Konfliktas daugiabutyje Druskio g. 6 dėl lifto kilo šiemet. Namą prižiūrinti bendrovė „Karoliniškių būstas“ dėsto, jog nustatyta, kad namo pirmoje laiptinėje įrengtas liftas – nesaugus naudoti ir imti ruošti pasiūlymai, ką daryti.
Dalis butų savininkų šioje laiptinėje mano, kad liftas netinkamu naudoti pripažintas dėl to, kad jį būtų galima remontuoti ar keisti, o įmonės gautų darbų užsakymų. Jiems nepasitikėjimą kelia ir tai, kad „Karoliniškių būtas“ yra per įmonių valdymo struktūras susijusi su „Icor“, t.y. buvusia „Rubicon group“.
„Jie sustabdė veikiantį liftą“, - teigė namo įgaliotine prisistačiusi gyventoja Svetlana Lesnikova.
„Karoliniškių būsto“ direktorius Darius Zabarskas atkerta, jog ekspertizės metu nustatyta: liftas netinkamas naudoti ir per gyventojų susirinkimus gyventojai nusprendė liftą ne remontuoti, o keisti nauju.
Kaltina arba parašų klastojimu, arba melais
Prieš lifto įrengimą pasisakantys gyventojai teisybes nusprendė ieškoti kreipdamiesi į įvairias instancijas, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentą, Aplinkos ministeriją, Seimo kontrolierių įstaigą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Bendrovė teigia, jog veikia teisėtai ir atsiuntė darbininkus keisti liftą, tačiau gyventojai jų neįleido ir iškvietė policiją. Galiausiai darbininkai liftą ėmė keisti į namą patekę per stogą, o gyventojai nunešė pareiškimą policijai.
„Bendrovė šiemet sausį netinkamai atliko gyventojų apklausą dėl lifto remonto arba keitimo nauju, taip pat gyventojams nebuvo pateikti susipažinimui jokie dokumentai susiję su lifto susidėvėjimo įvertinimu, tiekėjų apklausomis, konkursų laimėjimo sąlygomis ir taip toliau, nors per laiptinės susirinkimus gyventojai reikalavo tai pateikti. Į reikalavimus pateikti dokumentus „Karoliniškių būstas“ administratorius atsakydavo, kad yra „nesaugu“ pateikti dokumentus namo gyventojams, nes jie gali juos pradanginti ir arba suplėšyti, - dėstoma gyventojų atsiųstame rašte. - Taip pat gyventojai eilę kartų kreipėsi į bendrovę su prašymais atlikti lifto remontą, o ne keisti jį nauju, atlikti naują balsavimo dėl lifto remonto ir dėl administratoriaus pakeitimo. Į visus šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta. Nebuvo gauta nei vieno oficialaus atsakymo.“
„Karoliniškių būsto“ vadovas sako, jog tai – netiesa, nes gyventojai savo nuomonę lifto klausimu galėjo išsakyti du kartus: per susirinkimą žiemą ir per pakartotiną susirinkimą pavasarį.
„Dalis namo Druskio g. 6 gyventojų oponuoja daugumos sprendimui keisti liftą ir kelia sumaištį, bando visokiomis priemonėmis blokuoti jų kaimynų priimtą sprendimą. Sprendimas dėl lifto keitimo priimtas raštu: 22 butų savininkai iš 36-ių naujo lifto įrengimui pritarė, 3 nepritarė, o kiti – nepareiškė nuomonės. Vėliau buvo atsižvelgta į oponuojančių gyventojų nuomonę, todėl darytas pakartotinis susirinkimas, - kalbėjo jis. - Gyventojams dar kartą siūlyti keli sprendimai, gal liftą iš dalies paremontuoti, kad jis veiktų dar kokius metus, bet kitoks sprendimas nepriimtas. Savininkai pasirinko ne patį pigiausią liftą, o gal 1 tūkst. litų brangesnį.“
Pasak įmonės vadovo, bendrovę sparčiau vykdyti darbus paragino ir savivaldybė, balandį atsiuntusi raštą, kuriame nurodoma, kad „minėtu raštu administratorius įpareigotas nedelsiant vykdyti privalomuosius namo pirmos laiptinės lifto atstatymo darbus“.
