Už ką bus balsuojama, skaityti reikia įdėmiai, nes žemės pardavimas užsieniečiams tėra tik vienas iš penkių sprendžiamų klausimų. Teko asmeniškai kalbėtis su parašų rinkėjais – kad šalia žemės pardavimo užsieniečiams bus sprendžiami ir dar keturi klausimai, buvo naujiena ir jiems patiems. Tad kokie gi tie keturi papildomi straipsniai?
Pirmas – parašų skaičiaus referendumui surengti sumažinimas iki šimto tūkstančių. Neturiu dėl jo nuomonės, tačiau matau pavojų, kad klausimai, kurie niekada neturėtų būti sprendžiami referendumais, bus. O tiksliau, kad neatsakingi visuomenės veikėjai naudosis įvairiausių referendumų iniciatyvomis savo populiarinimui.
Antras, ir labai suktas, klausimas – žmonių turto atėmimas. Referendumo tekste rašoma, kad „valstybinės ir bendruomeninės reikšmės miškai <...> gali priklausyti tik valstybei“. Nepatingėkite atsiversti dabartinę Konstituciją. Joje parašyta, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso valstybei. Tačiau referendumas įveda sąvoką „bendruomeninės reikšmės miškas“, kuri niekur nėra apibrėžta. O juk šalia kiekvieno miško gyvena kokia nors bendruomenė, kuriai miškas turi kokią nors reikšmę (pavyzdžiui, žmonės ten grybauja). Vadinasi, atsiranda galimybė tokį mišką pripažinti „bendruomeninės reikšmės“. Tuomet nebelieka nieko kito, kaip tą mišką perimti valstybės nuosavybėn.
Nežinau, ar tai, kad visi miškai turėtų priklausyti tik valstybei, yra visų referendumo šalininkų motyvas. Bet, geriausiu atveju, dalis iš jų šios nuostatos ir jos pasekmių tiesiog neapgalvojo. Taip balsuodamas referendume „už“ gali pasirašyti nuosprendį ir savo paties žemei ar miškui.
Trečias pakeitimas – klausimus, ar kasti žvyrą ir kur jį naudoti, bus galima spręsti tik referendumu.
Būtent tai reiškia pakeitimas „valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių naudojimas sprendžiamas referendumu“. Gamtos ištekliai Lietuvoje yra ir durpės, ir žvyras, ir vanduo. Tekstas parašytas taip, kad ištisų pramonės šakų – pradedant žvyro karjerais, baigiant durpynais – bus nebeįmanoma eksploatuoti. Lietuvoje yra daugiau nei 300 įmonių, galinčių naudoti gamtos išteklius: tai ir kasybos įmonės, ir kelių priežiūros įmonė. Kiekviena iš jų turės gauti pritarimą referendumu?
Referendumo tekstas aiškus ir jis įpareigoja ne konsultuotis su šalia gyvenančiais žmonėmis, o kaskart skelbti referendumą dėl kiekvieno naujo durpyno kasimo. Pamąstykite, ar žmonės Vilniaus rajone labai norės eiti balsuoti dėl durpyno Šiauliuose?
Jei sutinkate, kad referendumo tekste yra daug dviprasmybių ir formuluočių, kurias galima bus patobulinti vėliau – klystate.
Ketvirta referendumo nuostata aiškiai skelbia, kad net akivaizdžias klaidas ir neapgalvojimus keisti bus galima tik – kitu referendumu. Taigi balsuojant dėl šio referendumo reikia būti 100 proc. įsitikinus, kad su visomis penkiomis nuostatomis visiškai sutinkate. Priešingu atveju jų pataisyti gali ir nepavykti.
Šiame referendume negalima ir neįmanoma šių penkių klausimų rinktis atskirai, pavyzdžiui, neleisti kaimynui parduoti jam priklausančios žemės užsieniečiams, bet išlikti neutraliu dėl žvyro kasimo. Visi penki klausimai pateikiami kaip nedalomas komplektas. Pirma, reikia neleisti parduoti žemės užsieniečiams. Antra, reikia atimti žmonėms priklausančius miškus. Trečia, referendumais reikia spręsti dėl kiekvieno atskiro žvyro karjero kasimo. Ketvirta, reikia sudaryti sąlygas rengti daugiau referendumų. Ir penkta, reikia neleisti taisyti referendumais priimtų dviprasmybių.
Jei visiems penkiems klausimams pritariate, tuomet Jūsų vieta tikrai prie referendumo balsadėžės. Jei vieniems klausimams pritariate, o kitiems ne, tuomet nepabijokite išreikšti paprastos pilietinės pozicijos: šie penki klausimai yra per daug sudėtingi, kad į juos būtų galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.