Akivaizdu, kad dulkių šioje Konstitucijos prospekto dalyje nesumažėjo, bet netrukus situacija kardinaliai pasikeis: kitų metų pavasarį įkurtuves planuoja švęsti verslo centras „k29“, 2015-aisiais pirmieji nuomininkai galės įsikurti ir verslo centre „Quadrum“.

Naujojo miesto centro piešinyje – dar daug baltų dėmių

Du pastatus – „Europos“ verslo centro ir banko „Swedbank“ – Konstitucijos prospekte suprojektavęs, taip pat konkurse verslo biurų pastatui „k29“ projektuoti su savo kolegomis dalyvavęs architektas Audrius Ambrasas šias permainas sveikina: „Faktas, kad naujasis miesto centras turi tankėti. Kai iškils tuodu pastatai, Konstitucijos prospekte atsiras daugiau miestiškų erdvių. To labai norisi...“

Ambicingo aukštybinio naujojo miesto centro plėtra nėra tokia greita, kaip norėtųsi jau esamų pastatų naudotojams ir paprastiems vilniečiams. Besiformuojančios struktūros ydos – užstatymo skylės ir chaotiškumas – gali neatkreipti prospektu pralekiančių automobilių vairuotojų dėmesio, bet tikrai suerzins pėsčiuosius. Tiesa, platūs Konstitucijos prospekto šaligatviai šiandien galėtų tapti papildoma automobilių juosta – jais niekas nevaikšto.

„Nevaikšto, nes čia nėra kur eiti, – replikavo kartu su norvegų architektais realizuojant „Quadrum“ verslo centro projektą dirbančios studijos „Arches“ architektas Edgaras Neniškis. – Galima pakartoti mūsų klasiko – architekto Vytauto Jurkšto – vadovėlių tiesas: kad žmogus būtų suinteresuotas eiti, jam prieš akis kas 15 sekundžių turi keistis kadras. 300 metrų – atstumas, kurį žmogus eina ramiai, nesidairydamas, kuo pavažiuoti. Kai Konstitucijos prospekte atsiras objektų, išsidėsčiusių miesto masteliui artimesniu dažniu, atsiras ir trauka. Šiandien prospektas kompoziciškai neišbaigtas.“

Ne vieną Konstitucijos prospekto ydą mato ir architektas Aleksandras Gvildys. „Naujausi įgyvendinti projektai – iškilęs „Swedbanko“ pastatas su kokybišku parteriu ir rekonstruota Nacionalinė dailės galerija – praturtino urbanistinį prospekto audinį, bet jo išklotinės dar tuštokos, o dalis statinių – nusidėvėję“, – sakė vienas projekto „k29“ komandos narių – projekto architektūrinės dalies vadovas. A. Gvildžio atstovaujama bendrovė „Archinova“ kartu su Danijos architektų studija „PLH arkitekter“ laimėjo architektūrinį konkursą.

Nagrinėdami teritorijos problemas architektai konstatavo, kad naujasis miesto centras turi tipišką problemą, būdingą netankiai apgyvendintuose rajonuose plėtojamiems administraciniams Europos miestų centrams: gyvybės juose ypač trūksta vakare – kai uždaromi administraciniai pastatai. Čia itin trūksta kraštovaizdžio architektūros elementų: grindinių, žaliųjų erdvių, mažosios architektūros. Teritorijos patrauklumą mažina ir tai, kad plėtra pagal miesto planus tankiai užstatyti planuojamose Šnipiškėse vyksta vangokai.

Prestižinėje miesto dalyje trūksta gyvybės

Biuro pastato K29 vizualizacija
Foto: Bendrovės archyvas

E. Neniškis neabejoja, kad verslo gatvės ar net rajono, simbolizuojančio miesto ir sykiu – ekonominę valstybės galią, Lietuvai reikia: „Tai formuoja kiekviena valstybė. Gedimino prospekto ministerijos apaugo kavinutėmis, jis virto pasivaikščiojimų promenada, o vidaus produkto kūrimas po truputį persikelia į Konstitucijos prospektą, čia atsiranda normalius lėšų srautus generuojančių objektų. Šie dalykai matyti architektūroje – jei yra galios, raumenis stengiamasi parodyti.“

Anot E. Neniškio, tam tikrą verslo centrų architektūros, teikiamų paslaugų lygį diktuoja ir tokios tipologijos užstatymo arealuose dirbančių specialistų poreikiai, kurie yra gerokai aukštesni nei vidutiniai.

„Tokiems žmonėms neužtenka keturkampės dėžutės, kur nėra nei kur pavalgyti, nei kur apsipirkti. Darbuotojams reikia ir vaikų priežiūros centrų, ir treniruoklių salių, o į rinką dabar ateinantys verslo centrų plėtotojai nori būti arčiau žaliųjų sertifikatų. Stengiamasi, kad projektai skatintų judėjimą viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis“, – visos šios aplinkybės, studijos „Arches“ architekto nuomone, yra svarbus akstinas kurti viešąsias erdves, ryšius su Neries upe, su potencialiomis gyvenamosiomis teritorijomis.

