Aplinkos ministerija sako, jog Lietuvos statybininkai turi stiprinti pajėgumus ir sparčiau imtis darbų, o statybininkai rodo į klaidas investiciniuose projektuose ir skundžiasi tikrovės neatitinkančiomis projektų kainomis. Įvardyta alternatyva: jei nenori dirbi lietuviai, ateis lenkų įmonės. Tačiau jų Lietuvoje vis dar nėra - kodėl?
Kovo viduryje aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sakė, jog su juo jau kalbėjosi Lenkijos, Danijos ir Vokietijos ambasadoriai, kurie domėjosi renovacijos procesu. Jis minėjo, jog viena galimybių paspartinti renovaciją Lietuvoje – pakviesti įmones iš kaimyninės Lenkijos.
Be to, pirmieji žingsniai jau padaryti: prie Zarasų regione dirbančios statybų organizacijos planuoja prisijungti subrangovai iš Lenkijos, tad ateityje į Lietuvą kaimynų įmonės gali ateiti dirbti ir generaliniais rangovais.
„Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa, jog kol kas nepastebėjo, jog Lenkijos statybų įmonės ėmė aktyviau domėtis darbais Lietuvoje. Pasak jo, kol kas Lenkijos statybos įmonių darbai Lietuvoje dažniausiai yra susiję su tarptautinių įmonių užsakymais.
„Žinoma, realu, kad Lenkijos įmonės galėtų dirbti Lietuvoje ir daugiau, tačiau greičiausiai jos ieškotų subrangovų Lietuvoje. Visgi iš Lietuvos šiuo klausimu turėtų būti jaučiamas stipresnis impulsas, nes labai abejočiau, kad Lenkijos bendrovės pačios veržtųsi į Lietuvos rinką“, - dėstė V. Uksa.
Svarstydamas, kokios naudos daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje galėtų duoti Lenkijos įmonių atėjimas, V. Uksa atkreipė dėmesį į pigesnes statybines medžiagas.
„Jei daugiau nei pusę renovacijos darbų kainos sudaro medžiagos, realu, kad lenkai darbus gali pasiūlyti panašiomis arba mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje, nes Lenkijoje yra statybinių medžiagų gamyklos“, - argumentavo V. Uksa.
Lietuvos statybininkų asociacija skaičiuoja, kad statant naują namą, medžiagų kaina sudaro 60 proc. visų išlaidų, o darbo kaina - apie 30 proc., kai renovacijos metu darbo užmokesčio dalis yra mažesnė – nuo 14 iki 20 proc.
„Manau, visą laiką yra geriau turėti kelis pasiūlymus, kad kainas būtų galima palyginti ir sužinoti, ar jos yra dirbtinai sukeltos, ar dabar iš tiesų yra tokia situacija rinkoje“, - apibendrino V. Uksa.
Paklaustas apie situaciją Lenkijos statybų rinkoje, „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje patikslino, jog šiuo metu šalyje statybos palaipsniui atsigauna, o sąstingis stipriausiai jautėsi 2012 m.
Statybininkai siūlo naują modelį
Dabar renovacijos procesas vyksta tokiu principu: pirmiausiai dėl renovacijos balsuoja daugiabučio bendrija, jei jai pritariama, savivaldybė ar jai atstovaujanti įmonė įpareigojama organizuoti renovaciją, ruošiamas investicinis projektas, prašoma banko pritarimo, vėliau skelbiamas konkursas darbams ir jų techninei priežiūrai atlikti.
“Šis algoritmas nelabai veikia, mano manymu, dėl per prastos projektų kokybės, daugybės juose paliktų klaidų, o kainos, kurios yra deklaruotos, neatitinka tikrovės. Jei statybininkai neeina dirbti, mano manymu, tai yra dėl investicinių projektų kainų“, - sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Pasak jo, renovacijos projektų kainos galėtų būti nustatomos aukciono principu: kas pasiūlys mažesnę kainą, tas ir gaus užsakymą. D. Gedvilas sako, jog aukciono būdu pakaktų parduoti keletą namų, kad būtų galima įvertinti, kaip modelis veikia ir kokios kainos iš tiesų yra rinkoje.
„Elektrėnų savivaldybė jau antrą kartą vykdo konkursus daugiabučiams atnaujinti, niekas nepareiškia noro. Kodėl tų namų nepabandyti renovuoti kitu modeliu? Nustatyti kriterijus, pagal kuriuos statybininkai bus vertinami, bet nenumatyti kainos lubų“, - siūlo jis.
