Sprendimus, kaip užtikrinti didesnę statybų kokybę Aplinkos ministerijai siūlo statybininkų, nekilnojamojo turto plėtros, draudikų asociacijos, pramonininkų konfederacijos ir kitų susijusių organizacijų atstovai.
„Į statybos proceso grandinę galėtų būtų įtrauktas draudimas. Išsiaiškinta, kad ir dabar visi gali draustis civiline atsakomybe, yra draudiminiai produktai, tačiau mes manome, kad civilinės atsakomybės draudimas turi būti privalomas visuose objektuose“, - dėsto Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Statybų sektoriaus atstovai siūlo, kad nekilnojamam turtui (NT) būtų privalomas draudimas garantiniam dviejų metų laikotarpiui, kuris vėliau galėtų būti dar išplėstas.
„Manome, kad dvejus metus turi būti draudimas, garantuojantis statinio kokybę. Jis galiotų net rangovui bankrutavus ar kitaip dingus, kad savininkas, kuris turi statinį, turėtų pas ką paprašyti ištaisyti broką“, - paaiškina D. Gedvilas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas ir įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako, jog civilinės atsakomybės draudimas yra vienas iš būdų, kaip pakelti statybų kokybės kartelę. Paklaustas, kodėl apie tai pradėta kalbėti dabar, R. Dargis teigia, jog tai lėmė nesibaigiantys žmonių skundai.
„Diskusijas paskatino žmonių nusiskundimai, kurie nusiperka turto ir lieka neapsaugotais bei teisybės ieško teismuose. Tačiau ne visuomet jie turi iš ko išreikalauti kompensacijų. Jeigu bendrovė buvo įkurta tik vienam projektui plėtoti, ją uždarius žmonės lieka neapsaugoti, nes nėra iš ko išieškoti žalos, - vardija R. Dargis. - Nukentėjusiuoju gali būti ir bendrovė, kuri įsigijo turto. Tad mes kalbėjome ne tik apie saugumo užtikrinimą ir civilinės atsakomybės draudimą, bet ir apie garantijas žmonėms ir bendrovėms, kurie gauna nekilnojamojo turto produktą.“
D. Gedvilas skaičiuoja, jog toks draudimas statybos procesą galėtų pabranginti apie 5 proc., R. Dargis vengia prognozuoti galimą brangimą.
Statantiems savarankiškai bus sudėtingiau
„Mes matome, kaip klesti įvairios statybų bendrovės, kurios net internete skelbia, kad stato pigiau, nes nemoka mokesčių ar dirba su patentais. Tačiau tokiu atveju nėra iš ko reikalauti garantijų, nes patentininkai didelių garantijų nesuteiks“, - primena R. Dargis.
Keistųsi sąlygos ir namus statantiems ūkio būdu. Pasak D. Gedvilo, kai žmogus pats sau stato namą, jis turėtų drausti veiklą ir laiduoti už jos kokybę.
„Tai turėtų atgrasyti samdyti nelegalius statybininkus, nes jeigu jiems ar pastatui kas nors atsitiks, savininkas bus visiškai atsakingas. Be to, bus griežčiau kontroliuojama, kad statinys nekeltų grėsmės. O jeigu savininkas vėliau sugalvos pastatą parduoti, naujas pirkėjas turi turėti garantiją, kad namas nėra pastatytas iš antrarūšių medžiagų ir draudimas leis įvertinti, kaip pastatas žiemoja“, - komentuoja D. Gedvilas.
Tačiau, pasak jo, toks sprendimas turėtų įtakos ir naujų namų statybai.
„Manau, kad statinio priėmimo akte turi būti įrašytas draudimas, kuris suteikia laidavimo garantiją, o Registrų centre turi būti įrašas, jog statinys yra draustas. Tai leistų pirkėjams per 2-iejų metų laikotarpį įsitikinti, kad perka ne katę maiše ar paslėptą problemą, o tai, ko nori“, - sako D. Gedvilas.
Statybininkų asociacija siūlo numatyti griežtas sankcijas vengiantiems draustis, pavyzdžiui, leisti statybos inspektoriui stabdyti statybas, jei per 6 mėnesius nuo jų pradžios nepranešama apie statinio draudimą.
Peržiūrėjo ir techninę priežiūra
Statybos sektoriaus organizacijos siūlo peržiūrėti ir kitas statybą norminančias tvarkas, pavyzdžiui, padidinti reikalavimus techninei priežiūrai.
„Draudimas yra vienas iš variantų, mes kalbėjome ir apie didesnę techninės priežiūros atsakomybę, nes dabar ji yra praktiškai formali“, - sakė R. Dargis.
D. Gedvilas pabrėžia ir kitą aspektą: techninę statinių priežiūrą gali vykdyti ne tik juridinis, bet fizinis kompetenciją turintis asmuo.
„Kas įdomiausia, jis (fiziniai asmenys – DELFI) savo civilinę atsakomybę gali drausti tik 0,5 mln. litų. Mūsų manymu, įstatymas turėtų būti pakeistas, kad techninę priežiūrą galėtų vykdyti juridinis asmuo, kuris turi kompetencijų ir specialistų, o draudimas turėtų būti platesnis“, - sako jis.
Asociacijos jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl atitinkamų įstatymo pataisų.
DELFI skelbė, jog naujų daugiabučių gyventojai – statybininkų broko įkaitai ir naujos statybos namų gyventojai šąla ir dėl statybų broko.
