien dėl to gali tekti įsitikinti, kad atlikti kapitalinį viso namo remontą nuo stogo iki vėdinimo, vamzdynų net be valstybės paramos vis viena yra pigiau, negu daryti tuos darbus atskirai.
Dabartinė paramos schema, anot R. Gataučio, ideali ir tiems, kurie turi pinigų, ir tiems, kurie jų neturi – šiems paskolą apmoka valstybė. O likusiesiems pinigų skolinimosi sąlygos tokios palankios, kokių niekada nepasiūlys joks bankas.
Pašnekovas stebisi daugiabučių gyventojų pasiryžimu taip ilgai laukti naujos gyvenimo kokybės. „Jei žmonės tiesiog pasikeitė langus bute ar laiptinėje, o namas nematęs remonto 50 metų, vamzdynai perpuvę, stogas kiauras, tai ar jį išgelbės tie pakeisti langai?“ – komentavo R. Gatautis.
Pasirinkimas tik toks: geras ar geresnis?
Modernizacijos specialistas pripažįsta – tai, ar gyventojai priims teisingus sprendimus, kokios apimties darbai bus suplanuoti, didele dalimi priklauso nuo renovacijos projektų administratorių, namų bendrijų pirmininkų, rangovų žinių, entuziazmo ir sąžinės.
„Taip bus tol, kol šalies valdžia nenorės nei girdėti, nei skatinti ką nors daugiau nei sienų šiltinimą ir šildymo sistemų modernizavimą. Čia jau kaip kam pasiseks, – komentavo R. Gatautis. – Jei bendrijos pirmininkas – statybininkas, jis paprastai supranta, kad reikia tvarkyti viską. Išties labiausiai ir trūksta, kad kažkas namo bendraturčiams ramiai, profesionaliai, kokybiškai išdėstytų būtent jų daugiabučio modernizavimo galimybes, vieno ar kito pasirinkimo techninius, finansinius, gyvenimo kokybės padarinius. Aš pats stoviu prieš gyventojus valandą, dvi ar tris, rangausi kaip žaltys, bet galiausiai pagrindinius renovacijos sprendinius jie pasirenka.“
Aptariant daugiabučių modernizacijos paketus ekspertas nesiūlo svarstyti, tarkime, šiltinti ar nešiltinti sienų. Rinktis gyventojai gali tik iš kelių šiltinimo variantų, ventiliuojamųjų ar tinkuojamųjų fasadų, galbūt mišraus varianto. Ekspertas nesiūlo ir renovacijos be kokio nors vėdinimo sprendimo. Gyventojai tokiu atveju irgi gali rinktis vieną iš kelių variantų.
Rinktis dera ne vien pagal ekonominį naudingumą
„Tik labai retai užsimenama, kad pastato modernizavimas turi pagerinti fizinę atskirų pastato elementų būklę, patalpų vidaus mikroklimatą, pakelti turto vertę. Gyvenimo kokybei renovuojamuose pastatuose užtikrinti ir maksimaliam energiniam efektyvumui pasiekti būtina pagalvoti ir apie galimus optimalius vėdinimo sistemos sprendimus“, – sakė G. Šiupšinskas.
Pastato šilumos poreikį, priminė mokslininkas, sudaro trys pagrindinės dalys: nuostoliai dėl temperatūros skirtumo per pastato apvalkalą (sienos, langai, durys, stogas, grindys), nuostoliai dėl vėdinimo (šalto oro, patenkančio į patalpas, pašildymas iki norminės temperatūros), karšto vandentiekio sistemos poreikis (karšto vandens pašildymas ir cirkuliacijos užtikrinimas).
„Siekiant mažai energijos naudojančio pastato rodiklių, reikėtų mažinti visų trijų dalių energijos poreikį. Bet dažniausiai kalbama tik apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius, patiriamus per pastato konstrukcijas, o, pavyzdžiui, galimi vėdinimo sistemų modernizavimo sprendiniai, kurie padeda užtikrinti normines mikroklimato sąlygas patalpose, laikomi antraeiliais“, – apgailestavo pašnekovas.
Galbūt taip yra todėl, kad inžinerinių sistemų modernizavimo teikiamą naudą apskaičiuoti nėra paprasta – ji gali būti kiekvienu atveju kitokia, priklausoma ir nuo eksploatavimo. Kur kas lengviau įvertinti sutaupymą, gaunamą apšiltinus pastato apvalkalą, jis išties žymus, todėl gyventojai pirmiausia renkasi šį būdą siekdami didesnio energinio efektyvumo. Vis dėlto, G. Šiupšinsko nuomone, būtina atkreipti dėmesį, kad vien renovuojant pastato apvalkalą ir atsisakant inžinerinių sistemų modernizavimo energijos sutaupymo efektas nebus pasiektas.