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta yra sakęs, jog Lietuvoje jau yra fiksuota atvejų, kai kainos užkeliamos dvigubai ir priminė Raseinių pavyzdį. Anot jo, planuojant renovaciją Raseiniuose, vietos statybinės organizacijos suskaičiavo dvigubai didesnes renovacijos darbų kainas, nei buvo numatyta projekte, tačiau galiausiai konkursą vykdyti darbus laimėjo Kauno įmonė, pasiūliusi mažesnes kainas.
D. Gedvilas sako, jog statybininkai, suskaičiavę didesnes kainas, greičiausiai taisė projekte paliktas klaidas ir norėjo padaryti ne pigiau, o kokybiškiau. Pasak jo, asociacija nuolat sulaukia statybininkų skundų, jog daugiabučių renovacijos projektuose yra gausu klaidų: neteisingai suskaičiuoti langų kiekiai, pastato fasado kvadratiniai metrai ir kiti svarbūs duomenys.
„O Centrinės perkančiosios organizacijos (per kurią vykdomi pirkimai daugiabučiams modernizuoti - DELFI) pagrindinėje sutartyje numatyta, kad statybininkas, pateikęs pasiūlymą ir iš anksto nepamatęs klaidų, nebeturi galimybės atsisakyti tos sutarties, tad gaunasi, kad jis savo sąskaita turi daryti darbus. Be to, daugiabučių gyventojai dažniausiai yra reiklūs, dalis jų - socialiai pažeidžiami, nes gauna mažas pajamas, tad kiekvienas mažiausias nesklandumas jiems kelia neigiamas emocijas, jie visada turės daug pretenzijų. Todėl statybininkai dalyvaudami konkurse turi atidėti pinigų garantiniam aptarnavimui“, - mano D. Gedvilas.
Klausia, kodėl kitataučių nėra iki šiol
„Jeigu tvarka ir toliau bus tokia pat, kaip dabar, pamatysite, kad nėra norinčių. Kodėl bendrovės neateina iš Lenkijos, Slovakijos? Dėl tų pačių priežasčių, kaip ir Lietuvos įmonės: kainos turi atitikti realijas, - sako D. Gedvilas. - Lenkai domisi Lietuvoje vykstančia renovacija ir prieš pusmetį buvo padarę konferenciją skirtą pasidalinti patirtimi apie Lenkijoje taikytą renovacijos modelį. Net ir lenkai pabrėžė, jog renovaciją reikia daryti gerai, kokybiškai, o ne už mažiausią kainą.“
Anot jo, nors dabar sakoma, kad renovacijos darbai ir taip kainuoja brangiai, bet statybininkai skaičiuoja, kad jiems neužtenka pinigų darbininkų algoms mokėti, statybų sektoriuje lieka daugiausiai bankrotų, o vidutinis pelningumas išlieka 2,3-2,4 proc.
„Mes esame diskutavę, kad rinkoje turi atsirasti kainos indikatorius, kuris parodytų, koks iš tiesų yra įkainis už vieno kvadratinio metro sienos, stogo apšiltinimą. Kai dabar pateikiamas projektas ir neateina nei viena bendrovė, tai rodo, kad investicinio projekto kainos neatitinka realijų, o atrodo, kad turime apie 200 tūkst. bedarbių, bet nėra nei vieno norinčio dirbti. Tačiau yra ne taip, žmonės turi gauti normalų atlygį, kad galėtų važiuoti troleibusu ar autobusu, atsinešti į darbą pietus“, - įsitikinęs statybininkų asociacijos vadovas.
DELFI skelbė, kad renovacija Lietuvoje jau įgauna pagreitį, o daugiausiai statybos rangos darbų yra pradėta šalies kurortuose. Šiais metais statybos rangos darbai vyksta 45-iose Ignalinos rajono savivaldybės, 18-oje Palangos ir 15-oje Anykščių daugiabučiuose.
Nei vienas statybos rangos darbas dar nėra pradėtas Lazdijų rajone, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, Vilkaviškyje, Birštone, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Prienuose, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, Neringoje, Šilutėje, Kupiškyje, Rokiškyje, Pakruojyje, Jurbarke, Pagėgiuose, Skuode, Rietave, Visagine, Elektrėnuose, Šalčininkuose, Širvintose, Trakuose ir Vilniaus rajone.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad 1020 daugiabučių gyventojai yra pritarę projektų įgyvendinimui, kurių 798 projektams gautas finansų įstaigų pritarimas.
Iš 586 projektų buvo pradėti rangos darbų pirkimai, o 292 namai yra pasirašę statybos rangos sutartis.
