Ar verta į tai investuoti? Jeigu jūsų būstą įrengs garsus prancūzų dizaineris Hervé van der Straetenas, o prie kavos draugams netyčia apie tai užsiminsite, gal ir verta, jei šis faktas pagerins jūsų savijautą, suteiks motyvacijos dirbti ir daugiau užsidirbti. Tačiau jeigu investuosite su mintimi, kad butą parduosite brangiau ir išlošite, yra tikimybė nusvilti padus: dažnas lietuvis jūsų H. van der Straeteną sumals į miltus, nes „Ermitaže“ lempų ir maišytuvų asortimentas kur kas didesnis.
Nors pradėjau gana kategoriška gaidele, vis dėlto įdomu paanalizuoti, kada interjero dizaineris kuria pridėtinę vertę ir kokia ta vertė, o kada – ne. Beje, kalbu ne apie dekoruotojus, kurie dažnai save vadina interjero dizaineriais ir kurių darbas apsiriboja Provanso stiliaus pagalvėlių išdėliojimu ant sofos. Interjero dizaineris – aukštąjį mokslą baigęs, architektūrą, dailę, elektros ir vandentiekio sistemas išmanantis specialistas, kuriantis jūsų būstą nuo erdvių planavimo ir elektros instaliacijos iki Provanso pagalvėlių (jeigu yra poreikis).
Iš dizaino nepasipelnysi – lietuviai perka butus be apdailos
Vakarų šalyse populiaru nuomotis būstą, Lietuvoje – priešingai: dauguma žmonių trokšta nuosavų namų, nes juos įsigijus bus ramu, kad turi stogą virš galvos ir iš ten tave išneš nebent kojomis į priekį. Gal dėl to mūsų šalyje, priešingai nei Vakaruose, paklausiausi tie būstai, kuriuose nėra net ir dalinės apdailos, o ką jau kalbėti apie dizainerių įsikišimą. Tokią tendenciją galima paaiškinti logiškai: suprantama, kad būste, kuriame ruošiesi gyventi ilgą laiką (arba labai ilgą laiką, tai yra iki paskutinio atodūsio), norisi, jog interjeras nuo kištukinių lizdų skaičiaus iki grindjuosčių spalvos visiškai atitiktų individualų skonį ir poreikius.
„Esu įsitikinęs, kad interjero ir apdailos, o ką jau kalbėti apie interjero įmantrybes, parduodamam butui išvis nereikėtų, – sako jis. – Lietuviai mėgsta patys įsirengti būstą ir jeigu įmonės butus įrengia, atsiranda įvairių keblumų, nes labai sunku žmogui įtikti. Jeigu imamasi įrengti būstą nežinant galutinio jo gyventojo skonio, tai bergždžias reikalas. Kadangi lietuviai namus perka visam gyvenimui, jie į būstą žiūri daug priekabiau.“
Kita priežastis, kodėl būstai be apdailos daug populiaresni, yra ta, jog gudrūs lietuviai mąsto ekonomiškai: už tą pačią kainą galima įsigyti 35 kv. m butą su visa apdaila arba 50 kv. m butą be apdailos. O tai jau vienas papildomas kambarys, tad logiška, kad labiau apsimoka pačiam nugarą lenkti ir dažus maišyti, užtat vėliau gyventi erdvesniame bute. Lietuvą kaip šalį būtų galima apibūdinti taip: „Pasidaryk pats“. Tad interjero dizaineriui lieka mažai vietos: sienas lietuviai dažniausiai dažo patys, grindis sudeda pusbrolis arba kieno nors parekomenduotas statybininkas. Labiausiai neapsimoka dizainerio samdyti tais atvejais, kai tikimasi, kad vien dėl jo indėlio būstą bus galima brangiau parduoti. G. Tursa mano, jog tai tuščias pinigų švaistymas: „Pinigai nesugrįš, jei dizaineris bus samdomas su mintimi, kad butą parduosi brangiau. Lietuviai labai išrankūs. Interjero dizaineriai reikalingi nebent tada, kai žmogus įsigyja būstą ir nori jį įsirengti pagal savo poreikius.“
Kitas atvejis, kada tikrai neprošal išleisti šūsnį banknotų, yra autentiškų detalių senuose būstuose restauravimas. Ne paslaptis, kad restauruoti autentišką parketą Senamiesčio bute kartais kainuoja brangiau nei sudėti naują. G. Tursa mano, jog investicijos į autentikos išlaikymą tikrai atsipirks: „Dažna Senamiesčio būstus įsigijusių žmonių klaida – senų langų išmetimas ir naujų sudėjimas. Siekiant pridėtinės vertės, visus ikikarinius langus reikėtų restauruoti, nes autentiški dalykai labai vertingi.“
Prabangių būstų segmente – vakarietiški įpročiai
