„Kai kalbame apie butą, alternatyva yra natūralesnė – nuomojamas butas versus nuosavas. Tačiau kai kalbame apie individualų namą, absoliučiai didžioji dalis žmonių, nusprendusių keltis į namą, galvoja apie nuosavą. Tai yra kažkas daugiau nei vien tik ekonominė investicija, tai yra ir pievelė prie namo, kurią pjauni, ir su namu susijusi aplinka. Aš niekada net ir nenagrinėjau kitos alternatyvos“, - DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, su šeima gyvenantis nuosavame name.

Jis tvirtina niekuomet nesižavėjęs nuoma.

„Ilgus metus gyvenau Vokietijoje ir ten matydavau, kad žmonės per visą gyvenimą pakeičia kokius šešis nuomojamus būstus. Man tai neatrodė patrauklu, sakydavau, kad aš taip tikrai nesielgsiu. Net jeigu man tai ekonomiškai nebus naudinga, aš vis tiek norėsiu turėti savo būstą. Tuo metu apie individualų namą nė nesvajojau. Sakyčiau, tuo metu tai buvo ne ekonominis, bet emocinis pasirinkimas, kurį vėliau ir realizavau“, - kalbėjo ekonomistas.

Pašnekovas nuomotą ir nuosavą būstą lygina su privačiais pensiniais fondais ir „Sodra“.

G. Nausėdos namas
„Gal ir nelabai vykęs mano palyginimas, bet aš nuomojamą ir nuosavą būstą palyginčiau su kaupiamaisiais pensijų fondais ir „Sodra“. Kitaip tariant, „Sodra“ yra „Sodra“, mes nežinome, kiek iš jos gausime, kai mums sukaks pensinis amžius. Tai yra kažkas panašaus į nuomojamą būstą. Tuo metu, kai turi nuosavą namą, prisiimi visą atsakomybę už jį, žinai, kad jis yra tavo, kad kažkada prispyrus reikalui gali jį parduoti, nors turbūt nė vienas iš mūsų nenorime, kad toks reikalas prispirtų“, - teigė G. Nausėda.

Be to, pasak jo, būsto paskola yra savotiškas taupymo būdas.

„Visuomet laikausi nuomonės, kad paskola ir investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT) yra savotiška taupymo forma, nes paėmęs paskolą jau niekur nebegali dingti, privalai kiekvieną mėnesį grąžinti bent dalį paskolos. Tai yra savotiškas taupymas. Aš prisiėmiau riziką, paėmiau paskolą, nors neturėjau pinigų kapšo, už kurį galėčiau nusipirkti namą. Paskolą moku iki šiol ir suprantu, kad esu prisiėmęs tam tikrą riziką ir kad gali būti diena, kai galiu dėl to pasigailėti. Bet kas įvertins tą gyvenimo komfortą, kad turi stogą virš galvos, pievelę prie namų? Tai yra tokie dalykai, kurie materialiai labai sunkiai išmatuojami“, - kalbėjo pašnekovas.

Remiasi ekonominiais skaičiavimais

Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI tvirtino, kad jo sprendimą dėl būsto lėmė skaičiavimai. Ilgą laiką nuomojamame būste gyvenęs ekonomistas paskaičiuodavo, kiek pinigų už tą patį butą sumoka nuomos per metus ir kiek reikėtų mokėti bankui paskolos įmokų.

Taip pat jis vertino būsto paskolų palūkanas.

Nerijus Mačiulis
„Ilgą laiką gyvenau nuomotame būste dėl finansinių išskaičiavimų, nes nuomos pajamingumas buvo labai mažas ir siekė 2-3 proc. per metus. Jeigu būčiau įsigijęs nuomojamą būstą, man būtų reikėję sumokėti daugiau pinigų už paskolą nei sumokėdavau nuomodamasis. Tokiu kriterijumi remdamasis kiekvienas asmuo gali suskaičiuoti, kiek jis mokėtų nuomos arba įmokas bankui už paskolą“, - komentavo jis.

Ekonomisto apsisprendimą nusipirkti būstą lėmė palankios sąlygos.

„Pastaraisiais metais labai pradėjo didėti nuomos pajamingumas, nuomos kainos kai kuriuose rajonuose ėmė augti, o būstas kelerius metus pigo. Dar vienas svarbus veiksnys buvo žemos palūkanos, dėl jų įsigijimo alternatyva tapo kur kas patrauklesnė nei nuoma“, - teigė N. Mačiulis.

Tačiau jis pripažįsta, kad žmonių apsisprendimui įtakos turi ir kiekybiškai nepamatuojami kriterijai.

„Kai kurie žmonės jaučiasi prastai gyvendami nuomojamame būste, žinodami, kad tai nėra jų turtas. Taip pat jiems nepatinka ribojimai dėl būsto įrengimo. Taip pat atsiranda noras turėti savo turtą ir jis Lietuvoje yra labai smarkiai išreikštas ir dažnai netgi jeigu šeima galėtų gyventi pigiau tokiame pačiame nuomojamame, tačiau jie vis tiek renkasi įsigijimą, nes vertina, kad net ir mokant paskolą, būstas taps jų nuosavybe, o mokant nuomą, ji yra prarandama, o išmokėjus paskolą būstas lieka šeimos nuosavybe“, - kalbėjo.

