Pradėdama projektą „Atsakinga statyba“ VMI ypatingą dėmesį skirs teikiantiems geodezijos, kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo, projektavimo, žemėtvarkos, objektų pridavimo paslaugas. Mokesčių inspektoriai tikrins tiek stambias, tiek smulkias bei vidutines įmones.

Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad pradėti reikia ne nuo tikrinimų, o nuo įstatymų pakeitimų, kad statybininkams nereikėtų po ilgiau nei mėnesį laukti, kada su jais atsiskaitys.

VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius tvirtina, kad šio projekto imtasi po to, kai pastarųjų dviejų metų statybos ir prekybos statybinėmis medžiagomis sektoriaus analizė leidžia spręsti apie nemenką šešėlį.

„Praktika parodė, kad ne tik statytojai, bet ir prekių tiekėjai vengia apskaityti dalį gaunamų pajamų, ypač tose statybos proceso grandyse, kurias vėliau, kai objektas jau pastatytas, itin sunku patikrinti. Todėl šio projekto metu VMI ypatingą dėmesį skirs stambiems komercinės paskirties statybos objektams, kurie dar tik pradedami vykdyti ir stebės visą statybos procesą nuo statybos pradžios iki statinio užbaigimo“, - sakė jis.

Tikrinti planuojama ne tik generalinius rangovus, bet ir rangovus bei subrangovus.

VMI dėmesio sulauks ne tik pradedantieji statyti stambius komercinės paskirties objektus Lietuvoje, bet ir kiti juridiniai asmenys, jau užbaigę gyvenamosios paskirties statinių, namų ar butų kompleksus bei vykdantieji statybų ir atskirų jos sričių veiklą.

Ne iš gobšumo, bet iš nevilties

D. Gedvilas tvirtina, kad statybų bendrovės sukčiauja, nes jau nebeturi kito pasirinkimo.

„Statybų sektoriaus neskaidrumo priežastys yra tai, kad statybininkai atlygio laukia ilgiau nei 30 dienų. Tuomet kyla klausimas, iš kur jiems paimti lėšų darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybei? Statybininkai irgi nori būti apdrausti ir užsidirbti pensijai, jie tai daro ne iš gobšumo, bet iš nevilties“, - DELFI sakė jis.

Pasak pašnekovo, problemą spręsti reikėtų keičiant viešųjų pirkimų reikalavimus ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo tvarką.

„Norint kovoti su šešėliu reikia priimti logiškus įstatymus, kaip yra kaimyninėse šalyse. Mūsų asociacija kreipėsi į skirtingas institucijas prašydama pakeisti PVM įstatymą, kad jį mokėtų ne statybų rangovas, bet užsakovas. Tokiu atveju biudžetinės organizacijos, pavyzdžiui, savivaldybės, kurios vėluoja atsiskaityti už darbus, būtų įpareigotos sumokėti PVM. Tada statybininkai neturėtų prievolės ilgą laiką kredituoti užsakovų“, - tvirtino D. Gedvilas.
Tokia tvarka egzistuoja Latvijoje, Švedijoje, Austrijoje.

Asociacijos duomenimis, 54 proc. nuosavų apyvartinių lėšų statybininkai turi skirti užsakovų kreditavimui.

„Kai statybininkai laiku negauna atlygio, tada prasideda gudravimas ir galvojama, ką daryti, kad išgyventų, nes užsakovas, dažniausiai viešojo sektoriaus, vėluoja atsiskaityti“, - pabrėžė jis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Bankroto departamento duomenimis, statybos yra viena labiausiai bankroto pažeidžiamų verslo sričių.

Taip pat, anot D. Gedvilo, ydingas yra dabar viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus.

„Tai yra į neviltį ir neskaidrumą varantis atributas“, - tvirtino jis.

Įvardijo sukčiavimo pavyzdžius

VMI duomenimis, statybų sektoriuje dažniausiai būna neapskaitomos ir nedeklaruojamos visos pajamos, apmokestinamasis pelnas mažinimas ne laiku nurašomomis sąnaudomis, vengiama mokėti PVM, atlyginimai mokami „vokeliuose“, darbuotojai įdarbinami tariamai nepilnai darbo dienai arba, siekiant nuslėpti darbo santykius, su darbuotojais vietoje darbo sutarties sudaromos sutartys kaip su individualią veiklą vykdančiais asmenimis.

„Tikrinant statybų įmones pastebėta ir kita neigiama tendencija – įmonės dažnai neturi ir nepildo privalomų Statybos žurnalų. Taip nuslepiama informacija apie statyboms sunaudotų medžiagų kiekį, medžiagų įsigijimo šaltinius, statybos darbus vykdžiusius rangovus, subrangovus“, - dėstė R. Puncevičius.

Pernai Klaipėdoje buvo patikrinta statybos bendrovė, kuri pardavė pastatytas poilsio patalpas. Nors pirkėjai su bendrove atsiskaitė, tačiau įmonė neapskaitė 800 tūkst. Lt gautų pajamų, jų nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo.

VMI duomenimis, kita Vilniaus apskrityje registruota statybos bendrovė pastatė kotedžus, tačiau atliktiems darbams darbų atlikimo aktų neįformino, užsakovui PVM sąskaitų faktūrų neišrašė, gautų pajamų neapskaitė ir nedeklaravo, nors užsakovas jau buvo įregistravęs nuosavybės teisę į baigtos statybos statinius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (55)