„Asociacija nuo pat pradžios siūlė renovacijos modelyje taikyti koncepcinį auditą: prieš teikiant investicinį projektą su prašymu finansuoti, turi būti atliktas pastato patikrinimas. Jo metu turėtų būti atsakoma į esminius klausimus: ar apskritai yra prasmė namą renovuoti bei ar parinktas renovacijos modelis sumažina komunalinių mokesčių naštą“, - sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Pagal dabar taikomą naują modelį, pirmiausiai renovacijai yra atrenkami labiausiai šilumai laidūs namai. Tuomet organizuojamas bendrijos susirinkimas, ruošiamas investicinis projektas, pasirašomos finansavimo sutartys su banku ir skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas.
„Ar tikslinga renovuoti namą, nežinant, ar jo konstrukcijos susidevėjo, turėtų nuspręsti gyventojų bendrija. Gyventojai turėtų būti suinteresuoti išsiaiškinti, ar jie gyvena ne avariniame name. Negali valstybė visko už mus padaryti, tam ir yra bendrijų pirmininkai bei namo administratoriai, kurie turi stebėti, kad namo konstrukcijos nesugriūtų, veiktų inžineriniai tinklai ir kitos komunikacijos“, - mano statybininkų asociacijos vadovas.
Pasak jo, kol kas renovuojant namus yra atliekami remonto darbai: šiltinamas stogas, sienos, langai, durys, tvarkomas šiluminis mazgas, tačiau laikančios konstrukcijos nėra stiprinamos.
„Kol kas namai nėra audituojami, tačiau, Aplinkos ministerija, matyt, yra apsisprendusi gerinti investicinių projektų kokybę ir skirti jiems daugiau dėmesio“, - dėstė D. Gedvilas.
Siūlo patikrinti laikančias konstrukcijas
Statybos specialistai, kalbėdami apie senuosius daugiabučius, primena, jog yra prasminga patikrinti, kokios būklės yra namo laikančiosios konstrukcijos. Audituojant daugiabučius blokinius namus siūloma patikrinti jų karkaso tipinius mazgus: pažiūrėti, kokios būklės yra jų metalas, kaip atrodo suvirinimo siūlė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas profesorius Juozas Valivonis primena, jog VGTU laikinąsias konstrukcijas tikrina nuolat.
„Jeigu pastebima, kad namui kažkas negerai, kreipiamasi į mus, kad mes atliktume ekspertizę, o tai yra ilgas, sunkus ir brangus darbas. Reikia atidengti pastato mazgus, o kas nori, kad aš juos atidengčiau gyvenamojoje patalpoje? Tai galima daryti ir iš išorės, bet reikalingi pastoliai, bokšteliai. Dėl to patikra ir atliekama tik tada, kai yra požymiai“, - sako specialistas.
Paklaustas, ar žmonėms reikia nerimauti dėl daugiabučio stabilumo galvojant apie renovaciją, profesorius dėsto, jog namais reikia rūpintis nuolat, užtikrinti, kad būtų vykdoma jų techninė priežiūra.
„Negalima dėl vienos nelaimės imti ir pulti prie vienos problemos, reikia prižiūrėti nuolat. Formaliai juk kiekvienas didesnis pastatas turi turėti pasą, žurnalą ir ten turėtų būti nuolat pildomi namų apžiūros duomenys, - primena J. Valivonis. - Manau, reikia kalbėti ne apie daugiabučių stabilumą, bet galbūt patikrinti jų mazgus. Dėl daugiabučių stabilumo tikrai neverta jaudintis: buvo vienas įvykis, dabar žmonės prisigalvoja ir pliurpia. Jeigu namas stovi 30 metų ir jam kažin kas atsitiks? O renovacijos metu naudojama šilumos izoliacija tikrai sveria ne tiek, kad paveiktų laikančiąsias konstrukcijas.“
Jo nuomone, papildoma ekspertizė turėtų būti atliekama ir prieš imantis renovacijos, papildomai sutvirtinami išorės elementai, pavyzdžiui, balkonai.
Projektavo 25-eriems metams, bet stovi ir daugiau nei 50
Senieji daugiabučiai, statyti dar sovietmečiu, statybos specialistams kelia įvairių minčių. D. Gedvilas vardija, jog kai kurių miestų statybininkai šiuo klausimu yra pakankamai kategoriški.
