Kad apsigintų, bendrijai tenka teismui rinkti krūvas dokumentų, susirinkimų protokolų ir įrodinėti, kad absoliuti dauguma gyventojų pritaria renovacijai, mat pavargo už šildymą per šalčius kloti beveik po 10 litų už kvadratinį metrą.
Su bendrija bylinėtis nusiteikusiam verslininkui namo atnaujinimas finansiškai labai nenaudingas – 300 kv. m patalpų, kainuojančių maždaug 300 tūkst. Lt, šeimininkui renovacija atsieis apie 200 tūkst. Lt.

Pensininkai pinigų neskaičiavo

Panevėžyje nemažai nekilnojamojo turto valdančios bendrovės „Interselas“ vadovas Tomas Kunsevičius Apylinkės teismui bandys įrodyti, kad taip plačiai Aplinkos ministerijos išreklamuota daugiabučių renovacija tėra pinigų švaistymas, o Marijonų g. 45-ąjį namą atnaujinti už daugiau nei milijoną litų sumanę gyventojai nesupranta, ką daro.

T. Kunsevičius teigia dalyvavęs visuose bendrijos susirinkimuose, kai buvo sprendžiama dėl renovacijos.

Verslininkas mano, kad namo gyventojai jos nori, nes yra apmulkinti arba įbauginti.
„Savivaldybė namą renovuoti atrinko prievarta. O kaip ne prievarta, jei nesutikusiesiems renovuoti grasinama nebemokėti kompensacijų už šildymą?“ – teigia T. Kunsevičius.

Nors verslininkas tvirtina bandęs iki smulkmenų išsiaiškinti, ką ir dėl ko planuojama renovuoti, taip ir liko nesupratęs. Komercinių patalpų savininkas padarė išvadas, kad investicinis projektas buvo parengtas tiesiog iš akies.

„Klausiau, pagal kokius kriterijus buvo tas projektas darytas. Pasirodo, nė pagal jokius, tik pagal metodinę medžiagą, parengtą pagal kažin kokius Lietuvoje nustatytus standartus. Nebuvo prieita prie namo, įsigilinta – kokia šiluminė varža, kokio storio sienos, koks stogas, kiek iš tiesų kam reikia išleisti pinigų. Supratau, kad tai yra visiškas oras, pritempti skaičiai“, – investicinio plano rengėjų darbu piktinosi T. Kunsevičius.

Gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo darbai atsieis apie 1,2 mln. Lt.
Pritaikius valstybės ir ES 40 proc. paramą, 43 kv. m buto renovacija kainuos maždaug 18 tūkst. Lt.

Verslininkas įsitikinęs, kad jei visiems gyventojams tektų mokėti iš savo kišenės, renovacijos daugeliui nebereikėtų.

„Iš 29-ių butų kalbėtis galima su keturių savininkais. Likusieji pensininkai, dauguma gauna kompensaciją už šildymą, todėl jiems renovacijos išlaidas padengs valstybė. Toms bobutėms jokio skirtumo, milijonas litų šen ar ten, nors gal tikrų pinigų nė 10 tūkst. Lt rankose nėra laikiusios“, – mano T. Kunsevičius.

Bijo sulaukti antstolių

Pačiam verslininkui dėl numatomos renovacijos labai nesaldu. 300 kv. m komercinių patalpų savininkui teks pakloti 200 tūkst. Lt – 20 metų kas mėnesį po 1000 Lt.
Patalpas „Interselas“ šiuo metu nuomoja ir per mėnesį už nuomą atsiima 3000 Lt.
T. Kunsevičius neslepia, kad po renovacijos nuomininkai jam taptų kone aukso vertės.

„Kol nuomininkas yra, paskolą dengsiu, bet jei atsisako nuomoti, ateis antstoliai ir mano patalpas paleis iš varžytinių“, – nuogąstauja verslininkas.

Prieš keletą metų už patalpas sename name „Interselas“ paklojo 850 tūkst. Lt. Dabar, anot šeimininko, jos galėtų kainuoti ne daugiau nei 300 tūkst. Lt.

„Jei aš šiandien turėčiau 200 tūkst. Lt ir investuočiau jas į savo patalpas, padaryčiau jas auksinėmis. Bet dabar man nori įpaišyti tokią skolą, o naudos jokios neturėsiu, kas man iš to, kad namas kažkokiomis plokštėmis bus apkaltas“, – piktinasi T. Kunsevičius.

Sutiktų renovuoti pats

Savo kišenę gelbėti verslininkas bando įtikinėdamas kaimynus namą renovuoti dalimis, o svarbiausia – atsisakyti renovacijos reikalus bendrijos įgaliojimu tvarkysiančio Panevėžio butų ūkio paslaugų. „Interselas“ mielai pats apsiimtų tokį darbą.

„Į namo kitoje gatvės pusėje pirmąjį aukštą 2012 m. investavau beveik milijoną litų ir gerai žinau, kiek kainuoja šildymo sistema, santechnika, statybos darbai“, – patirties tvirtina turintis T. Kunsevičius.

Jis įsitikinęs, kad Marijonų g. 45-ąjį namą renovuoti galima ne už 1,2 mln. Lt, o netgi per pusę pigiau.

Verslininkas nemato reikalo šiltinti 80 cm sienų, jį stulbina projekte apskaičiuotos langų kainos – 500 Lt už kv. m, nors T. Kunsevičius neabejoja, kad ne prastesnius būtų galima sudėti ir už 200 Lt.

