„Šiuo metu būsto kredito bumo, kuris užkaitino nekilnojamojo turto rinką 2005-2006 m., nėra. Aktyvesnės statybos rodo, kad ir pasiūla į būsto rinkos aktyvėjimą reaguoja nevėluodama. Tai rinką vėsina. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau atidžiai seks nekilnojamojo turto rinkos raidą, o jei prireiks, nedelsdamas imsis priemonių, kad užkristų kelią naujiems burbulams“, - dėstė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas dar 2011 m. patvirtino Atsakingojo skolinimosi nuostatus. Jais ribojamas neapdairus skolinimas ir skolinimasis.
„Kainos augo nuosaikiai, dėl bendros ekonominės situacijos gerėjimo, na, ir lūkesčių”, - apibendrino V. Vasiliauskas.
Pasak jo, nekilnojamojo turto rinką suaktyvino ir tai, kad žmonės, ruošdamiesi euro įvedimui, norėjo pinigus investuoti į turtą – tai įvardijama kaip Lietuvos gyventojams būdingas elgesys.
„Išduodamų naujų statybos leidimų kiekis butams ir gyvenamiesiems namams auga“, - pastebi V. Vasiliauskas.
Tačiau, pasak jo, situacija vertinama kaip normali, nes dauguma jų išduota dar pernai siekiant patenkinti paklausą. Lietuvos banko vertinimu, nekilnojamojo turto rinkoje pasiūla atitinka paklausą.
Iš visų nekilnojamojo turto sandorių trečdalis yra finansuojama būsto paskolomis, tad tai taip pat vertinama kaip veiksnys, neskatinantis burbulo formavimąsi.
Įvertino gyventojus: jautrūs įvairiems sukrėtimams
Lietuvos bankas įvertino, kokia yra gyventojų finansinė padėtis ir prognozuoja, ko tikėtis ateityje.
Nors augančios pajamos ir didėjantis užimtumas 2013 m. gerino namų ūkių finansinę būklę ir mažino jų kredito riziką, nedarbo lygis 2014 m. vasarį, pašalinus sezono įtaką, vis dar sudarė 11,5 proc. Per metus jis sumažėjo 1,1 proc. punktu.
„Nedarbo lygis vis dar yra pakankamai aukštas, todėl nemaža dalis darbo jėgos neturi pastovių pajamų, kurios leistų drąsiau priimti finansinius sprendimus, - rašoma apžvalgoje. - Taigi, nors namų ūkių padėtis paskutiniu metu ir gerėjo, jie vis dar yra labai jautrūs įvairiems sukrėtimams.“
Lietuvos banko užsakymu atliekamų apklausų rezultatai rodo, kad apie pusei namų ūkių, kurie turi finansinių įsipareigojimų, jie 2014 m. pradžioje buvo našta. Beveik tokia pat dalis nurodė, kad finansiniai įsipareigojimai bus našta ir per artimiausius 6 mėnesius.
„Padidėjus palūkanų normoms, daliai namų ūkių vykdyti finansinius įsipareigojimus bus gerokai sunkiau. Nors namų ūkių finansinė būklė 2014 m. pradžioje pagerėjo, ji vis dar nebuvo tokia gera kaip prieš ekonomikos nuosmukį iki 2009 m. Namų ūkių realusis darbo užmokestis 2013 m. pabaigoje buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2008 m. trečiąjį ketvirtį, kai užfiksuota didžiausia šio rodiklio reikšmė per tokios statistikos rinkimo istoriją. Tai reiškia, kad gyventojai gali įsigyti vidutiniškai 10 proc. mažiau prekių ir paslaugų, nei galėjo įsigyti iki 2009 m.“, - skaičiuoja Lietuvos bankas.
V. Vasiliauskas paaiškino, jog prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet galėtų pasiekti 2008 m. lygį, į tai lygiuojantis galima numatyti ir namų ūkių pajamų augimą. Tačiau jis pridūrė, jog nuosaikus pajamų augimas yra geresnis scenarijus nei „amerikietiškieji kalneliai“.
Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet rekordiškai mažos paskolų palūkanos rinkoje išliks, o pokyčių galima tikėtis 2015 m.
Lietuvos bankas konstatuoja, kad didesnis namų ūkių finansinis turtas mažina jų rizikingumą ir didina finansinį stabilumą. Kaupdami finansinį turtą Lietuvos namų ūkiai ir toliau yra konservatyvūs: didžiausią jo struktūros dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudarė grynieji pinigai ir indėliai (38,7 proc. viso finansinio turto), akcijos (daugiausia akcijų biržose nekotiruojamų įmonių) ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai (39,4 proc. viso finansinio turto). Pastebima pokyčių ir terminuotų indėlių segmente: dėl mažų jų palūkanų, žmonės vis dažniau pinigus renkasi laikyti einamosiose sąskaitose.
Kaip rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos, 2014 m. pradžioje asmenų, kuriems pavyksta bent kiek nors sutaupyti, buvo 62 proc., t.y. 3 proc. p. daugiau nei prieš metus.
Be to, 2 proc. p. daugiau buvo tokių namų ūkių, kuriems pavyksta sutaupyti didesnę sumą. Dešimtadaliui per mėnesį pavyko sutaupyti 500 Lt ir daugiau.
„Vartotojų lūkesčiai yra optimistiniai, o darbo rinkos prognozės palankios namų ūkiams, todėl, jei ekonomika nepatirs reikšmingų šokų, namų ūkių finansinė būklė turėtų toliau gerėti“, - prognozuoja Lietuvos bankas.
Įvertino bankus
Vertindamas Lietuvos finansinį stabilumą, Lietuvos bankas nustatė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atlaikyti nepalankius pokyčius. Šiemet Lietuvą kaip mažiau rizikingą valstybę nei 2007-2009 m. vertina ir tarptautinės reitingų agentūros.
„Nustatyta, kad bankų sistema turi nemenką kapitalo šarvą, o turimas likvidus turtas leistų atlaikyti net ir reikšmingą indėlių sumažėjimą“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas vertina finansų sektoriaus būklę, aktualiausias rizikas ir finansų sektoriui kylančius iššūkius, nagrinėja bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, pateikia siūlymus dėl šalies finansų sistemos atsparumo stiprinimo.
Kalbėdamas apie pasaulio ūkio prognozes, V. Vasiliauskas dėstė, kad jos yra „atsargios“. Visam pasauliui progonuojamas 3,6 proc. augimas šiemet ir 3,9 proc. kitąmet, panašus augimas numatomas ir Baltijos šalims (atitinkamai 3,5 proc. ir 3,9 proc.). Lėčiau augs euro zona (1,2 proc. ir 1,8 proc.), Rusija (1,3 proc. ir 2,3 proc.).
Lietuvoje veikiančių bankų atsparumas tikrintas vadinamaisiais streso testais. Buvo modeliuojami itin nepalankūs pokyčiai, atitinkantys 2008–2009 m. krizės mastą, nors tokių įvykių tikimybė šiuo metu yra menka. Testų rezultatai parodė, kad net ir nepalankiausio scenarijaus atveju bankų sistemoje papildomo kapitalo poreikis sudarytų tik 0,9 proc. dabartinio bankų sistemos kapitalo.
„Pasaulio, o ypač Lietuvos, eksporto partnerių ūkio raidos neapibrėžtumai yra viena iš aktualiausių rizikų, tačiau testavimas parodė, kad šalies finansų sistema yra atspari itin dideliems sukrėtimams, prilygstantiems neseniai praūžusiai krizei", - sakė Lietuvos banko vadovas.
