“Namą pardavinėju nebe pirmus metus. Turėjau galimybę jį parduoti geromis sąlygomis prieš krizę, to nepadariau, dabar vėl norėčiau parduoti. Yra žmonių, kuriems namas patinka, bet jiems neužtenka pinigų”, - pasakojo Vilniuje už beveik 1,5 mln. Lt parduodamo namo šeimininkė.

Jos namas statytas beveik prieš 20-imt metų ir yra 350 kv. m ploto, dekoruotas kolonomis, bokšteliu.

„Kiekvieną dieną dėl namo tikrai neskambina, bet per metus sulaukiu 3-4 skambučių ir susidomėję žmonės namą apžiūri“, - dėstė turto šeimininkė.

Vilniaus rajone parduodamo namo šeimininkai, kurio plotas – didesnis nei 400 kv. m, o kaina – 1,5 mln. Lt, susiduria su panašia situacija.

“Pastaruosius dvejus metus dėl namo niekas neskambino, - pasakojo prieš beveik 15-a metų statyto turto šeimininkai. - Namą pardavinėjame nuo 2011 m. ir kol kas jokio paklausos atsigavimo nepajutome. Turime dar butą, tai dėl jo skambina, o dėl namo – ne.“

Ne geresnė padėtis vaizdingose teritorijose. Molėtų rajone siūlomas didesnis nei 350 kv. m namas, statytas 2000 m. Jo kaina – mažesnė nei 0,5 mln. Lt ir šeimininkai pasakoja, jog daugiau skambučių sulaukė tuomet, kai sumažino turto kainą.

„Negi mūsų namas atrodo prabangus? Tiesa, buvo mada, kai holai turėjo būti dideli. Na, namą pardavinėjame gana seniai, tik anksčiau kaina buvo didžiulė, o dabar mums būtinai jį reikia parduoti, nes šeima užaugo, visi išsikraustė ir mama liko prižiūrėti daugiau nei 400 kvadratų, - dėstė turtą pardavinėjanti moteris. - Žiemą sulaukiame kokių 2 skambučių, vasarą būna daugiau, tačiau per krizę niekas neskambino.“

Pasak jos, daugiau žmonių namu ėmė domėtis tuomet, kai pradėta kalbėti apie euro įvedimą.

Kodėl pilys ir dvarai – mažiau paklausūs?

Specialistai paaiškina, kodėl anksčiau populiarios pilys, dvarai ir tvirtovės dabar yra šiek tiek praradusios savo žavesį.

„Pilis, dvarus ir kitus didelius gyvenamus pastatus dabar sunkiau parduoti, nes pasikeitė žmonių mentalitetas. Prisiminkime, kad pilių savininkai galvojo, jog milžiniškuose 600-800 kv. m namuose jie gyvens su vaikais ir anūkais. O jaunoji karta užaugo ir namai su baseinais bei pirtimis ėmė tuštėti, nes vaikai kaip ir paukščiai - išskrenda ir pas tėvus grįžta tik jų aplankyti. Neturime tradicijos kaip ispanai ar italai po vienu stogu gyventi kelioms kartoms“, - sako architektas Vitalijus Jankūnas.

Jis vardija, jog dabar žmonės ima skaičiuoti, ar jiems reikia kelių šimtų kvadratinių metrų namo, ar pakanka 100 kv. m gyvenamojo ploto ir didesnio žalio kiemo, kur galima žaisti su vaikais, auginti sodą. Architektas skaičiuoja, jog vidutinio dydžio namas siekia iki 200 kv. m, o jei jis didesnis nei 300 kv. m, namą jau galima pavadinti dideliu.

„Visgi, žinau, kad kai kurie žmonės pilis statosi iki šiol, yra ir architektų, kurie tokius statinius projektuoja. Bet tai nebėra masinė statyba, kuri vyko Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kai plyta kainavo 1 centą, o visi buvo turtingi bei galvojo, kad rusiškas metalas nuolat bus paklausus ir visi iš to susikraus turtus“, - mano architektas.

Tačiau jis sako, jog prabangių namų segmentas, jo vadinamas vilomis, išlieka populiarus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir primena Vilniaus vadinamą „VP dešimtuko“ namų kvartalą, prisišliejusi prie Neries upės vingio.

