- Koks yra jūsų verslo modelis?
- Kai pastatas yra nugriaunamas, mes turime mašiną, kuri atskiria skaldą ir nuolaužas nuo nesuskilusių plytų. Taigi, senos plytos yra nuvalomos, mes jas supakuojame ir parduodame. Jei plyta yra sudužusi ar suskilusi, ji netinkama antriniam panaudojimui, nebent dalį jos pavyksta gražiai supjaustyti plonais sluoksniais – tuomet jos dalis galima panaudoti apdailai.
- Kaip jums kilo idėja panaudoti senas plytas?
- Mes pastebėjome, jog egzistuoja senų plytų paklausa: jų reikia remontuojant senus namus. Tačiau šiandien mes senų plytų parduodame ir naujų pastatų statybai: atsiranda vis daugiau norinčių, kad pastatas atrodytų istoriškai, plytos būtų įvairiaspalvės. Net toks apibūdinimas – Niujorko siena, filmuose galima pamatyti, kaip atrodo senos, šiurkščios sandėlių sienos. Jų vaizdą žmonės atpažįsta, mėgsta, o tokią sieną galima sukurti naudojant senas plytas. Be to, yra ir istorinė vertė: mes žinome, iš kurio pastato plytos atkeliauja – galbūt tai buvusi ligoninė, gamykla ar baras - tad tų pastatų istorija tęsiasi vykdant naujas statybas. Pavyzdžiui, dabar mes valome plytas, kurios lieka nuo senų alaus gamyklos „Carlsberg“ pastatų.
- Kaip ėmėtės šios veiklos?
- Mūsų istorija prasideda taip: vienas danas ieškojo senų plytų namo remontui, bet viskas baigėsi tuo, jog jis ėmė galvoti, kokia mašina galėtų valyti plytas ir sumatė tokiais įrenginiais prekiauti. Kai jau atėjo laikas gaminti mašinas, jam baigėsi pinigai. Jam kilo idėja prekiauti plytas valančiomis mašinomis, bet ne užsiimti plytų valymu. Aš supratau, kad niekas įrenginių nepirks, kol neatsiras rinka senoms plytoms, tad ėmiau prekiauti senomis plytomis ir po truputį ėmė atsirasti paklausa mašinoms. Taigi, mūsų dabartinį verslą galima pavadinti daniškų idėjų įgyvendinimu, nors pirmieji bandymai sukurti plytų valymo prietaisą fiksuoti JAV XIX a. pabaigoje, vėliau Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje.
Mūsų sumanymo sėkmei įtakos turėjo ir Europos Sąjungos politika, kuri skatina sutelkti dėmesį į resursus ir dalį jų susigrąžinti iš šiukšlių.
- Jeigu norima plytas dar kartą panaudoti, reikia nuimti jų sutvirtinimui naudotą skiedinį. Svarbu tai, kad iki 1950-ųjų tradiciškai statybininkai naudojo kalkių skiedinį, tad šias plytas galima panaudoti antrąkart, o plytas, kurios sumūrytos su cementu ir smėliu, jau nebe, nes jungiamoji medžiaga yra tvirtesnė už plytas.
- Ar yra plytų, kurios yra per senos, kad būtų panaudotos?
- Ne, tiesą sakant, plytoms negalioja laiko apribojimai. Geros plytos gali tarnauti ir 800 metų, o jei pasižiūrėtume į senąją Romos statybą, ten taip pat dar yra sienų sumūrytų iš plytų. Esu tikras, kad ir Vilniuje yra labai kelių šimtų metų senumo mūrinių pastatų, tad jeigu kada nors būtų nuspręsta juos nugriauti, panaudoti plytas nebūtų jokių sunkumų. Lietuvoje lankausi pirmą kartą, bet važiuodamas iš oro uosto į viešbutį mačiau, kad jūs turite daug gražių plytų. Jos yra skirtingo dydžio, tad, manau, Lietuvoje būtų nesudėtinga pritaikyti mūsų technologijas ir sukurti rinką antriniam plytų panaudojimui.
- Kiek pastatų jau yra pastatyta naudojant plytas antrą kartą?
- Pastatų skaičiaus negaliu įvardyti, bet mes paruošiame apie 1,5 mln. plytų per metus, o vidutiniam namui reikia 15 tūkst. plytų, taigi per metus rinkoje parduodame tiek plytų, iš kurių galima būtų pastatyti 100 namų.