Tačiau interjero dizaineriams Lietuvoje yra ką veikti. Labiausiai juos mėgsta pasiturintys žmonės, kurie, viena vertus, yra daug išrankesni, kita vertus, žino, kad geras, kokybiškas interjeras vis dėlto kuria pridėtinę vertę. Taip mano prabangaus nekilnojamojo turto bendrovės „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas. Jis įvardijo tikslų skaičių – 20 proc.: „Investicija į dizainerį nekilnojamojo turto vertę padidina ir tai dažniausiai atsispindi bendraujant su pirkėjais iš Rytų šalių: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Jeigu interjeras labai patinka, žmonės moka 20 proc. daugiau. Prabangūs, bet maži – 40–50 kv. m – Senamiesčio butai su labai geru interjeru parduodami penktadaliu brangiau nei rinkos vertė. Turime pavyzdžių, kai už mažą butą, kurio interjeras yra puikus, pirkėjai linkę mokėti 20 proc. daugiau, nei mokėtų už šalia esantį tokio pat plano butą.“ Ar puikų interjerą gali susikurti pats kruvinu prakaitu ir suskeldėjusiomis rankomis ir išlošti tuos 20 procentų? P. Gebrauskas linkęs abejoti: „Didelė dalis prabangaus nekilnojamojo turto įrengta dizainerių. Retas atvejis, kai savininkas viską padaro vienas.“
Prabangaus nekilnojamojo turto segmente atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie, panašiai kaip vokiečiai, prancūzai ar kaimynai estai, nori čiupti dantų šepetėlį ir įsikelti į visiškai įrengtą būstą, kuriame jau paklotos lovos, sukabinti rankšluosčiai, o baldai sustatyti pagal fengšui. Žmonės tampa vis kosmopolitiškesni, daugiau keliauja, dirba, tad tie, kurie dairosi prabangaus būsto, laiko remontui ir dizaineriams turi mažiau. Tokiais atvejais daug patogiau kraustytis į visiškai įrengtus namus ir čia atsiranda galimybė išlošti tiems pardavėjams, kurie nemažai investavo į dizainą. Rinkdamiesi įrengtus prabangius namus, pirkėjai dėmesį kreipia ne tik į interjerą, bet ir į būsto vietą bei kaimynystę. Jeigu jūsų butą įrengė garsus interjero dizaineris, tačiau pirmame aukšte gyvena prastai kvepiantys, patriukšmauti, išgerti, rusiškus šansonus garsiai traukti ir nusnausti laiptinėje linkę kaimynai, parduodami šį butą minėtus 20 proc. matysite kaip savo ausis. Mažai šansų, kad tokiu būstu kas nors susidomės, net jei jame įrengti auksiniai vandens maišytuvai, o prie durų išdidžiai stovi marmurinis liūtas. Turbūt nereikia jokių argumentų ir tam, kad samdyti interjero dizainerį butui Šeškinėje ar Fabijoniškėse yra didžiausia kvailystė, jei tikitės, kad tai padidins buto vertę.
Tačiau yra ir tokių atvejų, kai nesikreipti į dizainerį neišmintinga. P. Gebrauskas, remdamasis praktika, teigia, kad 1 mln. litų yra ta nekilnojamojo turto suma, kai tikrai verta naudotis dizainerio paslaugomis, nes tai užtikrins pridėtinę vertę. Kitaip tariant, jei jau perkate būstą už 1 mln. litų ir daugiau, o grindis ketinate iškloti lenkiškomis plytelėmis iš „Senukų“, tai atrodys taip pat kvailai, kaip turint „Bentley“ automobilį piltis dujas.
Kad ir kaip ten būtų, ne visiems dizaineriai prieinami ir tuo labiau reikalingi. G. Tursa džiaugiasi, kad miegamųjų rajonų gyventojų kasdienybę praskaidrino parduotuvės „IKEA“ atidarymas, nes tai suteikia galimybę savo namuose susikurti malonią ir stilingą aplinką už gana nedidelę kainą. Auksarankiams lietuviams svarbiausia namuose jaustis laimingiems, todėl visai nesvarbu, ar dėl pritrenkiančios plytelių mozaikos tualete ir žadą atimančių tapetų ranką spausti reikia garsiam amerikiečių dizaineriui Johnui Saladino, ar statybininkui iš Rudaminos.
Kai užaugsiu, nusipirksiu
O štai Haid Parke Londone galima išsinuomoti brangiausią butą pasaulyje. Ten esama 6 tūkst. kv. m ploto apartamentų, pro kurių langus galima grožėtis Londono vaizdais. Nuomos kaina metams – 2 mln. svarų sterlingų. Apartamentuose įrengta skvošo salė, SPA centras ir įmantri apsaugos sistema, jei kartais užklystų nelaukti svečiai, – neperšaunami langai ir panikos kambarys.
Kalifornijoje, JAV, esančiuose Williamo Randolpho Hearsto rūmuose ant prabangių „Chesterfield“ fotelių cigarus traukė krikštatėvis Marlonas Brando, o medaus mėnesiu džiaugėsi prezidentas Johnas Kennedy su žmona Jacqueline. 1919 m. pastatytuose rūmuose, kurie suprojektuoti raidės H formos, įrengti 29 miegamieji, trys baseinai, kino teatras ir naktinis klubas. Pastato interjeras dvelkia klasika, viskiu ir cigarais, o savotišką prieskonį jam suteikia geriausia mediena ir marmuras bei prabangiausi meno dirbiniai. Rūmų vertė siekia 165 mln. JAV dolerių ir tai yra vienas brangiausių nekilnojamojo turto pavyzdžių pasaulyje.