Tačiau, pasak ekonomisto, dažnai neįvertinamas vienas aspektas, kad per 20-30 m. nuosavame bute reikia padaryti ne vieną remontą, reikia daug investuoti į baldus, buitinę įrangą.

„Dažnai per 30 m. ši suma sudaro kone tokią pačią sumą, kiek jis yra vertas. Be to, nuomojamas būstas suteikia šiek tiek daugiau mobilumo, lengviau persikelti į kitą miestą ar šalį. Taip pat sprendimas priklauso ir nuo šeimyninio statuso – sukūrus šeimą paskatų turėti nuosavą būstą yra daugiau, nes mobilumo tiek daug nebereikia, o vaikams reikia pastovios gyvenimo vietos“, - sakė N. Mačiulis.

Pirko per piką

DNB“ banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, įsigijusi butą su paskola, pripažįsta jį įsigijusi per patį kainų piką.

Jekaterina Rojaka
„Buto pirkimui pradėjau ieškoti tuo metu, kai kainos pradėjo didėti, prieš „burbulą“, tačiau paieškos užsitęsė ir jį nusipirkome per patį kainų piką. Mes labai gerai supratome, ką darome, tačiau butą pirkome šeimai ir buvo labai sunku rasti tokį, kuris patiktų man, ir mano partneriui, todėl nusprendėme jį pirkti“, - pasakojo ekonomistė.

Ji mano, kad jos turimas nedidelį būstą Naujamiestyje būtų galima gana lengvai parduoti.

„Įvertinę mūsų šeimos sėslumą ir nenorą emigruoti, nors pasiūlymų buvo įvairių, nusprendėme, kad mokėti bankui mums yra priimtiniau nei mokėti buto savininkui. Tačiau viskas priklauso nuo asmeninių kriterijų, jeigu žmogus planuoja po kelerių metų išvažiuoti, tuomet jam nuoma yra geresnis ir ekonomiškai labiau pagrįsta variantas“, - kalbėjo J. Rojaka.

Paklausta, kodėl nesirinko nuomos, ji tvirtino, kad jai labiausiai nepatinka tai, kad nuomininkas yra beveik visiškai neapsaugotas.

„Lietuvoje nuomos rinka dar nėra nusistovėjusi iki tokio lygio, kad galima būtų drąsiai nuomotis, tarkime, dešimtmečiui. Nuomininkui apsaugų iš esmės nėra. Mes domėjomės nuoma ir visos sutartys, jeigu apskritai sutikdavo jas pasirašyti, baigdavosi tuo, kad per vieną mėnesį mes galime būti išprašyti iš būsto. Mums tai buvo nepriimtina“, - teigė pašnekovė.

Pati J. Rojaka tvirtino neturi nuomininko gyvenimo patirties, tačiau iš pažįstamų girdėjusi, kad kone kas metus jiems reikėdavo keisti būstą.

„Praūžus krizei ilgalaikės nuomos situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau iki to laiko visiškai buvo neprognozuojama nuomos kaina, ją būdavo galima kelti vos ne kas mėnesį“, - sakė ji.

Siūlo numatyti privalomąjį būsto draudimą

Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas būsto atžvilgiu laikosi visai kitokios nuomonės. Jis yra nusprendęs gyventi nuomojame bute bent jau kol nesusilauks vaikų.

„Kadangi mėgstu laisvę, lankstumą ir pasitikiu finansų sistema, nemanau, kad turimi pinigai kažkur dings, todėl esu labiau linkęs nuomotis ir turėti likvidžių lėšų finansinių investicijų pavidalu: tai yra ir indėliai, ir akcijos ir egzotiškesnės investicijos kaip žaliavos ar valiutos. Be to, mano ir asmeninė situacija leidžia tai daryti, nes dar neturiu vaikų ir galiu sau leisti lankstumą“, - DELFI komentavo jis.

Būstą besinuomojantis ekonomistas pripažįsta turįs nemažai kritinių pastabų nuomos rinkai.
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje reikėtų numatyti privalo būsto draudimą.

„Dažnai nuomos sutartyse nėra reglamentuota, kas atsako, jeigu nutinka kokia nelaimė. Dažniausiai tai būna įrašyta sutartyse, tačiau sunku tai teisiškai apginti. Aiški teisinė bazė ir aiškiai apibrėžtos nuomininko teisės ir pareigos padėtų tai rinkai būti aktyvesnei“, - sakė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europoje 30-50 proc. visų butų yra nuomojama. Tuo metu Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų turi nuosavus butus – daugiau nei 80 proc.

Iš internete publikuojamų skelbimų matyti, kad vieno kambario butą Vilniuje galima išsinuomoti už 700-1300 Lt, dviejų kambarių – 900-1400 Lt per mėnesį neskaičiuojant komunalinių mokesčių.

Tuo metu NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ teigia, kad šį rudenį vidutinė kvadratinio metro kaina buvo 4171 Lt. Tokiu atveju, 50 kv. m butas kainuotų apie 208,5 tūkst. Lt.

DELFI jau rašė, kad Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius viršijo ikikrizinių 2008 m. skaičius.

Palyginus su ankstesniais metais, labiausiai pernai išaugo parduotų butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų skaičius, atitinkamai 24,8 proc. ir 24,7 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (294)