„Vien Butų ūkis už renovacijos administravimą gaus 100 tūkst. Lt. Projektas parengtas išskalauti pinigus per statybas, o žmogus paskutinėje vietoje. Bandžiau susirinkime žmones įtikinti, bet niekas manęs neklausė, o Butų ūkio atstovas pareiškė, atseit, nekalbėk, verslininke, nesąmonių ir nenorėk sau pinigo pasidaryti“, – piktinosi įmonės vadovas.

Žmonės gyvena be rūsių

Marijonų g. 45-ojo namo gyventojai seniai vargsta dėl verslininkų kaimynystės. Kai maždaug prieš porą dešimtmečių šiame name buvo privatizuojamos valstybinės patalpos pirmajame aukšte, verslininkams atiteko ir dalis rūsio. Vėliau savininkai keitėsi kelis kartus ir nežinia kokiu būdu jiems priklausiusios rūsio patalpos nuo keliasdešimties kvadratinių metrų išaugo iki daugiau nei 100 kv. m Kaip galėjo atsitikti, kad pirmo aukšto valdytojai perėmė ir didžiąją dalį rūsio, o keletas butų liko be rūsio, dabar negali atsakyti nei Savivaldybė, nei Registrų centras.

„Kai prieš keletą metų butą pirkome, namo byloje buvo pažymėtas ir rūsys. Vyras ir plytų jam tvarkyti jau buvo prisivežęs, bet sužinojom, kad tas mūsų rūsys priklauso „Interselui“, – gūžčiojo pečiais be rūsio likusi Marijonų g. 45-ojo namo gyventoja.
Kadaise žmonės išsikovojo, kad nebūtų išpildytos verslininkų užmačios daugiabučio pirmame aukšte įrengti kazino. Dabar jie baiminasi, kad įmonė nesugriautų planų atnaujinti namą.

„Šilumos punktas netvarkytas nuo namo pastatymo, už šildymą mokame labai brangiai, verkiant reikia keisti šlaitinį šiferio stogą, žiemą, kai lietvamzdžiai užšąla, sienos šlampa“, – bėdas vardija žmonės.

Už dokumentų tvarkymą – 20 tūkst. Lt

„Interselo“ pastangos užstoti kelią į Marijonų g. 45 jau susiruošusiems statybininkams Panevėžio butų ūkiui neatrodo realios.

Savivaldybės įmonės direktorius Gintaras Ruzgys tvirtina nematantis nė menkiausio preteksto, kodėl turėtų būti patenkintas verslininko reikalavimas.
Teismas jau atmetė vieną „Interselo“ prašymą – kol byla nagrinėjama, taikyti apsaugos priemones, tai yra laikinai sustabdyti renovacijos procesą.

Pasak G. Ruzgio, jau pasirašyta rangos sutartis su konkursą renovuoti namą laimėjusiu Panevėžio statybos trestu, šiuo metu jau rengiamas techninis ir darbo projektas.

Už tai, kad rūpinasi Marijonų g. 45-ojo namo renovacija, Panevėžio butų ūkis užsidirbs 35 centus už kvadratinį metrą, tai yra 854 Lt per mėnesį. Per porą metų, kol vyks renovacija, į Savivaldybės įmonės sąskaitą įkris per 20 tūkst. Lt. Tačiau patiems gyventojams nuo jų pečių renovacijos rūpesčius nuėmusio Butų ūkio paslauga nekainuos – pinigus jam sumokės Būsto energijos taupymo atnaujinimo agentūra.

„Kalbos, kad Butų ūkis pasipelnys iš renovacijos, kyla iš nežinojimo. Bet verslininkui lengviau į teismą kreiptis, nei ateiti pas mus ramiai išsiaiškinti, kiek teks mokėti“, – stebisi G. Ruzgys.

Geriau nebebus

G. Ruzgys tvirtina, kad dar geresnių sąlygų atnaujinti daugiabučius nebebus. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra užsiminęs, jog nuo 2015-ųjų parama renovacijai bus mažinama.

Šiuo metu valstybės ir ES lėšomis apmokama investicinio, techninio ir darbo projektų parengimas, techninė priežiūra, renovaciją administruojančios įmonės paslaugos bei padengiama 40 proc. remonto darbų išlaidų. Namui atnaujinti kreditai suteikiami 20-iai metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

„Fasadui sutvarkyti reikalingas projektas, o namą tvarkant dalimis už jį jau reikėtų mokėti. Be abejonės, kad renovuoti kainuos pigiau, o po renovacijos žmonės gyvens šilčiau ir pigiau. Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos, klojamos ant renovuojamų namų fasado, atstoja penkis metrus plytų mūro“, – teigia G. Ruzgys.

Kad „Interselui“ sustabdyti renovacijos traukinį bus sudėtinga, pripažįsta ir Būsto energijos taupymo agentūra. Anot jos atstovės Eglės Pliuskuvienės, vienas turtinis vienetas teturi vieną balsą, nepaisant, ar savininkui priklauso 300 kv. m namo, ar dešimt kartų mažiau.

Svaičiojimais renovacijos prižiūrėtojai vadina ir verslininko įtarimus apie iš akies parengtą investicinį projektą. Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialisto Audriaus Šato teigimu, Savivaldybės skelbtus konkursus laimintys investicinių projektų rengėjai privalo išmatuoti planuojamo renovuoti namo įvairius parametrus ir netgi pateikti vaizdinę medžiagą.

„Iš namo bylos projektuotojai juk nematys, kiek langų jau yra pakeista“, – aiškina A. Šatas.

Faktai

Lietuvoje iš viso 1035-ių daugiabučių gyventojai yra pareiškę norą renovuoti namus. Iš jų dėl 345 namų atnaujinimo jau pasirašytos rangos darbų sutartys su statybų įmonėmis.

Panevėžyje renovacijos pageidauja 66-ių daugiabučių namų savininkai.