Nenuostabu, kad didžiausia milijono litų vertės namų ir butų pasiūla – Vilniuje. Tačiau už šešiaženklę sumą galima rasti parduodamų namų bei butų ir mažesniuose miestuose. Čia ypač išsiskiria kurortai. Tuo metu nekilnojamo turto ekspertai įvardija, kas kurortuose išaugina nekilnojamojo turto kainas.
Pavyzdžiui, šiuo metu Palangoje, Birutės al., parduodamas vos 63 kv. m dviejų kambarių butas. Buto savininkai už gyvenamąją vietą pajūryje tikisi gauti 1,1 mln. Lt (vieno kv. m kaina – 17 460 tūkst. Lt). Butas su dviem balkonais ir parkavimo vieta parduodamas kartu su prabangą menančiais baldais.
Už beveik tokią pačią sumą (1,15 mln. Lt) siūloma įsigyti ir butą Vilniuje, Antakalnyje, Šilo g. Tiesa, šįkart jis bus 165 kv. m, keturių kambarių „penthauzas“, įrengtas per du namo aukštus. Už milijoną naujas savininkas galės džiaugtis bute įrengtu židiniu, akvariumu, įstiklinta terasa, sūkurine vonia balkone su stiklinėmis grindimis.
Jei jus traukia miesto šurmulys, už 1,1 mln. Lt siūloma įsigyti 5 kambarių butą sostinės Senamiestyje, Švenčionių g. Šiame kotedže per du aukštus yra įrengti du židiniai. Lubų aukštis 3,9 m. Aruodas.lt internetiniame portale esančiame skelbime akcentuojama puiki kotedžo lokacija.
Namų už maždaug 1 mln. Lt pasiūla taip pat gausi skelbimų portaluose. Čia pasirinkimas regioniniu atžvilgiu jau platesnis. Už milijoną namą galima nusipirkti ir tokiuose miestuose kaip Mažeikiai ar Panevėžys.
Kauno raj., Kulautuvos miestelyje, šiuo metu pardavinėjamas 280 kv. m ploto mūrinis namas (1,2 mln. Lt). Namas pastatytas kalno papėdėje, naujai besikuriančiame individualių namų kvartale. Kartu su namu naujiems šeimininkams atitikes ir 10 a. namų valdos sklypas.
Tuo metu Mažeikiuose už vieną milijoną litų galima apsigyventi didesniame nei 400 kv. m name. Mūrinis namas stovi miesto centre, netoli upės. Skelbime rašoma, kad name gali gyventi trys atskiros šeimos. Pagrindinio namo plotas – 250 kv. m. Papildomai atskirti dar du (90 ir 100 kv. m. plotai).
Tuo metu Vilniuje už milijoną litų teks pasitenkinti perpus mažesniu namu. Pavyzdžiui, šiuo metu Kalnėnuose pardavimui siūlomas 170 kv. m namas (1,08 mln. Lt). Moderniai įrengtas penkių kambarių namas yra vieno aukšto. Namui priklauso 10 arų sklypas.
Norintiems investuoti į nekilnojamą turtą ir kartu turėti užuovėją pajūryje už 1,09 mln. Lt siūlomas 105 kv. m namas Palangoje. Trijų aukštų kotedžas stovi Vanagupės rajone. Visas kvartalas aptvertas nuo pašalinių praeivių, todėl žadama ramybė. Lauke įrengta 15 kv. m dengta terasa.
Krizės metu Palangoje prabangaus būsto kainos viršijo Vilniaus
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, kad kalbant apie būsto kainas skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno su Klaipėda siekia apie 30 proc. Tačiau prestižinio būsto rinkoje kainų skirtumas dar didesnis.
„Jei žiūrėtume į Šiaulius ar Panevėžį, šiuose miestuose skirtumas tarp prabangaus ir eilinio būsto yra mažesnis. Jei Vilniuje prabangaus būsto kaina gali siekti daugiau nei 10 tūkst. Lt už kv. m, tai Šiauliuose ar Panevėžyje jau 4-5 tūkst. Lt už kv. m yra didelė prabanga“, - kalbėjo nekilnojamo turto (NT) ekspertas.
Vis dėlto specialistas pripažino, kad mažesniuose miestuose prabangių butų pasiūla labai ribota. „Jei žmonės turi daug pinigų, tai jie rinksis statytis prabangų namą, o ne pirks butą“, - komentavo jis.
Visai kitokią situaciją prabangaus būsto rinkoje S. Vagonis mato Lietuvos kurortuose.
„Reikia pripažinti, kad ten labai daug interesų turi užsienio piliečiai, ypač turistai iš Rytų. Jei žiūrėtume į Palangą ir sandorius joje, tai krizės metais prabangaus būsto kainų lygis Palangoje buvo net didesnis nei Vilniuje. Kai šalis kentėjo nuo krizės ir vietiniai milijonieriai nelabai galvojo apie prabangų būstą, ten gana aktyviai veikė pirkėjai iš Rusijos: pirko butus, kur kvadrato kaina viršijo 10-12 tūkst. Lt“, - pasakojo pašnekovas. Pasak jo, Druskininkai labiau mylimi baltarusių, Palanga – rusų.
Kaip pasakojo NT ekspertas, turistai iš Rytų į prabangų būstą Lietuvos kurortuose investuoja dėl trijų priežasčių. Vieni tikisi ateityje prieaugio iš savo investicijų, kitiems – tai saugus pinigų „padėjimo“ būdas. Treti – prabangų būstą perka savo poreikiams.
S. Vagonio teigimu, potencialą kurortiniuose miestuose mato ir NT vystytojai.
„Kartais atrodo, kad NT vystytojams Neringos miesteliai atrodo daug patrauklesni nei Kaunas ar Klaipėda. Kurortuose orientuojamasi į prestižinę klasę. Turtingesniems turistams ekonominis būstas nėra toks patrauklus, o vietiniams pajamos taip pat neleidžia įsigyti naujo būsto, todėl ekonominio būsto projektai nelabai pasiteisino", - pastebėjo pašnekovas.
Už 1 mln. prestižinio namo Vilniuje neįsigysi
„DNB Būstas“ vadovas Audrius Gudanavičius taip pat pastebi, kad prestižinio būsto pasiūlymai Lietuvos regionuose yra išimtis, o ne taisyklė.
„Tai nereiškia, kad to prabangaus būsto nėra. Esame ir Kaišiadoryse pardavę namą už 1 mln. Lt, bet perkėlus tą namą į Vilnių kaina didėtų keletą kartų“, - teigė NT specialistas.
Kalbėdamas apie prestižinio būsto rinką A. Gudanavičius taip pat išskyrė kurortus, kuriuose daugiau kainuojantis būstas populiarus tarp svečių iš Rytų.
„Jei kalbėtume apie milijoną litų, tai Vilniuje, kažin, ar galėtume namą vadinti prabangiu turtu. Čia labiau taikyčiau 2 mln. Lt ir didesnę sumą. Kalbėdamas apie prestižinį būstą šalies mastu, daugiau dėmesio skirčiau ne kainai, o įrengimui, vietai, kaiminystei“, - teigė NT specialistas.
Bendrai vertindamas prestižinio būsto paklausą A. Gudanavičius teigė, kad ji šiek tiek atsigavusi, tačiau tokio aktyvumo kaip ekonominės klasės NT rinkoje dar nėra.
