Gausiai apgyvendinto sostinės Perkūnkiemio mikrorajono gyventojai pastebėjo, kad šalia jų namų dygstančiuose daugiabučiuose dirba iš svetur atvykę statybininkai, mat jų brigada gyvena čia pat išnuomotose patalpose.
Statybininkus iš Ukrainos pasamdžiusios bendrovės „Verslo ekspresas“ atstovas Igoris Kožemiakinas DELFI sakė, kad šiuo metu įmonė yra pasirašiusi subrangos sutartį su bendrove, kuri atsiuntė 30 specialistų iš karo draskomos valstybės.
„Trūksta žmonių, o likusieji – girtuokliai. Pasirašai kontraktą, o jie paskui pabėga“, - paklaustas, kodėl nesamdo lietuvių, trumpai DELFI atsakė bendrovės atstovas. Jis pridūrė, kad su ukrainiečiais ketina dirbti tol, kol situacija Lietuvos darbo rinkoje nesikeis.
„Ukrainiečiai yra kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai, nes čia atvažiuoja užsidirbti“, - darbininkus gyrė pašnekovas.
Nors oficiali statistika apie įdarbintus užsieniečius yra kukli, tačiau statybų įmonės vadovas sako žinantis dar bent tris įmones, kurios yra pasamdžiusios statybininkus iš Ukrainos.
„Anksčiau jie važiuodavo dirbti į Rusiją, tačiau kadangi dabar su Rusija karas, jie nebeturi darbo rinkos“, - paaiškino I. Kožemiakinas.
Pasiteiravus, galbūt ukrainiečiai atvykę prašo mažesnių algų, jis sakė: „Ne, algos kartais net ir didesnės, nes mokesčiai didesni“.
„Šiuo metu Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistų labai trūksta, nes ne vienas auksarankis yra emigravęs. Statybose ir daugiabučių renovacijoje subrangos pagrindais bando dalyvauti lenkai, šiuo metu į rinką bando ateiti ukrainiečiai. Be abejo, kaimynai latviai nori darbuotis, specializuotiems darbams atlikti atvažiuoja danai ir vokiečiai, yra atvykę suvirintojų iš Baltarusijos“, - DELFI sakė jis.
Lietuvos statybininkų asociacijos įmonių apklausos duomenimis, vidutiniškai statybininkai per mėnesį uždirba 2400 Lt po mokesčių. Tačiau šioje srityje dirbantys specialistai neoficialiai DELFI sakė, kad ne įmonėse dirbantys specialistai per mėnesį gauna keliskart daugiau.
Pasak D. Gedvilo, šiuo metu Lietuvoje neįmanoma pasakyti, kiek kokių specialybių statybos darbuotojų yra ir kiek kokių trūksta, nes nėra jokio bendro registro.
„Pavyzdžiui, jeigu planuojame masinę renovaciją, ar kas nors žino, kiek Lietuvoje yra tinkuotojų, apdailininkų, kurie gali daryti namo fasadą. To skaičiaus nelabai galima sužinoti“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, valstybinės institucijos sutinka, kad registro reikia, tačiau neaišku, kas turi imtis jį steigti.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet į Lietuvą dirbti statybose atvyko 45 specialistai iš užsienio, taip pat dirbo 18 metalinių konstrukcijų montuotojų, 8 suvirintojai. Pernai tuo pačiu metu Lietuvoje buvo įsidarbinę 35 statybininkai.
Dauguma atvykusių statybininkų buvo kaimyninių šalių – Baltarusijos ir Ukrainos.
