Tokia patirtimi su DELFI dalijasi prieš kelerius metus namą pasistačiusi Vaidos ir Artūro šeima, pateikusi pavyzdžių, kaip iš jų buvo tikimasi pasipinigauti.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pripažįsta, kad dabar statybininkus žmonės renkasi remdamiesi kitų rekomendacijomis ir kartais sunku patikrinti, ar jų pasiūlytos kainos yra teisingos.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad statybose į klientą žiūrima kaip į pinigų maišą ir beveik kiekvienas siekia iš to pasipelnyti. Dauguma žiūri savo kišenės, o ne kliento interesų“, - tvirtino Vaida.
Pirmojo nuosavo namo statybas pergyvenusi šeima sako, kad nepaisant to, jog visus darbus patikėjo rangovui, juo negalima visiškai pasikliauti ir reikia kontroliuoti visus sprendimus.
Pirminė rangovo parengta 140 kv.m namo statybos sąmata su visa apdaila buvo 300 tūkst. Lt, bet atliekant vis daugiau darbų projektas išsipūtė iki beveik 500 tūkst. Lt.
Taigi nors jie buvo iš anksto sutarę su rangovu, jo paslaugų atsisakė pastatę namo „dėžutę“: įdėję langus ir įstatę duris. Taigi pavyko šiek tiek sutaupyti - dvejus metus trukusios namo statybos su apdaila ir virtuvės baldais bei aplinkos sutvarkymu iš viso kainavo maždaug 380 tūkst. Lt. Šeima buvo sutarusi, kad rangovo atlyginimas sudarys 15 proc. namo sąmatos. Toks modelis, pašnekovės teigimu, motyvuoja rangovą pūsti darbų kainas.
„Rangovas iš pradžių pristatė, kad padarys geriausius sprendimus, gaus geriausias kainas, taigi pirminė sąmata būna vienokia. Bet vėliau jis paaiškino, kad neva klientų poreikiai auga, todėl viskas yra brangiau nei planuota. Statybų specifikos neišmanome, todėl tikėjomės, kad rangovas mums padės, tačiau iš tiesų jis turi savo tikslus. Jis siūlo partnerius, kurie taip pat yra suinteresuoti kuo labiau išpūsti sąmatą, pasiūlyti klientui kuo brangesnių sprendimų, kurie daro įtaką galutinei kaina ir atlyginimui už tai“, - pasakojo moteris.
Iš rangovo partnerių gavo 6,5 tūkst. Lt brangiau nei atėję iš gatvės
Ėmusi tikrinti siūlomų paslaugų kainas ir rinktis jų teikėjus, šeima skaičiuoja sutaupiusi darydama namo vidaus apdailą, įrengdama nuotekas, namo šildymo sistemą, pirkdama langus.
Pasak Vaidos, pirminėje šeimos namo sąmatoje elektros instaliacija ir įrengimas buvo įvertintas 7 tūkst. Lt, o prieš pradedant daryti darbus ir atlikus detalius skaičiavimus ji išaugo iki 16 tūkst. Lt.
„Paklausus, kodėl yra tokie skirtumai, rangovas atsakė, kad iš pradžių buvo skaičiuota su pačia paprasčiausia kaitrine lempute. Nors jau iš pradžių mes buvome nurodę, ko tiksliai tikimės“, - tvirtino Vaida.
Taip pat, anot moters, reikia atkreipti dėmesį, kad rangovas gali netiksliai nurodyti atliekamų darbų plotą ir taip neteisingai išpūsti skaičiavimus.
„Pirminėje sąmatoje rangovas nurodė, kad namo vidinių sienų plotas yra 520 kv.m, o vėliau patys išsiaiškinom, kad jų plotas buvo 100 kv.m mažesnės. Taigi mums sąmatos buvo pateiktos didesniam plotui, taip atsirado galimybė paimti iš kliento papildomus pinigus, nes visų apdailos darbų kainos yra skaičiuojamos pagal kvadratinio metro įkainius“, - patirtimi dalijosi vilnietė.
Taip pat, pasak jos, pasamdytas rangovas patarė kreiptis į jo partnerius ir pasidaryti šildymo sistemos projektą: kaip ji bus išvedžiota, kiek ir kur bus radiatorių ir pan. Tai šeimai kainavo 2 tūkst. Lt.
„Vėliau įvertinę šį projektą trys skirtingi šildymo ekspertai mums pasakė, kad jis parengtas tik tam, kad galima būtų parduoti kiek galima daugiau įrangos, nors ji nėra būtina“, - tvirtino pašnekovė.
Pasak patirtimi besidalijančios moters, kainos atitikimą realybei galima patikrinti pasiūlymą persiuntus kelioms nepriklausomoms tą pačią veiklą vykdančioms įmonėms.
„Pavyzdžiui, mūsų rangovo partneris su super nuolaidomis įrengti nuotekas pasiūlė už 15 tūkst. Lt. Mums iškilo klausimas ir tai pačiai nuotekas įrengiančiai įmonei tiesiogiai pateikėme užklausą kaip klientai iš gatvės, gavome atsakymą, kad jie mums tai padarys už 9,5 tūkst. Lt. Taigi skirtumas yra akivaizdus. Tas pats buvo su langais“, - kalbėjo Vaida.
Didžiausias priešas norintiems nepermokėti, anot jos, yra laikas.
„Dažniausiai žmogus namą nori pasistatyti greitai. Kai rangovas pateikia sąmatą, jis sako: greičiau, greičiau patvirtink, reikia pradėti darbus, kad suspėtume iki Kalėdų. Kai žmogų spaudžia laikas, jam nebelieka laiko pasitikrinti, ar siūlomos kainos yra realios. Žmonėms patarčiau kuo daugiau domėtis prieš pradedant statybas ir labai tiksliai žinoti, ko nori“, - tvirtino pašnekovė.
Pataria, kaip galima apsisaugoti
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas DELFI pripažino, kad užsakovams išties sunku įvertinti, ar jiems siūlomos kainos yra atitinkančios rinkos situaciją.
Paprašytas paaiškinti, kaip paprastam gyventojui išsiaiškinti, ar statybininkų siūloma kaina yra teisinga, pašnekovas sakė: „Iš vieno pasiūlymo negalima daryti išvadų. Būtinai reikia apsiklausti keletą įmonių, tuomet paaiškės, kas yra artimiau tiesos. Dabar žmonės vadovaujasi tik rekomendacijomis, kas kam statė“.
Taip pat, anot D. Gedvilo, asociacija yra įkūrusi puslapį statybostaisykles.lt, kuriame nurodoma, kaip teisingai turi būti atliekami konkretūs statybų darbai. Kokybę garantuojančios įmonės yra prisijungusios prie šio puslapio.
„Samdydamas įmonę žmogus gali paklausti, ar ji yra šio portalo naudotoja, ar ji taiko mūsų asociacijos patvirtintas taisykles ir sutartyje netgi nurodyti, kad namas bus statomas jų laikantis“, - kalbėjo D. Gedvilas.
Dar viena galimybė apsisaugoti – apdrausti namo statybas.
Taip pat, pasak asociacijos vadovo, šiuo metu užsienyje gyvenantys jauni specialistai rengia specialų portalą, kuriame bus galima palyginti statybų sektoriaus paslaugų kainas, patikrinti paslaugą teikiančios bendrovės patikimumą. Tokio puslapio atsiradimas palengvintų užsakovų situaciją.
