„Matome, kad investuotojai nekilnojamuoju turtu vis aktyviau domisi: privatūs investuotojai dėmesį kreipia į smulkesnes komercines patalpas ir gyvenamąsias patalpas“, - sako NT bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pasak jo, esminis pastebimas skirtumas: dabar NT perkamas investiciniais tikslais, o ne spekuliavimo. Priešinga situacija buvo ekonominio pakilimo metais.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Vytautas Galinis taip pat sako pastebėjęs, jog dairomasi NT kaip investicijos, tačiau pirkti neskubama.
„Jeigu ir dairomasi NT investicijoms, tai labai atsargiai, gyventojai dažniau NT mato kaip alternatyvą nuomai, o turtas nebūtinai įsigyjamas vien iš savo lėšų, skolinamasi ir iš banko. Vėliau šis turtas, žinoma, gali būti parduodamas, bet pinigai niekur nedingsta, priešingai nei mokant nuomotojui“, - dėsto jis.
Paklaustas apie prabangaus turto segmentą, V. Galinis teigia, jog į šį turtą aktyviau taikosi užsieniečiai.
„Kalbant apie prabangius būstus, susidomėjimas jais atsigauna, tačiau tai nėra dėsningas reiškinys. Prabangiu turtu domisi užsieniečiai, o ypač brangesniais objektais investiciniu požiūriu domisi kaimynai iš Rytų, tačiau ir jie iš esmės dairosi į gyvenamojo būsto objektus“, - primena V. Galinis.
Geriau 5 butai, nei namas už milijoną
„Manau, Lietuvoje investuoti į NT yra pakankamai populiaru, ypač, kai indėlių palūkanos yra mažos - NT yra patraukli alternatyva. Tačiau akivaizdu ir tai, kad rizikingesnis turtas duoda didesnę grąžą, tad jeigu indėlis yra praktiškai nerizikingas produktas, tai NT jau yra žymiai rizikingesnė investicija“, - sako fondų valdytojas.
Pasak jo, NT pagal rizikos kategorijas rikiuojasi tarp vidutinės rizikos obligacijų ir mažiau rizikingų akcijų bei priklauso vidutinės rizikos kategorijai.
„Kas investavo 2007 – 2008 m. galėjo suprasti, kas yra rizika ir kaip ji realizuojama. Indėlių atvejų, jei valstybė nebankrutuos, pinigus grąžins indėlių draudimo fondai. Kalbant apie NT atsiranda ir specifinė rizika: ar pastatas nenugrius, kas bus, jei jį užpils ir bus nuostolių, egzistuoja specifinė valstybės, miesto, rajono rizika, nes viena vietovė gali plėtotis sparčiau nei kita. Tad NT pavadinti mažos rizikos investicija niekaip neišeina“, - primena V. Rūkas.
S. Vagonis mano, jog dabar investuotojų į NT pagrindiniu motyvu yra ne greitas uždarbis, o siekis, kad investicija pavirstų į turtą.
„Kalbant apie patalpas, į kurias investuojama, svajonė yra įsigyti komercines patalpas miesto centre ar arčiau judresnių gatvių, tuomet būtų galima tikėtis ir aukštesnių nuomos kainų, ir nuomininkų dėmesio. Tiesa, tokių patalpų pasirinkimas už prieinamą kainą nėra didelis, nes juos yra šluojamos rinkoje, - teigia S. Vagonis. - Gyvenamajame segmente namai investicijai yra perkami retai, butas yra likvidesnė prekė. Vertinant iš investavimo pusės, geriau turėti 5 butus po 200 tūkst. nei vieną namą už milijoną. Namus sunkiau ir išnuomoti, ir parduoti.“
Pasak S. Vagonio, žmonės perkantys NT investicijai, vertina jo įsigijimo ir būsimos nuomos kainos santykį, taip pat likvidumą.
„Turto senamiestyje pranašumas, tikėtina, ir ateityje išliks toks pat. Jeigu kalbėti apie vidutinės vertės investicijas miesto rajonuose, dažnai investuotojai mąsto, jog turtą galės parduoti ne po 30, o po 5-10 metų. Kartais yra sunku numatyti, kaip po kelių dešimtmečių atrodys naujas blizgantis daugiabutis, kuris dabar yra žymiai pranašesnis už šalia esančius blokinius namus. Po 20-30 metų jis gali atrodyti kaip dabartiniai blokiniai namai šalia naujo daugiabučio. Senamiestyje tokia rizika yra maža, tad mažai tikėtina, kad butas senamiestyje atrodys nepatrauklus prie netoli esančių butų“, - Senamiesčio NT pranašumus vardija S. Vagonis.
V. Rūkas dėsto, jog investuojančius į NT galima skirstyti į dvi rūšis: „Reikėtų išskirti, kad yra investuotojų, kurie nebijo investuoti į žemesnės kokybės, senos statybos būstus, kur nuomos pajamingumas yra santykinai didesnis, tačiau atsiranda rizika, kad tas turtas nestipriai brangs ir galbūt neatsvers infliacijos. Kita kategorija yra investuotojai, kurie taikosi į miesto centrą, tad jų investicija ilguoju laikotarpiu jau turėtų atsverti infliaciją ir būti net šiek tiek didesne. Investuojant į užsienio NT paprasčiau yra naudotis vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, įsigyti NT fondų.“
Jo manymu, toks pasirinkimas būtų paprastesnis, nes NT priežiūrai taip pat reikia resursų.
„Net ir Lietuvoje, kitame mieste esantį NT prižiūrėti yra nelengva, ką jau kalbėti apie užsienį“, - sako V. Rūkas.
Auksas rizikingiau nei NT
Paklaustas, kaip vertina kitą investicijų rūšį – auksą, į kurį investuotojai dėjo savo pinigus po ekonomikos sunkmečio, V. Rūkas primena, kad ši investicija rizikingesnė nei investicija į NT.
„Pagal kasdienius kainos svyravimus auksas artimesnis akcijų rizikai ir jo nepatariama turėti kaip vienintelės investicijos, - siūlo V. Rūkas. - Žinoma, keičiasi ir NT kainos, tačiau iš NT galima gauti papildomą nuomos pajamų srautą ir tai turėtų sumažinti investicijos rizikingumą. Kitas svarbus aspektas – galimybė investuoti plačiau. Jeigu yra galimybė, ar rinktis investuoti Vilniuje, ar Vilniuje, Varšuvoje ir Londone, aišku, pastarasis portfelis bus geresnis.“
