NT rinka pajūryje akivaizdžiai atsigavo, o nauji namai dygsta kaip grybai po lietaus. Sparčiausiai risnoja Palanga, tačiau net Kuršių nerijoje, kur nacionalinio parko direkcija jaučia silpnybę griauti, o ne statyti, fiksuojamas augimas.
Pajūris, išskyrus Klaipėdą, yra antrinė būsto rinka. Ji akivaizdžiai atsigavo: Palangoje šių metų pirmą ketvirtį užfiksuotas 35 proc., Neringoje – 13 proc. augimas. Taip yra dėl to, kad Kuršių nerijoje sąlygos įgyvendinti naujus NT projektus gerokai sudėtingesnės nei Palangoje, todėl automatiškai mažėja ir pasiūla. Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatais, matyti, kad pajūrio NT rinkai dabar – šaunūs laikai. Panevėžio statybos tresto valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis sako, kad NT rinka pajūryje juda ir judės toliau, o antrinėje būsto rinkoje populiariausi nedidelio ploto butai ir namukai. Lietuvos pajūryje apartamentus ir namus dažniausiai perka 35–65 metų žmonės, jie neima banko paskolos, o turimus grynuosius siekia apsaugoti nuo nuvertėjimo.
„Ober-Haus“ Vakarų regiono vadovas Linas Juozaitis teigia, kad dažniausiai pajūrio NT projektai orientuoti į turtingesnius Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos gyventojus, kurie NT įsigyja poilsiui. Nors Lietuvos pajūris nėra didelis ir jį sudaro vos keli miestai, juose tendencijos nėra vienodos: Neringą dažniausiai renkasi Vilniaus ir Kauno, Palangą – mažesnių miestų gyventojai. Nusprendėme pasitarti su ekspertais ir paprašyti, kad jie pateiktų sąrašą naujų ar tebevykdomų NT projektų, labiausiai vertų dėmesio.
Palanga ruošia iššūkį Druskininkams
Turtingesniems poilsiautojams, norintiems gyventi pušyno kaimynystėje, vos 200 m iki jūros, reikėtų atkreipti dėmesį į Kuršių vilas – dar tebevykdomą projektą Palangoje, kuris turėtų būti baigtas šių metų pabaigoje. „Lords LB Asset Management“ sukurs šešių korpusų uždarą teritoriją su kotedžais ir butais. Kol kas tai brangiausias NT projektas Palangoje. Norintieji įsigyti čia vasaros rezidenciją turės nepagailėti nuo 10 iki 14 tūkst. litų už 1 kv. metrą. Kuršių vilos išsiskiria senajai Palangai būdinga architektūra, visi apartamentai turi lauko terasą ir kiemelį arba balkoną. Kęstučio gatvėje esantys namai yra šlaitiniais stogais, dviejų aukštų, su medžio ir juostinės skardos apdailos elementais. Į šį būstą galima kraustytis tik su dantų šepetėliu, nes visuose namukuose yra visa apdaila. Esama ir itin erdvių apartamentų, kurių plotas viršija 100 kv. m, tačiau daugiausia yra tokių, kurių plotas – apie 60 kv. metrų.
Tiems, kas 14 tūkst. litų už 1 kv. m nemokėtų, bet 8 tūkst. litų būtų pats tas, siūlome užmesti akį į Tvenkinių gatvėje bendrovės „Egavis“ vykdomą projektą „Smilčių trio“. Tai apartamentai, kurie tinka tiek poilsiui, tiek nuolatiniam gyvenimui. Nuo jūros šiuos tris pastatus skiria tik pušyno juosta, konkrečiau – 400 metrų. Kiekviename iš šių mažaaukščių pastatų yra dešimt nedidelių butų, daugumos jų plotas yra apie 40 kv. metrų. Tiesa, pastatų trečiame aukšte įrengti du dvigubai didesni butai, skirti ištroškusiesiems erdvės pojūčio. Tie, kurie nori ne tik pabusti nuo jūros ošimo, bet ir vakarais pasivaikščioti Jono Basanavičiaus gatve, neturėtų sunerimti – iki jos tėra daugiau nei kilometras.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, kad „jeigu Palangai pavyktų įgyvendinti savo sumanymą tapti visų metų kurortu ir išvengti sezoniškumo, kaip tai pavyko Druskininkams, tuomet galima laukti ir pokyčių NT rinkoje, tačiau didesnių žingsnių šia linkme kol kas nematyti“. Vis dėlto vienas žingsnis jau žengtas – turbūt laukiamiausias projektas Palangoje yra vietoj šiurpą keliančio „Jūratės“ baseino stovėsiantis „Palanga SPA“ – modernus SPA kompleksas ir tarptautinio tinklo viešbutis. Statybos darbai bus pradėti tik kitų metų antrą ketvirtį, o numatomos investicijos siekia beveik 100 mln. litų. Kompleksą sudarys 30 procedūroms skirtų kambarių, restoranas su lauko terasomis, baseinų ir sveikatingumo, konferencijų centrai, kambariai viešbučio svečiams ir netoliese esantys 86 apartamentai, kuriuos bus galima įsigyti. Visus statinius jungs požeminis garažas. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad šis projektas yra išskirtinis, nes Palangoje jis pirmas mes iššūkį Druskininkams.