Tvariai renovacijai svarbiausi – kompleksiniai sprendimai
Andrius Buska, bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas
Vien tai, kad renovacijos procesui ir jo metu atliekamų darbų kokybei skiriamas dėmesys, jau yra gerai. Tačiau mažiausios kainos kriterijus dar atlieka nemenką vaidmenį. Laimėjus rangos konkursus stengiamasi kuo mažiau išlaidauti, o tai gali turėti įtakos kokybės pablogėjimui. Žinoma, ne viskas yra blogai, kas kainuoja mažiausiai. Bet pigiai atsieinančios medžiagos ar gaminiai dažniau turi trūkumų.
Gyvenimo pavyzdžiai ne kartą parodė, kad kompleksinis požiūris gali duoti geriausią rezultatą. Čia reikia turėti omenyje ir projektų rengimą, ir jų įgyvendinimą bei tolesnį etapą – pastatų eksploatavimą.
Būtų galima pažvelgti ir į Danijos pavyzdį, kur seni pastatai pradėti atnaujinti ir įgavo didelį mastą praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tuomet prasidėjo pirmoji energetinė krizė, paskatinusi kitaip pažvelgti į energinius išteklius ir juos taupyti. Danijoje nebuvo rengiami pavieniai projektai – buvo pasirinktas kvartalinės renovacijos modelis. Be abejo, buvo ne pasirenkami pigiausi sprendimai, bet vertinamas jų kompleksiškumas. Ir dabar labiausiai Danijoje akcentuojamas aplinkosauginis, tvarumo aspektas.
Ar yra racionaliausio renovacijos sprendimo receptas – sunku pasakyti. Tačiau bet kuris įgyvendintas sprendimas turi teigiamą efektą, tai žingsnis į priekį siekiant energinio efektyvumo. Žinoma, didžiausias efektas pajuntamas tuomet, kai sename pastate įgyvendinami pirmieji sprendimai: pakeičiami langai ar apšiltinamos išorės sienos. Jeigu nusprendžiama padidinti termoizoliacinį jau apšiltintos sienos sluoksnį, efektas staiga nebus pajaustas, tačiau ilgainiui akivaizdžiai bus taupoma energija.
Šiltinant pastatų sienas labai svarbu paisyti technologinių reikalavimų. Įprastai renovacijos procesas prasideda ne vasaros pradžioje, bet nutolsta į rudenį, tad labai svarbu pasirinkti teisingas technologijas, kad nenukentėtų kokybė ir visas procesas.
Šildymo sistemų modernizacija – neatidėliotina
Liutauras Rimkūnas,bendrovės „TA Hydronics“ technikos direktorius
Pirmoji rekomendacija siekiantiesiems pastato energinio efektyvumo, žinoma, būtų rinktis kompleksinę renovaciją, tačiau tai yra gyventojų apsisprendimo reikalas. Jei tvarkomasi etapais, verta pasirūpinti šildymo sistemų modernizacija.
Atlikti tyrimai rodo, kad nustatant, kiek šilumos energijos galima sutaupyti šiltinant pastatus ir kiek jos galima sutaupyti tik sutvarkant vidaus šildymo sistemą, rezultatas dažnai būna bemaž vienodas: ir vienu, ir kitu atveju galima sutaupyti iki 35 proc. energijos. Tik šiltinant pastatą investicijos yra gerokai didesnės, negu tvarkant šildymo sistemas.
Šildymo sistemų sutvarkymas atnaujinant ar pakeičiant jas naujomis yra vienas būdų gerokai padidinti energinį gyvenamojo namo efektyvumą. Seno tipo vienvamzdes šildymo sistemas galima iš dalies atnaujinti numatant ant stovų rankinius ar automatinius balansinius vožtuvus, o prie radiatorių vožtuvus su termostatais. Visa tai padarius energijos sąnaudas galima sumažinti vidutiniškai 15 proc.
Tačiau norint turėti maksimalų efektą mažinant išlaidas už šildymą, rekomenduotina seno tipo vienvamzdes šildymo sistemas keisti moderniomis dvivamzdėmis šildymo sistemomis, įrengiant šiuolaikinius balansinius vožtuvus ant stovų ir temperatūros reguliavimo vožtuvus prie šildymo prietaisų. Galima spręsti įvairias šildymo sistemos problemas, tai yra ant stovų sumontavus balansinius vožtuvus išsprendžiamas srautų tarp stovų paskirstymo klausimas, prie radiatorių sumontavus vožtuvus su termostatinėmis galvomis išsprendžiamas skirtingos temperatūros kambariuose nustatymo klausimas.
Iš viso investicijos pastato šildymo sistemos renovacijai gali siekti nuo 10 iki 50 litų ar dar daugiau vienam kvadratiniam metrui priklausomai nuo to, koks sprendimas yra pasirenkamas ir kokia yra šildymo sistemos struktūra. Tai yra kiek sistemoje yra stovų, radiatorių, ar keičiami vamzdynai, vamzdynų izoliacija, ar keičiami radiatoriai, ar atsiranda kolektorinės sistemos, apskaitos prietaisai, ar modernizuojamas šilumos mazgas ir panašiai.
