Butų kaina šiemet sausį - gegužę Vilniuje augo 8 proc, o aktyvumas - 30,3 proc.
“Apskritai per penkis šių metų mėnesius Vilniuje butų kainos išaugo, - sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. – Pastaruosius du mėnesius, t.y. balandį ir gegužę, aktyvumas sumažėjo palyginti su metų pradžia, o kainų augimas – paspartėjo.“
Visgi ekonomistė prognozuoja, kad butų kainos piko lygį galėtų pasiekti ne anksčiau kaip šio dešimtmečio pabaigoje.
„Piko lygį būstų kainos galėtų pasiekti ne anksčiau nei šio dešimtmečio pabaigoje Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje, kur jos nuo piko lygio atsilieka apie 50 proc., tik kitą dešimtmetį“, - dėstė V. Šečkutė.
Banko duomenys rodo, kad per pirmą ketvirtį Vilniuje būstų kaina augo 5,6 proc., Rygoje 5,5 proc., o Taline - 20,6 proc.
Dėl šios priežasties Taline labai sparčiai krito būstų įperkamumas, kai Rygoje – jis augo, nes butų kainos kilo lėčiau nei atlyginimai, sumažėjo būsto paskolų palūkanos.
Vilniečiai šiuo metu įperka iki 71 kv. m ploto vidutinės kainos būstą, pernai jie įpirko būstą iki 72 kv. m. Tai yra mažiausias Baltijos šalių sostinėje fiksuojamas rodiklis. Vilniuje būso įperkamas sumažėjo 1 kv. m .
Talino gyventojai šiemet įperka 79 kv. m būstą (pernai – 90 kv. m), o Rygoje – 90 kv. m (pernai – 82 kv. m).
Paaiškino, iš kur kalbos apie burbulą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog kalbos apie nekilnojamojo turto (NT) burbulą kilo dėl sandorių skaičiaus NT rinkoje.
Pasak jo, aktyvumas NT rinkoje padidėjo ne tik dėl planuojamo euro įvedimo, bet ir dėl rekordiniame lygyje sukauptų santaupų kiekio.
„Pernai didėjo atlyginimai, o būsto paskolų palūkanos išlieka istorinėse žemumose“, - priminė N. Mačiulis, dėstęs, jog tai yra priežastys, kodėl gyventojai apsisprendžia pirkti būstą sau arba jį įsigyti investicijai.
„Kaip dabar pamatuoti, ar Lietuvoje formuojasi NT burbulas?, - klausė N. Mačiulis. - Yra objektyvūs rodikliai, kurie parodo, ar kainos yra adekvačios, vienas jų – būsto įperkamumo rodiklis. Bent jau prie dabartinių palūkanų, NT burbulo užuominų nėra, nes jis Lietuvos miestuose yra lengvai įperkamas.“
Jis dėstė,jog šiuo metu apie 70 proc. visų NT pirkimo sandorių Lietuvoje yra atliekama už grynuosius pinigus: nuo pernai metų pabaigos grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjo 826 mln. Lt arba 7,6 proc. visų grynųjų. Dalis šių lėšų buvo investuota į NT.
N. Mačiulio manymu, didelė dalis grynųjų gauta teisėtais būdais, tačiau vertinant šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje, apie trečdalis jų galėtų būti gauta neteisėtais būdais, pavyzdžiui, iš kontrabandos.
2008 m. per ekonominio pakilimo piką, 50 proc. NT pirkimo sandorių Lietuvoje buvo sudaroma už grynuosius.
Jo manymu, artimiausiais metais NT kainos augs nežymiai, jų augimui kelią užkerta pakankama pasiūla.
Būsto įperkamumas Vilniuje šiemet piemą ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, sumažėjo 3 punktais, iki 128,2.
Taline būsto įperkamumas siekė 143,3, kai pernai tuo pat metu jis buvo 164. Rygoje būsto įperkamumo indeksas šiemet pirmą ketvirtį siekė 163,8 (pernai - 148,6).
N. Mačiulis dėsto, kad geriausia įsigyti NT vietos gyventojams yra Rygoje, situacija Taline dėl augančių kainų - netvari, o Vilniuje vis dar yra per maži gyventojų atlyginimai ir brangesnis NT negu Rygoje, kai atlyginimai Vilniuje ir Rygoje yra panašūs.
"Nebūtinai visose sostinėse įperkamumas turi būti vienodas. Jis gali būti žemesnis ten, kur, pavyzdžiui, yra daugiau pirkėjų užsieniečių. Kadangi Vilniuje ne vietinių pirkėjų yra mažiau nei Rygoje ar Taline, mažiausią įperkamumą greičiausiai lemia būtent per maži atlyginimai", - kalbėjo N. Mačiulis.
Anot jo, atlyginimai didės visose Baltijos šalyse ir jų sostinėse - kainos ir atlyginimai artės prie Europos Sąjungos vidurkio.
"Lietuvos atlyginimai vis dar yra mažiausi, pirmąjį ketvirtį siekė tik 671 eurą (2 317 Lt), Latvijoje ir Estijoje atlyginimai buvo atitinkamai 742 ir 966 eurai (2 562 ir 3 335 Lt). Iš dalies šį skirtumą galbūt paaiškina Lietuvoje galimai labiau paplitęs atlyginimų mokėjimas vokeliuose", - svarstė jis.
