Krizei nusiautus Lietuvą, NT sektoriuje atsigavimą pirmieji pajuto prestižinių būstų pardavėjai. NT ekspertai atsigavimą šiame sektoriuje pastebėjo jau prieš porą metų. Šiuo metu matoma nauja tendencija – bankams nusprendus įdarbinti pinigus aktyviau dalijamos būsto paskolos, o kartu jomis aktyviau domisi ekonominės klasės būstą galintys įsigyti klientai.
„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad šiuo metu perkant būstą aktyviausios jaunos šeimos, kurios turi sukaupę lėšų pradiniam įnašui ir nebijo kreiptis į bankus dėl būsto paskolos.
„Prieš porą metų matėme, kad būsto sandorių skaičius auga, bet bankų paskolų portfeliai dar vis mažėjo. Tuomet buvo matyti, kad žmonės turi santaupų ir perka iš savo pinigų – vyresnio amžiaus žmonės, sukaupę kapitalą. O dabar pirkėjas yra pasikeitęs“, - kalbėjo NT ekspertas.
Analitikas pastebėjo, kad prestižinio būsto pirkimo aktyvumas yra sumažėjęs, tačiau matomas augimas ekonominės ir vidutinės klasės būstų rinkoje.
„Kalbant apie prestižinį būstą, tiek pasiūla yra sumažėjusi, o ir pirkėjų ratas yra ribotas, - pridėjo jis. - Pigesnės klasės segmentas patrauklesnis daug didesniam gyventojų skaičiui. Dažniausiai ekonominės klasės pirkėjas yra tas, kuris iki šiol nuomavosi būstą arba nori pakeisti būstą iš senesnės statybos į naujesnę“.
„Jei tikėtume, kad dabar esame antro ciklo pradžioje, tai sunku pasakyti, kaip bus toliau. Po krizės, manyčiau, iš pradžių atsigauna prestižinis segmentas – tie, kurie mažiau nukenčia ir turi pakankamai santaupų ir pamato, kad yra palankus metas investuoti ir kapitalą pernešti į NT su intencija uždirbti ateityje. Dabar galima daryti prielaidą, kad artimiausiu metu bus jaučiamas aktyvus visos rinkos pulsas. Bet čia mes kalbame apie Vilniaus regioną. Kituose miestuose panašias tendencijas dar sunku įžvelgti. Mano nuomone, aiškesnis ciklo etapas būtų, jei pozityvios nuotaikos persimestų į kitus miestus. Pirma – į Kauną ir Klaipėdą. Vėliau – į mažesnius miestelius. Nuotaikos ir lūkesčiai yra užkrečiami, o nuo jų labai daug kas priklauso NT rinkoje, - svarstė pašnekovas.
Kad ir mojuosi pinigais, gausi ne viską, ko nori
NT brokeris Ramūnas Urbonas taip pat pastebi panašias tendencijas – prestižinio būsto paklausos atsigavimą užgožė pigesnį būstą galinčių įpirkti žmonių aktyvumas.
„Didžiąją dalį klientų sudaro šeimos, kurios turi seną būstą ir šiuo metu jį pardavinėja ar pardavė, turi pinigų pradiniam įnašui ir žiūri, kaip būstą pasikeisti į naujesnį ar didesnį“, - kalbėjo specialistas.
Pasak R. Urbono, pakankamai susidomėjimo būsto rinkoje sulaukiama ir iš užsienyje dirbančių, ir santaupų sukaupusių tautiečių. Užsienyje „prasimušę“ emigrantai perka būstus centre kaip investiciją. Paprastus darbus dirbantys domisi butais miegamuosiuose rajonuose su planais kažkada grįžti į Lietuvą ar perspektyvomis užsidirbti iš nuomos. Vis dėlto brokeris teigė, kad aktyvesnis susidomėjimas būstu iš emigrantų buvo jaučiamas prieš metus nei dabar.
„Prestižinės klasės suaktyvėjimas pastebėtas jau prieš kokius dvejus metus. Tuomet investavo asmenys, turintys lėšų. Tai išretino prabangaus būsto pasiūlą, - pastebėjo pašnekovas. - Dabar gali nors ir mojuoti pinigais, bet pasiūla nuo to nepadidės. Prestižinis sektorius dabar daugiau pardavėjų rinka“.
Ekonominio būsto padidėjusį patrauklumą brokeris stebi apie metus: „Jau darosi pakankamai keblu rasti būstą. Su ne vienu klientu susidūrėme, kad yra ribotas ekonominės klasės butų pasirinkimas naujos statybos namuose sostinės miegamuosiuose rajonuose“.
Baltarusiams užtenka ir 14 kv. m
Sumažėjusią ekonominio būsto pasiūlą jaučia ir NT brokeris Vytautas Žukas. Vyras pasakoja, kad iš šono gali atrodyti, jog butų ant prekystalio yra pakankamai, tačiau pradėjus ieškoti konkretaus klientui nėra taip lengva. Be to, ekonominės klasės pirkėjai labai didelį dėmesį skiria lėšoms, kurių reikės būsto išlaikymui.
Pasak brokerio, tarp jo klientų taip pat pasitaiko emigrantų, kurie dažniausiai taip pat renkasi ekonominės klasės butus: „Atvažiuoja tėvai gyventi ar perka ateičiai, nuomai“.
Kalbėdamas apie šiuo metu NT rinkoje būstu besidominčius klientus specialistas paminėjo ir užsieniečius.
„Nuolat kalbama, kad baltarusiai šluoja būstą Lietuvoje. Iš tiesų niekas čia nešluoja. Yra kažkiek nusipirkę. Bet jiems užtenka ir 14 kv. m asmeniui bet kokio būsto dėl galimybės gauti Šengeno zonos vizą“, - pastebėjo pašnekovas.
Kaip skelbia Lietuvos bankų asociacija (LBA), bankų būsto paskolų portfelis šių metų rugsėjo mėnesį paaugo simboliškai – vos 14,8 mln. Lt, o naujai išduotų paskolų suma šiek tiek sumažėjo ir siekė 162 mln. Lt. „Kita vertus, ji vis dar pakankamai didelė, kad nekiltų abejonių dėl į rinką sugrįžusio aktyvumo“, - savo apžvalgoje teigė LBA prezidentas Stasys Kropas.
Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį fiksuota trečdaliu daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