„Daugumos sprendimas yra vykdomas: sutartis buvo sudaryta balandį, o dabar prasidėjo realūs darbai, tačiau oponentai, kurių dauguma – iš žemesniųjų aukštų, ėmė fiziškai trukdyti darbininkams. Bandyta steigti ir bendriją, žadant, kad nereikės mokėti už liftą“, - apie problemišką situaciją kalbėjo „Karoliniškių būsto“ vadovas.
Namo gyventojas Mindaugas Čekavičius dėsto, jog „Karoliniškių būsto“ buvo prašoma parodyti daugumos gyventojų parašus, tačiau tai nebuvo padaryta. Jis taip pat sako, jog dalies gyventojų parašai dėl lifto pakeitimo buvo gauti nesilaikant aplinkos ministro numatytos tvarkos, kai gyventojai balsavimo biuletenius gauna į pašto dėžutes ir turi laiko pasiūlymą apsvarstyti. Anot jo, gyventojai dėl lifto pakeitimo buvo agituojami prie savo butų durų ir taip suklaidinti, nes nebuvo pateikta visa informacija.
Sužinojo apie 20 kartų pigesnį remontą
„Karoliniškių būstas“ skelbia, kad įrengti naują liftą kainuotų beveik 118 tūkst. litų, o jį suremontuoti – apie 40 tūkst. Lt, tačiau remonto atveju nėra aišku, kiek ilgai liftas veiks, nes jam – 40-imt metų. Planuotas jo veikimo laikas - 25-eri metai.
Skaičiuojama, jog gyventojai už liftą išsimokėtų per 3-us metus, butų savininkams už liftą teks mokėti priklausomai nuo butų kvadratūros: vidutiniškai vienam savininkui per trejus metus tektų sumokėti apie 3,3 tūkst. litų - per mėnesį apie 90 litų.
Gyventojai atkerta, jog prie lifto dirbę darbininkai neoficialiai jiems minėjo, jog liftą galima suremontuoti už 6-7 tūkst. litų, vėliau neoficialiai jie išgirdo ir tokio remonto kainos patvirtinimą iš bendrovės, tačiau paminėta, jog nėra garantijos, kiek laiko po nedidelio remonto liftas veiks ir kada jį reikės vėl tvarkyti. Oficialiai šias kainas, anot M. Čekavičiaus, liftų meistras bijojo patvirtinti bijodamas dėl savo darbo vietos. Šiuos faktus žino ir „Karoliniškių būstas“.
„Mes supratome, kad kalbos apie dar pigesnį remontą kilo iš vieno iš darbininkų pamąstymų, ką galbūt reikėtų keisti – kitaip tariant, iš neoficialaus pašnekesio. Mes nusiuntėme oficialią užklausą liftininkams, klausdami, ar liftą galima remontuoti už mažesnę sumą ir gavome atsakymą, kad net tuos darbus atlikus nėra tikimybės, kad liftą tikrinsiantis ekspertas jį pripažins tinkamu naudoti, nes dabar jis jau yra pripažintas nesaugiu. Kitą vertus, net jei pavyktų liftą laikinai suremontuoti, netrukus jis vėl turėtų stoti ir juo vėl nebus galima naudotis, dėl to bendrovė atsisakė teikti oficialų siūlymą“, - kalbėjo „Karoliniškių būsto“ vadovas.
Jis sako, jog naujai gaminami liftai taip pat turi analogišką nusidėvėjimo terminą, kaip ir įrengti sovietmečiu, tačiau papildomai naujo lifto įrenginiams suteikiama 2-iejų metų garantija, o darbams – 5-erių metų garantija, tuomet atsiradę gedimai bus šalinami nemokamai.
Liftus siūlo keisti daugumoje daugiabučių
„Karoliniškių būstas“ dėsto, kad bendrovė yra pastebėjusi nusidėvėjusius liftus daugumoje daugiabučių.
