Registrų centro duomenimis, vasarį šios žemės sklypų nupirkta beveik dvigubai daugiau nei sausį. Ypač auga geros, derlingos žemės paklausa ir kainos. Tačiau žemdirbiams neretai trūksta pinigų, o bankai, nuo šių metų pradžios įsigaliojus apribojimams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nesuinteresuoti tam teikti paskolų.
Po žemės pirkimo rekordo pernai gruodį, kai sudaryta 10 tūkst. sandorių, štilis sausį, įsigaliojus apribojimams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Vasarį, pasak Registrų centro, rinka atsigavo, bet sklypų nupirkta maždaug trečdaliu mažiau nei gruodį. Šiek tiek krito ir kainos. Šiemet brangiausiai – kiek per 20 tūkst. litų mokėta už hektarą žemės Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose. Pasvalio rajone – perpus mažiau, kiek pigiau – vidurio Lietuvoje.
Netoli Šiaulių 20 metų grybų auginimo verslu užsiimantis ūkininkas sako gamybai plėsti žemės pirkęs iš užsienio bendrovės.
„Atpirkom iš danų žemę, danai taip nesugebėjo ūkininkauti, tai mes galim geriau susitvarkyti, konkuruoti“, – kalbėjo ūkininkas, bendrovės „Baltic Champs“ savininkas Kęstutis Jusčius.
Nemažai ūkininkų, ypač smulkūs sako neturintys pinigų pirkti žemės, o pasiskolinti sunku. Daugelis bankų atskirai žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nefinansuoja, o skolina ūkiams, pateikusiems verslo projektus.
Bene daugiausiai kreditų žemės ūkiui suteikiančio banko atstovas teigia, kad pirmiausia skolinama ūkininkams, su kuriais dirbama ne vienerius metus.
„Kiekvienu atveju mes vertiname, kiek tos investicijos gali atsipirkti, kada tos investicijos būtų pagrįstos. Žemės įsigijimas – tai ilgalaikių investicijų projektai. Suteikiame ilgalaikes paskolas iki 10 metų, o jauniesiems ūkininkams iki 25 metų, o dėl palūkanų – jos priklauso nuo kiekvieno ūkininko“, – aiškino DNB banko atstovas Andrius Ivašauskas.
Nuo metų pradžios įsigaliojus apribojimams, kai asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ne daugiau kaip 500 hektarų, bankai nesuinteresuoti tam teikti paskolų.
„Galimybė įsigyti tik 500 hektarų galioja kiekvienam subjektui, ir bankui. Jei atsirastų problemų, tai bankas negalėtų paimti sklypo kaip užstato. Ribojamos ir žemės įsigijimo galimybės ypač mažiems ūkininkams, pavyzdžiui, norint įsigyti 10-15 hektarų, nors sklypas turi vertę, negalės įkeisti tos žemės bankui“, – dėstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Pernai beveik vienodai žemės nupirkta iš valstybės ir privačių asmenų. Šių metų pradžioje kiek daugiau įsigyta iš savininkų. Žemės ūkio paskirties žemės hektaro vidutinė kaina pernai siekė 8,3 tūkst. litų. Bet ji vis dar išlieka viena žemiausių Europos Sąjungoje. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet žemės kaina kils, o pirkimo sandorių daugės.