Kitas žingsnis, padėsiantis spręsti sezoniškumo problemą, – Palangos vasaros estrados rekonstrukcija. Per dvejus metus pastatas iš bjauriojo ančiuko virs modernia daugiafunkce koncertų sale, pritaikyta veikti visus metus. Joje bus įrengtas 2 200 sėdimųjų vietų turintis amfiteatras. Taigi, lėtai, tačiau judama reikiama kryptimi. Nors iki Druskininkų dar toli, jei atsiras daugiau projektų, užtikrinančių ne tik nakvynę, bet ir sveikatingumo paslaugas, tai, be jokios abejonės, didins pajūrio patrauklumą ir NT kainas.
Neringoje ne tik griauna, bet ir stato
Palangoje ir Šventojoje labiausiai perkami butai, kurių kaina siekia apie 3 500 litų už 1 kv. m, o Neringoje apie tokią kainą galima tik pasvajoti – tokių butų ten tiesiog nėra. Brangiausią ir prabangiausią NT projektą Neringoje galima rasti Nidoje, Georgo Dovydo Kuverto gatvėje – tai naujos statybos apartamentai „Vilnelė“. Norintieji įsigyti vieną iš 27 apartamentų, kurių daugumos plotas yra apie 60 kv. m, turės nepagailėti vidutiniškai 14 tūkst. litų už 1 kv. metrą. Žinant, kad Neringoje madinga griauti, o ne statyti, ir tai, kad kur kas lengviau yra užsimerkus pereiti gatvę Maskvoje nei pastatyti ką nors naujo Kuršių nerijoje, „Vilnelės“ atsiradimas – kone stebuklas. Tad kol Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija neįkinkė buldozerio, verta užmesti akį į pastatą, iš kurio viršutinių aukštų matyti marios.
„Vilnelė“ išlaiko senąją Kuršių nerijos architektūrą ir dvasią. Poilsiautojų ir nuolatinių gyventojų patogumui įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Iki centro ir marių – vos 5 min. kelio, o apie Neringos kraštovaizdį rašyti turbūt nereikia: „Vilnelę“ supa pušynėlis, iš kurio kartais išlenda šernų šeimynėlė arba pasimetęs briedis.
Kitas įdomus reiškinys Nidoje – Purvynės gatvėje, vos 500 žingsnių nuo Kuršių marių, esantys nauji apartamentai „Kopų vėtrungės“. Trys pastato korpusai – „Rytys“, „Pietys“ ir „Vakaris“ – glaudžiasi prie pat kopos šlaito, todėl saulę sutikti strategiškai patogu prie namų, o ją palydėti galima prie jūros, paėjus daugiau nei kilometrą miško takeliu. Šie dviaukščiai namai priskiriami energinio naudingumo klasei B, šildymo sistemos įjungiamos nuotoliniu būdu, o visuose butuose įrengta visa apdaila. Vadinasi, gūdžią gruodžio naktį nusprendus iškeliauti į Nidą nereikės sukti galvos dėl to, kad namuose lauks įšalas. „Kopų vėtrungės“ papildo pajūrio kraštovaizdį – įsiterpia tarp Angių kalno ir Briedžių miško. Šią oazę sukūręs architektas Adomas Šablevičius atviravo, kad šių apartamentų prototipas – žemaitiškas numas, kurį statydavo pailgą. Tiesa, reikia paminėti, kad „Kopų vėtrungių“ apartamentai šiek tiek kuklesni nei „Vilnelės“: erdviausio buto plotas – 67 kv. metrai. Kadangi statant „Kopų vėtrunges“ stengtasi neišsišokti ir pritapti prie unikalios Kuršių nerijos architektūros, rezultatas štai toks: apartamentai yra subtiliai modernūs, tačiau žvilgsnį patraukia medinės langinės, kurios gali paslėpti nuo kepinančios saulės. Kai vienų langų langinės atvertos, o kitų užvertos, fasadas atrodo gyvesnis. Jaukumo suteikia ir kabančios terasos, balkonėliai bei kiemeliai. Beje, projekto apdailai naudojamos tik ekologiškos medžiagos – termiškai apdorotos, nedažytos lentos, molinės čerpės.
