„Mūsų produktas gimė iš minčių, kad pagal ES direktyvą Lietuva eina prie to, kad namų pastatai energetiškai efektyvėtų. Tam, kad tai pasiektum, yra svarbūs sienų varžos, šilumos laidumo koeficientai. Didžioji dauguma biurų, gyvenamųjų namų turi ventiliuojamą fasadą. Šiandien jis yra daromas iš metalinių detalių, o, kaip žinome, metalas yra geras laidininkas šilumai, tai tą metalinę detalę padarėme iš stiklo pluošto“, - pasakojo naują elementą patentavusios įmonės „FibroLT“ direktorius Simas Bielinis.

Pasak jo, naujai siūloma detalė, statant ventiliuojamą fasadą, leidžia jį sumontuoti taip, kad elementas nesudarytų šalčio tiltelių.

Kaip teigė pašnekovas, pavyzdžiui, metalinių laikančiųjų elementų (kronšteinų) šilumos laidumo koeficientas – 50 W/mK, o stiklo pluošto laikančiojo elemento – 0,32 W/mK.

S. Bielinis teigė, kad minėtas statybų elementas yra patentuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Praėjusių metų rudenį pasiūlytas produktas kol kas yra išbandytas tik Lietuvoje, tačiau planuose – eksportas ir į užsienio rinkas.

„Balandžio pabaigoje dalyvausime Vokietijos pasyvaus namo instituto organizuojamoje parodoje Achene. Tikimės, kad dalyvavimas ten atvers kelius į kitų Europos valstybių rinkas, - vylėsi pašnekovas. - Orientuojamės į Vakarų šalis, kur aktuali renovacija, energetiškai efektyvūs sprendimai. Šiai dienai jau yra pastatyti keturi namai, kur yra panaudotas mūsų laikantysis elementas iš stiklo pluošto. Laukiame, kol namai bus baigti ir bus atliktas energetinis sertifikavimas“.

Mato perspektyvą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros inžinerijos katedros vedėjas prof. Josifas Parasonis pasakojo, kad statybose metalą keisti stiklo pluoštu bandoma jau pakankamai seniai.

„Dar tarybiniais laikais dėl išvystytos pramonės buvo aktualu mažinti metalo naudojimą. Buvo galvojama gelžbetoninius elementus keisti formomis iš stiklo puošto. Jos – daug lengvesnės“, - teigė mokslininkas.

Vis dėlto profesorius pabrėžė, kad stiklo pluošto gaminiai reikalauja nuodugnių tyrimų.

„Jei kalbame apie mūsų klimatines sąlygas, tikiuosi, kad elemento kūrėjai visus dalykus permąstė“, - pridėjo jis.

J. Parasonis patvirtino, kad stiklo pluošto gaminiai yra „šiltesni“ nei metaliniai, tačiau viskas priklauso nuo medžiagos sudėties: „Yra ir metalų, kurie bijo minusinės temperatūros ir keičia savo charakteristikas“.
VGTU profesorius prisiminė, kad prieš kelias dešimtis metų buvo bandyta metalą keisti stiklo pluoštu gaminant laikančiųjų elementų armatūrą.

„Bet plačiai pritaikymo nepasiekė, nes pasirodė, kad pluoštai yra apjungiami į strypą naudojant epoksidinę dervą, kuri, pasirodo, bijo šarminės aplinkos, kuri betone yra. Buvo žinoma, kad metalinė armatūra rūdija, o buvo galvojama, jog stiklo pluošto – bus ilgalaikė. Tačiau buvo įvestas terminas „senėjimas“. Elemento ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kokiu pagrindu jis gaminamas“, - pasakojo J. Parasonis.

Paklaustas, ar lietuvių išradimas gali turėti didelės įtakos Lietuvai pradedant vykdyti ES direktyvos reikalavimus, mokslininkas teigė: „Tokie tvirtinimo elementai, žinoma, turės įtakos termodinaminėms charakteristikoms, tačiau bendrai kalbant – menką palyginus su kitais elementais“.