„Statybininkai turi savo nuomonę, pavyzdžiui, Kaune yra laikomasi pozicijos, kad netikslinga renovuoti senuosius daugiabučius: geriau juos nugriauti ir statyti naujus, negu vargti su senais, kuriuos net ir renovavus gali tekti griauti. Didmiesčiuose yra daugiabučių kvartalai, kurie yra statyti pakankamai seniai, tad būtų tikslinga juos patikrinti“, - mano Statybininkų asociacijos vadovas.
Jis primena, kad sovietmečiu statant blokinius daugiabučius namus buvo skaičiuojama, kad jie tarnaus 25 metus, vėliau daliai jų atlikta patikra, kurios metu nustatyta, kad tų namų laikančių konstrukcijų būklė – nebloga, o ekspoatacija pratęsta iki 50 metų. Dar vienas patikrinimas buvo atliktas prieš 2007 m. prasidėjusį statybų bumą. Tuomet nustatyta, kad namai yra ne avarinės būklės, tačiau seni, tad avarinės situacijos galimos.
„Laikančiųjų konstrukcijų auditas yra labai brangus, bet gyventojai turėtų nuspręsti, ar jį tikslinga pasidaryti. Antrą vertus, padarius tokią ekpertizę ir nustačius, kad namas - avarinis, iškart kyla kitas klausimas: kur dėti gyventojus. Paprastai tai yra nedidelių butų namai, kurių gyventojus kažkur reikia iškeldinti, o jau ir dabar laukiančių socialinio būsto yra nemažai“, - apgailestauja D. Gedvilas.
Avarinės būklės požymiai
Poįstatyminiai aktai įvardija požymius, dėl kurių namas gali būti avarinės būklės.
Pavyzdžiui, jei namo pamatai juostiniai betoniniai ir gelžbetoniniai, avarinę namo būklę gali sukelti po jais besiformuojanti tuštuma, išplaunamas gruntas, vertikali arba horizontali pamatų deformacija, kuri yra didesnė negu viena penkiasdešimtoji jų ilgio. Taip pat nerimą gyventojams turi sukelti kiauriniai plyšiai namo pamatuose, platesni negu 5 mm ir progresuojantis betono irimas, užfiksuotas įrašais statinio techninės priežiūros žurnale.
Blokiniuose namuose avarinę namo būklę gali signalizuoti sienos išlinkimai, vertikalūs arba įstriži plyšiai, platesni negu 5 mm per kelias gretimas plokštes arba per visą pastato aukštį, taip pat konstrukcinių mazgų metalinių jungčių korozija, kai surūdijusio metalo sluoksnis storesnis negu 1 mm, arba suvirinimo siūlių išilginiai įtrūkiai. Avarinę būklę taip pat gali reikšti plyšiai statinio perdangose arba namo karkase.
Aplinkos ministrerijoje sudaryta darbo grupė, kuri turės analizuoti nelaimės Rygoje priežastis ir peržiūrėti dabartinės statybų darbų priežiūros tvarką. Darbo grupė taip pat privalės pateikti pasiūlymus, kaip užtikrinti, kad Lietuvoje panašios nelaimės neįvyktų.
Projektavimo, derinimo, leidimų išdavimo srityje planuojama peržiūrėti galiojančias konstruktyvinių elementų apkrovų normas, ypatingos svarbos pastatų sąrašą, galiojančią statybų projektavimo, derinimo ir leidimų išdavimo tvarką.
Statybos darbų, jų priežiūros, darbų priėmimo srityje bus peržiūrėta galiojanti tvarka, kai virš arba po statybos ar remonto darbais nuolat gyvena, dirba ar lankosi žmonės, galimai sugriežtinta bendra statybų priežiūros tvarka, peržiūrėti statybos darbų garantiniai laikotarpiai, išanalizuota galimybė įvesti privalomą pastatų garantinį draudimą.
Pastatų eksploatavimo ir remonto srityje numatoma peržiūrėti pastato savininkų ir nuomotojų atsakomybę ir pareigas, pastatų savininkų ir nuomotojų kontrolės sistemos tobulinimą, analizuoti esamą baudų už netinkamą statybos darbų ar remonto atlikimą, netinkamą pastato priežiūrą adekvatumą.