Investicijų atsiperkamumas smarkiai priklauso nuo to, kokios būklės sistema buvo prieš ją atnaujinant, kaip ji įrengta ir suderinta, kaip eksploatuojama. Nepakanka vožtuvus tik sumontuoti, juos reikia teisingai sureguliuoti, teisingai suderinti pačią sistemą. Neseniai „TA Hydronics“ kompanijos pasaulinei rinkai pristatyti automatinio srauto reguliavimo funkciją turintys termostatiniai vožtuvai leidžia pasiekti maksimaliai gerus rezultatus energijos sąnaudoms mažinti, komfortui ir kokybiškam reguliavimui užtikrinti. Teisingai įsirengus ir suderinus šildymo sistemą galima sutaupyti iki 35 proc. sunaudojamos energijos.
Jei nusprendžiama apšiltinti pastato sienas, stogą, įstiklinti balkonus, pakeisti langus, duris, energijos naudojimo sumažėjimas gali siekti net iki 70 proc.
Taip pat labai svarbu renovuojant šildymo sistemas išspręsti jau esamas arba galinčias kilti problemas, susijusias su slėgio palaikymo ir oro bei purvo šalinimo klausimais. Verta skirti lėšų ir išsirinkti kokybišką minimalios priežiūros reikalaujantį išsiplėtimo indą, kad būtų užkirstas kelias oro patekimui į sistemą eksploatacijos metu. Sumontuoti modernūs oro ir purvo atskirtuvai prailgina visos sistemos gyvavimo laiką ir sumažina išlaidas prižiūrint šildymo sistemas. Į sistemą patekus orui kyla įvairių problemų: neteisinga vandens cirkuliacija, papildomas triukšmas sistemoje, prastai šylantys radiatoriai, kurių efektyvumas gali sumažėti net iki 80 proc.
Dar vienas svarbus daugiabučių namų modernizavimo etapas yra temperatūrinis cirkuliacinių karšto vandens stovų balansavimas, kurio funkcija – užtikrinti vienodos temperatūros karšto vandens tiekimą į visus karšto vandens čiaupus, kad juos atsukus nereikėtų laukti, kol pradės bėgti karštas vanduo.
Tai būtų pagrindiniai šildymo sistemos modernizavimo etapai.
Išties sudėtinga tiksliai pasakyti, kokios investicijos ir per kiek laiko jos gali atsipirkti kiekviename sistemos etape, nes skirtingi yra pastatai, šildymo sistemos ir sprendimai, kurie priimami renovuojant šildymo sistemas. Be to, kaip minėjau, didelę įtaką turi ir tai, kokios būklės sistema buvo prieš modernizaciją, ar ji teisingai įrengta, suderinta, kaip eksploatuojama.
Renovuojant šildymo sistemą nedera pamiršti šilumos punkto
Dabar jau didžioji nors šiek tiek besidominčių renovacija žmonių dalis žino, kad renovuojant svarbu ne tik apšiltinti pastatą, bet ir sutvarkyti šildymo sistemą. Žinia, kai kuriais atvejais šildymo sistemos sutvarkymas duoda net didesnį efektą nei pastato šiltinimas. Tačiau renovuodami šildymo sistemą neretai pamirštame pagrindinį jos elementą – šilumos punktą. Argumentai, kodėl jis nerenovuojamas, dažniausiai yra tokie: nenorima skirti tam papildomai lėšų arba teigiama, kad šilumos punktas buvo renovuotas anksčiau.
Visiškai renovavus šildymo sistemą pasikeičia jos šiluminė galia (taip pat gerokai sumažėja šilumos nuostoliai), ir nekintamo debito sovietmečio šildymo sistema tampa kintamo debito šiuolaikine šildymo sistema. Joje reikiamą vandens kiekį per radiatorius ar stovus jau valdo reguliavimo ir balansavimo armatūra. Akivaizdu, taip pasikeitus sąlygoms esami šilumos punktai tikrai nėra efektyviausias sprendimas.
Esame atlikę keletą palyginamųjų skaičiavimų, kurių išvada viena – renovavus šildymo sistemą šilumos punkte palikti seną cirkuliacinį siurblį tikrai neracionalu. Pavyzdžiui, 3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto daugiabutyje po renovacijos pakeitę seną trijų greičių siurblį nauju elektroniniu gautume net iki 12 kartų mažesnes metines elektros energijos sąnaudas. Vietoj 2700 kilovatvalandžių per metus būtų sunaudojama tik 230. Būna atvejų, kai cirkuliacinis siurblys šilumos punkte dėl įvairių priežasčių jau buvo „evoliucionavęs“ – dėl netolygaus šildymo, vamzdžių užsikimšimo eksploatavimo metu keistas į galingesnį. Vietoj tokio siurblio įrengus naują, metinės elektros energijos sąnaudos gali sumažėti net 20 kartų.
Be šildymo siurblio, šilumos punkte labai dažnai pamirštamas recirkuliacinis karšto vandens siurblys. Jį pakeitus ekonomišku, tris kartus efektyvesniu elektroniniu siurbliu gerokai sumažėtų šilumos punkto elektros sąnaudos. Taigi renovacijos metu pakeitus šilumos punkto siurblius 3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto daugiabutyje, išlaidas elektros energijai galima sumažinti iki 2000 litų.