„Liftus siūlome keisti arba kapitaliai remontuoti praktiškai visiems, deja, šis sprendimas iš anksto priimamas sunkiai, retai žmonės iš anksto ima kaupti pinigus ar ruoštis remonto darbams. Sprendimų imamasi tik tuomet, kai liftas tampa netinkamu važiuoti“, - kalba D. Zabarskas.
Skaičiuojama, kad „Karoliniškių būsto“ administruojamuose pastatuose 2012 m. pakeisti naujais 4 liftai, 2013 m. - 3, šiemet jau pakeistas 1, pradėti keisti dar 3 liftai.
Anot jo, paprastai gyventojai aršiai lifto pakeitimui nesipriešina, nors nuomonių pasitaiko įvairių.
„Toks atvejis kaip Druskio g. 6 – nevisai normalus. Praktiškai visuose namuose yra žmonių, turinčių kitą nuomonę, nes yra daug savininkų ir daug nuomonių, bet kad žmonės reaguotų taip aršiai – nedažnas atvejis. Su namu planuojame dirbti toliau, negalime dėl dalies protestuojančių ignoruoti daugumos interesus. Kiti savininkai skundžiasi ir sako: vykdykite, tam ir esate“, - dėstė jis.
Liftui nepritariantys gyventojai mano, kad jei būtų įkurta namo bendrija, jų interesams būtų atstovaujama geriau – dėl to imtasi ją kurti.
Liftininkai turi patarimų
Bendrovės „Kauno liftai“ vadovas ir liftų įmonių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius dėsto, jog vienareikšmiškai gyventojams yra geriau, kai namą administruoja bendrija.
„Kalbant apie lifto keitimą, pats geriausias atvejis yra tuomet, kai yra įkurta bendrija, tada labai retai iškyla konfliktai. Skiriami administratoriai yra iškreipta forma, pas mus administratoriai įgija neaiškias vos ne savivaldybės funkcijas. Administratoriai yra pagrindinis ir namų renovacijos stabdis – jais nepasitikima“, - dėsto jis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad daug konfliktinių situacijų išsispręstų, jeigu namo gyventojai įstatymu būtų įpareigojami įkurti bendriją, o vėliau norintys galėtų ir papildomai samdyti administratorių.
„Daug visokių istorijų yra su tais administratoriais, juo labiau, kad kai kurie jų turi nuosavas komunalinių paslaugų firmas, kas yra draudžiama pagal Civilinį kodeksą. Gyventojai turi pasiaiškinti“, - sako J. Guzavičius.
Jis patvirtino, kad lifto eksploatacinis laikotarpis 20-25 metai, tačiau Vilniuje ir Kaune yra daug veikiančių 30 arba 40 metų senumo liftų.
„Na, žinote, mes eksploatuojame ir Žaliakalnio funikulierių, kuriam yra 80-imt metų, bet tai nereiškia, kad yra rentabilu jį remontuoti. Tačiau jis – kultūrinis paminklas ir taikoma išimtis, palaikome jį techniškai tvarkingą, kitu atveju, reikėtų mechanizmą stabdyti, jokiu būdu negalima naudoti techniškai netvarkingo lifto“, - kalbėjo J. Guzavičius.
Specialistas dėsto, jog seni liftai gali būti ir remontuojami, tačiau gyventojai turi ruoštis, jog eksploatacinį laiką „nugyvenęs“ liftas pagal numatytą grafiką bus keičiamas.
„Remontuoti jį gyventojams paprasčiausiai neapsimoka. Lygiai dėl tos pačios priežasties neapsimoka važinėti 40 metų senumo automobiliais – juos brangu taisyti. Antra vertus, yra ir prieškario automobilių, kuriems taikoma išimtis, - paaiškina J. Guzavičius. - Mano patarimas: steikite bendriją ir problemos išsispręs. Paprastai bendrija priima išmintingą sprendimą.“
Pasak jo, už lifto pakeitimą turi mokėti visi laiptinės gyventojai, nes tai yra jų bendroji nuosavybė, tačiau už lifto eksploataciją pirmo aukšto gyventojai nemoka, nes jie liftu nesinaudoja.
