„Detales dar reikės galutinai baigti derinti su Lietuvos banku, bet paskolos bus perskaičiuotos pagal neatšaukiamą kursą. Tarpbankinė palūkanų norma litais (VILIBOR) taps tarpbankine palūkanų norma eurais (EURIBOR). Jeigu sutartyje numatyta, kad skaičiuojamos trijų ar šešių mėnesių, tai bus imamos tokio paties laikotarpio EURIBOR palūkanos, jeigu buvo fiksuotos, tai ir liks fiksuotos, jeigu plaukiojančios, tai plaukiojančios“, – DELFI sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Lietuvos banko duomenimis, šešių mėnesių VILIBOR sausio pradžioje buvo 0,48 proc., EURIBOR – 0,389 proc. Taigi paskolas pakeitus į eurus gali šiek tiek sumažėti įmokos.
„Čia klientai neturėtų pralošti ir turbūt nepraloš, kadangi daugumos palūkanos yra plaukiojančios“, – sakė jis.
Tačiau nedžiugios žinios laukia turinčių paskolas litais su fiksuotomis palūkanomis. Jų mokamos palūkanos iki fiksavimo laikotarpio pabaigos nesikeis. Dažniausiai paskolos palūkanos fiksuojamos penkeriems metams.
Planuojama, kad klientai bus tiesiog informuojami apie pasikeitimus, jiems sutarčių persirašyti nereikės.
Pasak pašnekovo, bankų skaičiavimu, nebelikus litų, jie negaus apie 200 mln. Lt pajamų per metus dėl išnykusio valiutos keitimo. Tačiau nėra tiksliai įvertinta, kokią dalį sudarys būsto paskolų eurais turėtojų sutaupymai.
Sutaupytų milijardus
„Euro įvedimas turės ilgalaikį teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Greičiausiai naudą pajus namų ūkiai ir nefinansinės įmonės, kurioms daugelis paskolų yra suteikta kintamomis palūkanų normomis“, – DELFI sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas Sigitas Šiaudinis.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, mažesnės palūkanų normos per 2015-2022 m. leistų sutaupyti 2,0-3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6-2,3 mlrd. Lt, kitą dalį – 0,4-1,6 mlrd. Lt – dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
Tačiau gyventojai sutaupytų ne tik dėl sumažėjusių palūkanų normų, bet ir dėl išnykusio valiutos keitimo. Pasak S. Šiaudinio, standartinis komisinis mokestis, kurį skolininkai, grąžindami paskolas eurais moka bankams už valiutos keitimą, yra 0,24-0,25 proc. nuo sumos.
Taigi į eurus keičiant 1 tūkst. Lt įmoką per mėnesį sumokama 2,5 Lt, o per metus – apie 30 Lt.
Lietuvos banko duomenimis, išduotos būsto paskolos litais sudaro 24 proc. visų būsto paskolų. Apie 80-90 proc. būsto paskolų palūkanų normos yra kintamos (peržiūrimos dažniau nei kartą per metus).
Taupantiems – nieko gero
Įvedus eurą didesnių pokyčių taupantiems neturėtų būti. Šiuo metu didieji bankai už indėlius litais ir eurais metams siūlo panašias palūkanas – 0,2-0,7 proc.
„Indėlių palūkanos atspindėdavo šalies riziką, kai ji dabar sumažėjusi, skirtumas tarp litų ir eurų palūkanų nėra labai didelis. Tačiau jeigu pažiūrėtume į 2009 m. už indėlius litais buvo mokamos iki 10 proc. Dabar tas skirtumas išnyks. Indėlių palūkanos Lietuvoje ir kitose šalyse skirsis dėl reguliacinių reikalavimų“, – kalbėjo S. Kropas.
Pasak jo, indėlių palūkanas Lietuvoje neigiamai veikia labai aukštos indėlių draudimo įmokos, be to, nėra įteisinti ilgalaikiai indėliai.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas taip pat tvirtino, kad jokių esminių indėlių palūkanų pokyčių dėl euro įvedimo nesitikima.
2013 m. lapkričio pabaigoje 72 proc. indėlių buvo litais, 23 proc. – eurais, o 5 proc, – kitomis valiutomis.
Įvairias paskolas Lietuvoje turi apie dešimtadalis visų gyventojų. Lietuva eurą įsivesti siekia nuo 2015 m. Šį pavasarį laukiama galutinio atsakymo, ar šalis atitinka Mastrichto kriterijus, atveriančius kelią į bendrą europinę valiutą.