„Šnipiškių pavadinimas šiandien kelia ne pačių geriausių asociacijų, bet pokyčiai – tik laiko klausimas. O šių verslo centrų darbuotojams tai galimybė šalia ir tikrai patrauklioje vietoje turėti kokybišką būstą“, – sakė E. Neniškis.

Upės artumas, slėnis, senamiesčio matomumas – tai privalumai, kuriais nekilnojamojo turto projektų plėtotojai gali vilioti klientus į naująjį miesto centrą ir kurių niekas neplanuoja uzurpuoti tik verslo elito poreikiams. Problema tik tai, kad viešųjų erdvių, tokių, kuriose gyvenimas virtų taip, kaip prie Baltojo tilto, čia stinga. E. Neniškis linki, kad būtų nuosekliai vykdomi planai naujajame miesto centre stiprinti skersinius ryšius, kurie buvo numatyti ir miesto bendrajame, ir Šnipiškių detaliajame plane: „Net ir mūsų projekte per sklypą numatytas žaliasis praėjimas. Skersinių ryšių sistema kurtų susikirtimų vietose mazgus, ir tuose mazguose galėtų rastis išskirtinių objektų, kurie taptų traukos taškais.“

Naujieji verslo centrai jaukinsis miestiečius

Verslo centras Quadrum

Projekto „Quadrum“ kūrimo pradžioje, drauge su partneriais norvegais pabandę paieškoti Konstitucijos prospekte vietų pavalgyti – kad išsiaiškintų, ar bent kur nors juntama žmonių buvimo sukuriama vibracija, „Arches“ architektai tokių rado vos dvi. Lietuvių architektų prioritetai sutapo su architektūrinę „Quadrum“ koncepciją kūrusių norvegų vizija: nesiveliant į grožio konkursus, nesinaudojant triukais dėmesiui pritraukti kurti aukšto lygio architektūrą, akcentuoti kokybiškas detales, komfortišką eksploataciją ir dermę su miesto aplinka – naujasis verslo centras sieks įsilieti į viešąsias erdves.

Todėl dabar daroma viskas, kad būsimasis daugiafunkcis kompleksas taptų ne tik jo naudotojams, bet ir svečiams patrauklia užuovėja, dar vienu traukos tašku naujajame miesto centre. Žodį „užuovėja“ galima suprasti ir tiesiogiai – projektuodami viešąją urbanistinę erdvę komplekso užstatymo centre, architektai atliko studiją analizuodami vėjo judėjimą. Tai – viena detalių, parodančių projekto autorių atidą kiekvienai smulkmenai. „Konstitucijos prospektas turi vėjosūkos problemų – dėl to Europos aikštėje ne visada labai komfortiška būti. Projektavome stengdamiesi tos problemos išvengti“, – sakė E. Neniškis.

Išraiškingo, parko supamo atriuminio tipo verslo centro „k29“ kūrėjai irgi neturėjo ambicijų sukurti efektingiausią Konstitucijos prospekto statinį. Labiau rūpėjo organiška šios teritorijos dalimi galintis tapti pastatas. Tuo tikslu architektams teko įvertinti ir esamą urbanistinį kontekstą, ir būsimą, numatytą „Vilniaus plano“ architektūrinės kalvos sprendiniuose.

„Siekėme, kad pastatas darniai įsilietų į formuojamos architektūrinės kalvos papėdę – taptų jos akcentu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į supantį gamtinį karkasą: Neries vingį bei žaliąsias erdves ties juo, Šeškinės ozą, būsimą Japonišką sodą kitoje Lvovo gatvės pusėje“, – komentavo A. Gvildys.

Projekto „k29“ architektūrinės dalies vadovas juokauja – tam tikra prasme grožio konkurse verslo centro kūrėjai dalyvavo – juk laimėtas tarptautinis architektūros konkursas. Bet architektūra nėra tik grožis.

„Tai veikiau menas kuo efektyviau į gražų apdarą įvilkti reikiamą turinį: funkciją, konstrukcijas, inžinerinius sprendimus, – kalbėjo A. Gvildys. – Paprastai visi architektūriniame konkurse dalyvaujantys architektai turi vieną bendrą tikslą – išpildyti konkurso sąlygas. Mūsų tikslas ar net prioritetas buvo sukurti darniai į esamą ir būsimą miesto kontekstą įsiliejantį pastatą, komfortišką jo aplinką ir čia dirbantiems žmonėms, ir pro šalį migruojantiems miestiečiams. Bus puiku, jei pastatas taps vienu iš miesto akcentų.“

„Sukurtas žmonėms“ – pasirodo užrašas atsidarius projekto „k29“ interneto svetainę. Juo išreikšta projekto plėtotojų pozicija skirta ne tik būsimiems nuomininkams. Palanki lokacija leidžia spėti, kad parko supamas „k29“ bus ta vieta, kur norėsis išlipti iš automobilio. Ties Lietuvos vaikų ir jaunimo centru numatyta aktyvi zona jaunimui – su sporto inventoriumi.

