Prieš žemės pardavimą užsieniečiams pasisakė 55,4 proc. respondentų, priešingai manė 19,2 proc., kai likusieji neturėjo aiškios pozicijos, rodo KTU Viešosios politikos ir administravimo mokslininkų pernai spalį – lapkritį atlikto tyrimo duomenys, kurio imtis – daugiau nei 1 tūkst. apklaustųjų. KTU tyrimą atliko įgyvendindamas Tarptautinę socialinio tyrimo programą ir nustatydamas požiūrius į nacionalinę tapatybę.
„Labai pritarė žemės nepardavimui tik 21,2 proc. apklaustųjų, tad po diskusijų dėl žemės pardavimo užsieniečiams poveikio dalies visuomenės nuomonė gali keistis. Bet tai yra tikimybė, o ne realybė“, - rezultatus komentuoja KTU profesorius Algis Krupavičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Janeliūnas laikosi priešingos nuomonės.
„Sakyčiau, kad lapkričio – spalio mėnesiais žmonės matė labai vienpusišką idėją, t.y. tik referendumo iniciatorius ir jų argumentus, kodėl nereikia leisti parduoti žemės užsieniečiams. Tuo metu politinės partijos ir žiniasklaida šį klausimą iš esmės ignoravo ir buvo labai mažai argumentacijos, kodėl draudimas būtų neteisingu. Mano manymu, tai nėra smulkmena ir dabar atlikus tyrimą būtų galima gauti kitokį rezultatą.
Apklausos laikas galėjo padaryti labai didelę įtaką respondentų nuomonei“, - dėsto T. Janeliūnas.
Kas pasisakė už, kas prieš?
KTU apklausos duomenys rodo, kad gyventojų nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams kaime ir mieste beveik nesiskiria. Įdomu tai, kad mieste yra šiek tiek daugiau pritariančių žemės pardavimui, tačiau abiejuose vietovėse daugiau kaip pusė apklaustųjų žemės pardavimui užsieniečiams nepritarė.
Pastebėta, kad nuomonės apie žemės pardavimą užsieniečiams priklauso nuo žmonių amžiaus. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams, jei jie yra 40-ies metų ir vyresni arba 18-19 metų.
20-39 m. amžiaus grupėse mažiau nei pusė respondentų pasisakė už draudimą.
„Pastaruoju metu itin propaguojamas mitas, kad tie, kas yra už žemės nepardavimą užsieniečiams yra net ir už Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES). Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos piliečiai nėra praradę sveiko proto palyginus su kai kuriais politikais ir gerai supranta, kad Lietuvos narystė ES duoda daugiau naudos, nei žalos. Bet tarp visų apklaustųjų, kurie skirtingai vertina ES naudą Lietuvai, vis vien dauguma nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams“, - dėsto A. Krupavičius.
T. Janeliūnas paaiškina, kodėl gyventojai pasisakė ir už ES naudą Lietuvai, ir už draudimą parduoti žemę užsieniečiams. „Žemės pardavimo klausimas yra siejamas su tapatybe ir emocijomis, o ne su racionaliais vertinimais, kokias pasekmes gali turėti konkretus leidimas arba draudimas. Tai, kad žmonės pasisako ir už narystės ES naudą, tačiau prieštarauja žemės pardavimui užsieniečiams, rodo, kad jie šių dviejų dalykų nesusieja. Juk laisvas žmonių, kapitalo ir prekių judėjimas ES taip pat reiškia ir žemės pardavimą užsienio piliečiams. Logiškų ryšių trūkumas rodo, kad žmonės reaguoja emociškai“, - pastebi T. Janeliūnas.
Anot jo, ryškius respondentų emocinius motyvus rodo ir tai, kad jų atsakymai nedaug skiriasi vertinant pagal politines pažiūras ar gyvenamąją vietą.
KTU tyrimo duomenimis, mažiausiai pritariančių draudimui parduoti žemę užsieniečiams buvo tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjų (50 proc.), o daugiausiai – tarp socialdemokratinių pažiūrų gyventojų (59,8 proc.).
Mitai apie referendumą
Tiek KTU, tiek Vilniaus universiteto politologai sutinka, jog referendumo idėja buvo pateikta kontraversiškai: A. Krupavičius mitu vadina nuomonę, kad referendumo šalininkai yra prorusiškų pažiūrų, nes nori pakenkti Lietuvos narystei ES.
“Eskaluojamas mitas, kad žemės pardavimo oponentai Lietuvą pasirengę nuvesti į Rusiją ar bent jau yra atviri Rusijos ir Putino režimo šalininkai”, - mano jis, primindamas, kad daugiau nei pusė skirtingų partijų rėmėjų pasisakė už draudimą užsieniečiams parduoti žemę.