Danija kol kas yra mūsų pagrindinė rinka, bet neseniai sulaukėme užsakymo naujos mokyklos statybai Švedijoje, šioms statyboms reikės 90 tūkst. plytų. Tai yra pirmasis mūsų didesnis užsakymas Švedijoje, tačiau esame produkcijos pardavę Norvegijoje, Vokietijoje. Norėtume plėstis ir savo gamyklas steigti tose valstybėse, kur skatinamas antrinis žaliavų panaudojimas.
- Ar jau turite planų investuoti svetur?
- Kol kas esame nedidelė bendrovė, tad mums reikia partnerių, kurie gali prisidėti prie verslo įkūrimo jų šalyje. Šiuo metu turime du fabrikus Danijoje ir dar du planuojame atidaryti šiemet. Kaip tik dabar samdome darbuotojus, kol kas komandą sudaro 25 žmonės, bet skaičiuojame, kad kiekvienas mūsų fabrikas sukuria apie 35-40 darbo vietų.
Mums labai svarbu, kad pirmiausiai būtų sukuriamos darbo vietos tiems, kurie negali gauti darbo. Tai gali būti ilgalaikiai bedarbiai, jaunimas, ar mokslų nebaigę žmonės - visi, kurie dabar yra išlaikomi valstybės. Sukurti darbo vietas šiems žmonėms yra labai sudėtinga, nes daug gamybos yra perkeliama į pigios darbo jėgos šalis. Tačiau mums perkelti gamybą svetur yra nenaudinga dėl ekonominės logikos – plytas brangu vežti, jos sunkios.
- Namų renovacija yra netiesioginis jūsų konkurentas. Kaip nuspręsti, ar pastatą verta renovuoti?
Žinoma, jei pastatas turi istorinę vertę, padėtis yra visai kitokia, tačiau net ir tokiu atveju reikia įvertinti pamatus. Važiuodamas iš oro uosto Lietuvoje mačiau pastatus, kurių būklė yra per prasta, kad juos būtų galima išsaugoti, tai jau matosi iš pamato, skylančių sienų.
- Kai namas yra nugriaunamas, kiek procentų plytų išlieka sveikomis?
- Didžiausiu iššūkiu išsaugant plytas yra neleisti sunkiajai technikai važinėti po griuvėsius: tokiu atveju galima antrą kartą panaudoti apie 80 proc. plytų. Jei per griuvėsius yra važinėjama su vikšriniais ekskavatoriais, plytos sutraiškomos, tad mes galime antriniam panaudojimui paruošti apie 30 proc. jų.
- Ar antrą kartą siūlomos panaudoti plytos yra brangesnės nei naujai pagamintos?
- Danijos rinkoje mūsų produkcijos kaina yra ties viduriu.
- Su kuo jūs valote plytas?
- Nenaudojame chemikalų ar vandens – viską atliekame patentuotu mechaniniu būdu.
- Ar jums reikia senąsias plytas įsigyti?
- Tai priklauso nuo teisės aktų, bet šiuo metu Danijoje nėra sprendimų, įpareigojančių panaudoti statybines atliekas, nes mūsų technologija – nauja. Danijoje numatyta, kad atliekas reikia rūšiuoti ir pristatyti į atitinkamas aikšteles, kur jos bus tvarkomos. Be to, statybines atliekas leidžiama panaudoti statybose, pavyzdžiui, naujų stovėjimo aikštelių klojimui. Mes tikimės, kad bus nuspręsta, jog senosios plytos turi būti valomos ir panaudojamos antrą kartą. Dabar konkuruojame su statybines atliekas traiškančiomis mašinomis, kurios gauna po 5-10 eurų už panaudotų toną atliekų. Mūsų apmokestinimo modelis yra analogiškas, bet, jei matome, kad plytos yra labai kokybiškos, jas priimame nemokamai, nes žinome, kad jas galime parduoti.
Kartais mes negalime plytų panaudoti antrą kartą, nes atliekų traiškymo įmonės savo paslaugas pasiūlo pigiau arba negalime atskirti betono, kenksmingų medžiagų. Turime ir tokių klientų, kurie nori, kad pastatas būtų nugriautas, o plytos – nuvalytos ir grąžintos jiems atgal antriniam panaudojimui.
- Prieš imdamasis verslo dirbote baldų prekybos ir kelių žymėjimo srityse. Kodėl pakeitėte veiklos sferą?
- Aš norėjau prisidėti kuriant naują rinką - nedažnai tokia galimybė pasitaiko, tai mane sužavėjo. Be to, svarbus ir ekologinis bei socialinis aspektas: mes statybinę medžiagą gauname iš šiukšlių ir sukuriame darbo vietų žmonėms, kuriems ilgą laiką nesisekė susirasti darbo.
- Ačiū jums už pokalbį.
