Nekilnojamojo turto (NT) specialistai išsiskirstė į dvi stovyklas: vieni vardija, kad taip ir turėjo nutikti, nes pardavimai augo be priežasties, kiti sako, jog pirmas gelsvas lapas – dar ne ruduo.
Registrų centras skaičiuoja, kad nors pirkimo sandoriais perleistų objektų sumažėjimas fiksuojamas visuose rinkos segmentuose, labiausiai išsiskiria butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų prekybos pokyčiai. Negalutiniais duomenimis, parduotų butų skaičius gegužę, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo apie puse tūkstančio arba 15 proc.
Labiausiai prekyba butais sulėtėjo Panevėžyje, kuriame gegužę parduotas 81 butas (30,2 proc. mažiau nei balandį). Šiauliuose praėjusį mėnesį parduoti 128 butai (-18 proc.), Vilniuje – 788 (-17,6 proc.), Klaipėdoje – 261 (-13,8 proc.), Kaune – 353 (-9,5 proc.).
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas mano, jog jo prognozės – išsipildė, o klientus jis buvo įspėjęs.
Pašnekovas atvirauja, jog dėl dabartinio nuosmukio nė kiek nesijaudina.
„Aš tikrai labai jaudinausi, kai NT kainos kilo be jokios priežasties, tada buvo blogai. Girdėjau džiaugsmo šūksnių ir pareiškimų, kad rinka atbunda – o iš tiesų kilimas formavosi ant niekuo neparemtų lūkesčių“, - teigė jis.
NT bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius su tokia nuomone nesutinka.
„Dviejų mėnesių svyravimai natūraliai gali fiksuoti prieaugį arba mažėjimą, net ir dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, kai balandį sudaroma daugiau sandorių ir fiksuojamas padidėjimas, o gegužei sandorių tenka mažiau, - mano jis. - Antra priežastis, pastebime stipriai išaugusius pardavėjų lūkesčius dėl kainų, o rinka nėra linkusi sutikti su dideliais pardavėjų lūkesčiais. Sandoriai nevyksta taip sparčiai, kaip anksčiau, nes pirkėjai įsivaizduoja kainą, kurią jie galėtų mokėti, o tai yra mažiau nei tikisi gauti pardavėjai.“
A. Antanavičius nesutinka su nuomone, kad pirkėjai nebenori investuoti į NT artėjant euro įvedimui.
„Turto pardavėjai turi turto vertės augimo lūkesčių, kai kurie viliasi, kad kainos išaugs įvedus eurą - dėl to jie prašo kur kas daugiau nei prašytų prieš pusmetį ar metus. Jų ir pozicija yra tokia: jeigu pirkėjai nenori, tegul neperka, aš parduosiu vėliau. Manau, dėl to ir yra sulėtėjimas. Bet nepasakyčiau, kad nėra norinčių pirkti, jų yra ir ne ką mažiau negu anksčiau, bet jie nenori mokėti daugiau nei rinkos kaina“, - dėstė A. Antanavičius.
Gegužės pradžioje bendrovė „Inreal“ prognozavo, kad vis sparčiau augant butų pardavimui, šiemet gyvenamasis būstas turėtų brangti 10-15 proc. Bendrovė prognozavo, kad šiemet Vilniuje buvo parduota 1060 naujų butų, tai – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu: skelbta, kad jei tokia tendencija tęsis visus metus, butų pardavimo lygis gali pasiekti 2007 m. rezultatus.
„Tokius rekordus išlaikyti – sudėtinga, rinka turėjo šiek tiek stabtelėti, gegužę ir fiksuojamas nuosmukis. Jeigu augimas būtų fiksuotas ir gegužę, situacija panašėtų į ekonominio pakilimo laikus, kai kainos augo dėl spekuliacijų ir neapibrėžtų lūkesčių. Kitą vertus, jeigu mes palyginsime sausio – gegužės rezultatus 2013 ir 2014 m., sandorių kiekis yra padidėjęs apie 30 proc., tad vieną mėnesį fiksuojant mažesnį rezultatą bendras augimas išlieka“, - sakė A. Šapoka.
Anot jo, šiais metais fiksuotas sandorių augimas buvo pagrįstas žmonių turėtais lūkesčiais dėl euro įvedimo.
„Tai davė pakankamai stiprų impulsą sandorių skaičiui, tik panašu, kad rinka ateina į sveiką protą, nes su euro įvedimu sieti kainų augimo negalima – žmonės tai supranta. Euro įvedimas tikrai neišpūs NT kainų“, - teigė A. Šapoka.