Šventojoje – ekonomiškasis „Paukščių takas“
Lietuvos pajūrio rinką sudaro trys segmentai: prestižinės klasės rinka – būstas Kuršių nerijoje ir tam tikrose Palangos vietose, vidutinės klasės būsto rinka Palangoje ir ekonominės klasės – Palangoje bei Šventojoje. Anot „Eikos“ plėtros direktoriaus Domo Dargio, „iš antrinio būsto pirkėjų išsiskiria užsieniečiai – dažniausiai jie perka tik prestižinės klasės būstą, kurio kaina svyruoja nuo 8 iki 10 tūkst. litų už 1 kv. metrą. Vidutinės ir ekonominės klasės būstus pajūryje daugiausia perka lietuviai. Tokių butų plotas retai viršija 70 kv. m, o kaina svyruoja nuo 4 iki 7 tūkst. litų už 1 kv. metrą.“
Tačiau net ir ekonominės klasės būstais pagarsėjusioje Šventojoje yra į ką pasižiūrėti, o gal net ir įsigyti. Sunku būtų nepastebėti naujo projekto – 700 m nuo pajūrio ir 500 m nuo centro esančio „Paukščių tako“. Visi butai ir kotedžai turi terasą arba balkoną, juose įrengta individuali dujinio šildymo sistema. Gerai tai, kad „Paukščių tako“ butų plotas labai įvairus, tad tikrai yra iš ko rinktis: norintieji daugiau erdvės gali taikytis į 100 kv. m ploto apartamentus, o tie, kuriems tereikia kampelio nusnūsti, – į mažesnius, 40–50 kv. m ploto, butus. Kadangi į Šventąją mėgsta užklysti linksmybių ištroškę Lietuvos provincijos gyventojai, vaikų ir tėvų labui „Paukščių tako“ teritorija aptverta. Apartamentų ir kotedžų komplekso pranašumas tas, kad netoliese teka Šventosios upė, o kvartalų vidinių kiemelių erdvės gražiai sutvarkytos ir apželdintos. Tokio būsto kaina, palyginti su Palangos ar Kuršių nerijos, išties nedidelė – apie 3 tūkst. litų už 1 kv. metrą.
Tie, kas pajūryje ieško ekonominių alternatyvų, o būsto nežada ne tik pirkti, bet ir nuomotis, turėtų atkreipti dėmesį į Nemirsetos kempingą Palangoje. Jau baigti modernaus kempingo pirmo etapo statybos darbai. Viliamasi, kad būtent šis kempingas taps svarbiu objektu, leidžiančiu plėtoti ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūrą, nes, deja, iki šiol su namukais ant ratų atvykę turistai neturėjo civilizuotos vietos apsistoti. Kempingo dar laukia du statybos etapai: planuojama įrengti 12 stacionarių namukų ir palapinių miestelį. Projektuojant šį kempingą bandyta išlaikyti Mažosios Lietuvos regionui būdingos dvaro sodybos stilių: kempingo nameliai išsiskirs etnografine stilistika – šlaitiniais degtojo molio čerpių stogais, šviesaus molio sienomis. Beveik 5 ha ploto teritorijoje bus visi patogumai: vaikų žaidimų aikštelės, maisto gaminimo patalpos, pavėsinės su židiniu, krepšinio, tinklinio, futbolo ir teniso aikštynai.
Be jokios abejonės, viename straipsnyje apžvelgti visų projektų tiesiog neįmanoma. Tačiau tikimės, kad įvardijome bent jau pačius įdomiausius. Kitais metais projektų vykdytojus kviečiame drąsiau dalytis savo planais, kad galėtume juos pristatyti jums, mielieji skaitytojai. Nes, kaip žinome, Lietuvos pajūryje ne visada šviečia saulė, tad vieną apniukusią dieną galima praleisti gana turiningai vertinant vykdomus NT projektus ir patiems sprendžiant, ar parinkta vieta, projektas bei kaina verti dėmesio.