Anot jo, dar vienas argumentas, patvirtinantis, kad žemės pardavimo oponentai nėra Lietuvos priešai, yra atsakymai į klausimą: „Ar didžiuojatės būdamas Lietuvos piliečiu/-te?“
„Kaip tik net 62 proc. tų, kurie labiausiai didžiavosi esantys Lietuvos piliečiais, nepritarė žemės pardavimui, o tarp visiškai nesididžiuojančių Lietuvos pilietybe buvo santykinai daugiausiai tokių, kas linko pritarti žemės pardavimui - 26,5 proc. Nors ir šioje grupėje didesnė dalis – 48,6 proc. – žemės pardavimui nepritarė“, - teigia A. Krupavičius.
T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, jog tokius atsakymus galima paaiškinti tuo, kad prie iniciatyvos rengti referendumą prisidėjo daug įvairių politinių jėgų.
„Referendumo idėją remiančios politinės jėgos yra labai skirtingos, pradedant nuo Valstiečių – žaliųjų, kurie gali turėti labai konkrečius pragmatiškus verslo interesus. Kitus argumentus pateikia tautininkai: jiems žemė yra svarbiu tapatybės elementu, o lietuvis be žemės – ne lietuvis. Liaudininkai arba buvusi Kazimiros Prunskienės partija, kuri, niekam ne paslaptis, yra prorusiška, bene mažiausiai turi bendro su tautininkų idėjomis ir žemės ūkiu, tad jų interesas gali būti destruktyvus, pavyzdžiui, kelti abejones ir problemas dalyvaujant ES veikloje. Interesų referendume susipynė pakankamai daug, o kai kurie prie iniciatyvos galėjo prisijungti vėliau, matydami, kad sumaištis gali sukelti žalos“, - sako T. Janeliūnas.
Pasimetę ir žemės ūkio specialistai
Aleksandro Stulginskio universiteto žemėtvarkos specialistas profesorius Audrius Aleknavičius pastebi, kad ir tarp specialistų nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams – išsiskiria.
„Žmonės, kurių klausiama žemės pardavimo užsieniečiams klausimu, yra ribojami paties klausimo, nes turi atsakyti, galima parduoti žemę užsieniečiams, ar negalima. O gal žmogus galvoja, kad daliai užsieniečių žemę parduoti visgi galima?, - svarsto jis. - Antra vertus, daugelis žmonių dar laikosi nuostatos, jog atgavo žemę ir dabar jos niekam neatiduos, tačiau net nepagalvoja, kad žemę reikia dirbti, daryti verslą.“
Profesorius A. Aleknavičius dėsto, kad net ir žemdirbiai, žemės ūkio specialistai vieningo sprendimo neprieina.
„Pavyzdžiui, už žemės pardavimą užsieniečiams yra tie, kurie patys nedirba savo žemės, nori ją parduoti ir galvoja, kad užsieniečių atėjimas išplės rinką. Tačiau čia yra apgaulės, nes kas iš užsieniečių norėjo žemės, tas jos nusipirko senų seniausiai. Mažesnieji ūkininkai, turintys iki 30 hektarų, kaip ir tie, kurie žemės neturi, pasisako prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Visai kitaip yra su ūkininkais, turinčiais 500 – 1000 hektarų, jiems - nei šilta nei šalta“, - vardija jis.
A. Aleknavičius atkreipia dėmesį ir į tai, jog diskusijoje apie prekyba žeme pamirštamas labai svarbus ekonominis faktorius: žemės ūkio verslas visur yra toks pat, tad iš svetur į Lietuvą atėję ūkininkauti žmonės čia turės lygiai tokias pat teises, kaip ir Lietuvos ūkininkai, pavyzdžiui, gaus ne didesnes išmokas nei Lietuvos piliečiai.
DELFI skelbė, kad iki referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams paskelbimo liko vienas žingsnis – trūksta tik Seimo sprendimo dėl datos.
Iniciatyvinė grupė referendumu siekia nustatyti, kad Lietuvos žemė gali būti tik Lietuvos piliečių ir valstybės nuosavybe. Referendumo priešininkai pabrėžia, jog tokia nuostata prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Tokią poziciją išsakė ir du populiariausi šalies politikai – premjeras Algirdas Butkevičius bei prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ekonomistai primena galimas ekonomines sankcijas: pažeidus Lietuvos stojimo į ES sutartį, Lietuvai gali būti sumažinta teikiama parama arba skirtos baudos, dėl to pirmiausiai nukentėtų ūkininkai ir žemdirbiai.
Lietuva prie ES prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. ir tuomet įsipareigojo draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę panaikinti po 7 metų, bet 2011 m. šį laikotarpį su Europos Komisijos sutikimu pratęsė dar 3 metams.
Be siūlymų dėl žemės, referendumo organizatoriai siekia pakeisti referendumo surengimui reikalingą parašų skaičių ir jį sumažinti trissyk: nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.