“Namai ten ne po 100-200 kv. m. Mums teko projektuoti namą Norvegijoje, jį taip pat jau galima pavadinti vila. Pastatą sudarė 4 miegamieji, du sanitariniai mazgai, bet svetainės, valgomojo ir virtuvės plotas siekė 80 kv. m. Tai jau rodo žmogaus mentalitetą: zona, kur dažniausiai būna šeima, yra padaroma didesnė“, - paaiškino architektas.

NT pardavėjų nuomonės – skirtingos

NT bendrovės „Latava“ turto ekspertė Vaida Laučienė vardija, jog prabangiais namais domisi ne tik potencialūs pirkėjai, bet ir smalsuoliai. Sulaukiama skambučių ir iš užsieniečių, pavyzdžiui, skandinavų ar rusakalbių kaimynų.

„Įdomūs, gražūs namai tiesiog traukia visų dėmesį. Šiuo metu žmonės domisi ir investuoja į prabangius namus daugiau negu pernai. Tokiems išskirtinio dizaino namams yra ir išskirtiniai klientai, kuriems aktualu ne tik namo vieta, bet ir namo dizainas, jo išlaikymas. Kartais prabangūs namai parduodami labai greitai, o kartais procesas užtrunka iki 2 metų“, - vardijo ji.

„Pilių, dvarų ir tvirtovių turto segmentas nėra ypatingai paklausus, galbūt paklausesnis yra tas didelio ploto turtas, kurių plotas jį leidžia skaidyti į mažesnius turto vienetus. Vienas iš pavyzdžių: Kairėnuose parduotas didesnis nei 300 kv. m namas, jo pirkėjai namą dar padidino ir plotą suskaidė į mažesnius turtinius vienetus“, - sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ gyvenamojo NT departamento vadovas Audrius Šapoka.

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis atkreipia dėmesį, jog šis pastatų segmentas ir istoriškai nebuvo labai patraukliu.

„Tačiau viskas priklauso nuo objekto kainos. Faktas yra tai, kad pinigai įdėti į ekstravagantiškesnį ar nepaprastai prabangų interjerą ar eksterjerą vargu ar atsipirks: labai retai naujas pirkėjas pasakys, taip, viskas padaryta pagal mano skonį ir aš kiekvieną litą lygiai taip pat išleisčiau, būtent tose vietose paauksuočiau. Tačiau tai nereiškia, kad turtas yra nelikvidus, tik jo kaina nebūtinai turi sutapti su žmogaus patirtomis išlaidomis“, - sako jis.

Netrūksta ir smalsuolių

NT pardavėjai įvardija, jog pirkėjų prabangiam turtui yra kelis tūkstančius kartų mažiau, nei pirkėjų ekonominiam būstui.

„Kalbant apie pilių ir dvaro tipo namus, rinkoje tokių variantų yra vienetai, o paklausa šio tipo namams nėra pasikeitusi nei palyginti su pernai, nei palyginti su situacija prieš penkerius metus. Tai labai specifinis turto segmentas ir pirkėjų, kurie įvertintų tokių namų specifiką, yra vienetai. Mano supratimu, objektyvių priežasčių apčiuopiamai didėti arba mažėti tokio turto paklausai rinkoje per pastaruosius kelerius metus nebuvo ir nėra“, - mano A. Šapoka.
Visgi ne visi prabangaus turto pardavėjai, NT pardavimo tarpininkų teigimu, sutinka, kad jų namai būtų viešinami. Vieni nenori viešumo, kiti vengia apkalbų, kad žmonės nusigyveno, todėl namai siūlomi potencialiems pirkėjams iš užsienio.

„Tiesa, kai kurie klientai nenori, kad jų namai būtų skelbiami Lietuvos rinkai, nes mano, kad bus daugiau smalsautojų negu tikrų pirkėjų. Jie daugiau tikisi iš užsieniečių, todėl dažniausiai brangūs objektai reklamuojami tarptautiniuose portaluose“, - sakė V. Laučienė.

DELFI skelbė, jog sunkmetis atnešė permainų į šalies NT rinką – būstai ne tik atpigo, bet ir pasidarė ekonomiškesni, paprastesni. Architektai vardija, jog prieš kelis dešimtmečius ūgtelėjusi pilių paklausa egzistuoja ir dabar, tik sumažėjo galinčių pasistatyti namą su bokšteliais ir piliastrais, nes tokios puošmenos brangiai kainuoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)