Bus ir ramioji zona – tėvams su mažais vaikais. Pirmame pastato aukšte suprojektuotas restoranas su lauko terasa vidiniame kiemelyje, kuriame irgi bus laukiami miestiečiai. Numatyta, kad „k29“ parkas taps jungiamąja grandimi tarp Konstitucijos prospekto, Neries pakrantės ir būsimo Japoniško sodo, čia numatytos pėsčiųjų ir dviratininkų jungtys. Tikimasi, kad tai taps tikrai aktyviai naudojama infrastruktūra. Bernardinų sodo pavyzdys parodė, kad vilniečiai vertina mieste atsirandančias sutvarkytas žaliąsias erdves.

Artimiausioje ateityje – nauji projektai

„k29“ ir „Quadrum“ projektai – ne vieninteliai, apie kuriuos kalbama pastaraisiais metais, analizuojant naujojo miesto centro plėtrą. Laukiama „Forum Palace“ sporto centro išplėtimo projekto realizacija, dar vienas pastatas turėtų iškilti tarp „Quadrum“ komplekso ir didžiausio šiandien vizualinės taršos šaltinio Konstitucijos prospekto pastato – minėto „Vyroko“ projekto. Pažadus dėti visas pastangas rasti investuotoją statybai baigti dalija ir naujieji šio nebaigto pastato savininkai. Būsimų permainų planais verda ir margosios Šnipiškės, vis dar tarnaujančios fotomenininkams kaip didžiausių kontrastų miestovaizdis.

Buvęs savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis priminė, kad pirmoji kvartalų grupė tarp Konstitucijos prospekto ir Lvovo gatvės – tik fasadinė naujojo miesto centro dalis, toliau eilėje dar laukia statybos tarp Lvovo ir Krokuvos gatvių. „Bandymų judėti šia kryptimi yra, bet, kiek žinau, sunkiai sekasi konsoliduoti turtą. Mes neturime praktikos ir teisinių galimybių, kad tuo užsiimtų kokia nors vieša institucija, kuri tą turtą konsoliduotų. Tai padaryti bando nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, ir kartais tai būna sudėtinga. Ką gi – spekuliacija neuždrausta...“ – replikavo M. Pakalnis.

Trumpai apie „k29“

29-uoju numeriu pažymėtas Konstitucijos prospekto pastatas bus 8 aukštų, 26 300 kvadratinių metrų ploto, turės iki 2100 kvadratinių metrų ploto kiekviename aukšte, 560 automobilių vietų, 2 hektarus žaliosios zonos.

A klasės verslo centrą „k29“ projektavo Danijos architektų studija „PLH Arkitekter“ kartu su Lietuvos kolegomis iš architektų biuro „Archinova“.

Projektą įgyvendina nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund II“.

Projekto įgyvendintojas, investicinis nekilnojamojo turto fondas „Lords LB Baltic Fund II“, į „k29“ planuoja investuoti 100 mln. litų. Dar apie 4 mln. litų bus investuota į viešąsias erdves – miesto parką su automobilių statymo vietomis tarp Konstitucijos pr. 29 ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro.

Trumpai apie „Quadrum“

21 Konstitucijos prospekto pastatas – 70 000 kvadratinių metrų ploto kompleksas, kurį sudaro trys 17, 12 ir 9 aukštų pastatai. Trijų aukštų požeminėje automobilių aikštelėje bus 700 vietų. Planuojama, kad statybos pritrauks 500 mln. litų investicijų, dar 100 mln. litų skirs Vilniaus savivaldybė infrastruktūrai plėtoti.

Verslo centro architektūrinės koncepcijos autoriai – norvegų ir danų architektų biurai „Schmidt Hammer Lassen Architects“, „Lund+Slaatto Arkitekter“, projekto bendradarbiai Lietuvoje – architektūros studija „Arches“.

Biurų centras „Quadrum“ – pirmasis verslo centras Baltijos šalyse, kuriame taupų energijos naudojimą, socialiai atsakingą aplinkos tausojimą ir aukšto lygio komfortą užtikrins „Breeam“ sertifikatas. Žaliosios architektūros konkurse „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“ „Quadrum“ nugalėjo geriausio daugiafunkcio projekto kategorijoje ir pelnė „Gyvybės medžio“ statulėlę.

Projekto plėtotojas – Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Schage Real Estate“.