Nauja direktyva griežtesnė už buvusią
Europos Sąjungos parlamente pastaruoju metu itin susirūpinta efektyviu energijos naudojimu. Apibendrinant šešerius metus skatintas energijos efektyvumo priemones, buvo priimta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES. Joje, lyginant su ankstesne, nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo sugriežtintos.
Pagal šią direktyvą kiekviena ES šalis narė turės parengti nacionalinius energijos taupymo planus bei numatyti priemones skatinančias efektyvų visų rūšių energijos vartojimą. Direktyvoje numatyta prievolė teikti ataskaitas Europos komisijai bei įpareigojimas numatyti sankcijas už priemonių nesilaikymą bei neefektyvų energijos vartojimą.
Modernizavimo perspektyvos Lietuvoje
Jau ne sykį konstatuota, kad daugiausia energijos (apie 40 proc.) tiek Europoje, tiek pas mus sunaudojama šildant pastatus. Lietuvoje jau dešimtmetis kai aktyviau modernizuojami tik viešieji pastatai – valstybės įstaigos, mokyklos, darželiai, ligoninės ir kt. Daugiabučiai bandomi atnaujinti naudojant Europos investicijų banko kontroliuojamo JESSICA fondo lėšas, iš kurio pinigai renovacijai skolinami už fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Valstybės parama modernizavimo projektui įgyvendinti šiuo metu yra iki 40 proc. Šio dydžio parama bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d.
Po 2015-ųjų spalio bendra parama renovacijai mažės iki 30 proc., o parengiamiesiems darbams bus skiriama tik 50 proc. valstybės subsidija.
Taigi tiems, kurie nesuskubs į paramos traukinį iki 2015 metų, gali tekti prisidėti prie savo daugiabučio modernizavimo didesne suma arba ieškoti kitų būdų sunaudojamiems šilumos kiekiams mažinti. Nes viena iš galimų sankcijų už neefektyvų energijos naudojimą – baudos nemodernizuotų namų gyventojams. Jau ir dabar kai kuriose Europos šalyse yra ekologiniai mokesčiai už virš nustatytos normos sunaudojamą šilumos energiją.
Europa atsinaujina pagal ESCO modelį
Jei už buto šildymą 15 ar 20 metų reiktų mokėti vidutiniškai tiek pat, kiek ir dabar, bet turėtumėte atnaujintą ir šiltą būstą, ar sutiktumėte atnaujinti daugiabutį dabar, nemokėdami jokių kitų papildomų įmokų? Namą atnaujinusi kompanija garantuoja, kad modernizavimas sutaupys tiek, kad užteks sumokėti už šilumą, o sutaupytą likutį pasiims sau už darbą ir medžiagas. Sutartis sudaroma tam tikram laikui. Jei per tą laiką kompanija neatsiima savo investicijų ir neuždirba – jos bėda. Jūs sutartą laiką daugiau nei vidutinis dabartinis mokestis už šilumą, nemokate. Pasibaigus sutarčiai jūs mokate už faktiškai suvartotą, bet gerokai mažesnį (numatytą sutartyje) šilumos kiekį. Pagal tokį modelį Europoje dirba energetinių paslaugų bendrovės.
Šis plačiai Europos Sąjungos šalyse naudojamas modernizavimo modelis sutrumpintai vadinamas ESCO. Tai žodžių Energy Service Company (angl. − energetines paslaugas teikianti bendrovė) santrumpa, apibūdinanti reiškinį, kai investuotojas už savo lėšas padidina užsakovo pastato energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina per sutartą laiką sau pasiimdamas už energiją sutaupytas lėšas. Vakarų Europos šalyse tokia veikla laikoma aukščiausio lygio verslo modeliu.
ESCO modelio esmė − namus atnaujina privatūs investuotojai (gali ir valstybės ar savivaldybių įmonės), investuodami 100 proc. savo lėšų ir prisiimdami riziką dėl rezultato, o investuotas lėšas atgauna rinkdami privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą. Svarbiausios ESCO modelio dalys yra sutaupytos energijos garantija ir atsiskaitymas už įdiegtas taupymo priemones iš lėšų, gautų už sutaupytą energiją. Garantijos išraiška yra speciali „Sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo“ (angl. Energy Performance Contract ), kurioje nurodoma, kiek įdiegus energijos taupymo priemones užsakovas sutaupys kiekvieną mėnesį. Kompanija įdiegusi taupymo priemones kartu su užsakovu vykdo stebėseną visą sutarties kaikotarpį.
Lietuvoje kol kas šis modelis neveikia, nė viena bendrovė nedirba pagal tokį modelį ir nepasirašė tokios sutarties, nors daugelis žodžiais deklaruoja, kiek daug gyventojai sutaupo, pavyzdžiui, apšiltinus namą. Latvijoje pagal ESCO modelį modernizuoti 7 daugiabučiai namai, šiuo metu ruošiamasi dar 11-os daugiabučių renovacijai.
Veikiant pagal ESCO modelį, mokėjimai už projekto įgyvendinimą yra tiesiogiai susiejami su gaunamais realiais sutaupymais, kurie apskaičiuojami kaip skirtumas tarp esamų išlaidų ir išlaidų po projekto įgyvendinimo. Investuotojas už savo lėšas padidina pastato energinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina iš sutaupytų už energijos išteklius lėšų.
Nors Lietuvoje į šį modelį žiūrima atsargiai, tačiau jis aptarinėjamas, vyksta diskusijos, svarstoma galimybė skatinti šį modelį naudoti šilumą gaminančias bendroves.
Užsienyje ESCO – energetinių paslaugų bendrovė, suprantama kaip energijos sutaupymą garantuojanti kompanija. ESCO modelis populiarus Skandinavijos šalyse, jose renovacijos imasi tiek šilumininkai, tiek statybos įmonės, tiek ESCO modeliui įgyvendinti susikūrusios bendrovės radusios jame verslo nišą. Labiausiai šis verslo modelis išvystytas Vokietijoje – ten realizuota per 100 tūkst. projektų.
Lietuvoje bendroves, kurios diegtų energiją taupančias priemones pas energijos vartotoją ir pagal sutartį garantuotų konkretų energijos sutaupymą, siūloma vadinti energetinių paslaugų tiekėjais, o sutartis su užsakovais - sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Dar pagal anksčiau galiojusią ES Direktyvą 2006/32/EB pavyzdinė Energijos vartojimo efektyvumo sutartis Lietuvos ūkio ministerijos buvo parengta 2008 metais, kol kas ja niekas nepasinaudojo.
Dr. Romualdo Škėmos, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovo, nuomone, kad šis modelis veiktų Lietuvoje, reikia tam tikro perversmo daugelyje sričių – nuo pat energinio audito iki vartotojų elgsenos. Taip pat atsakingesnės ir geresnės darbo kokybės visose projekto įgyvendinimo etapuose, nes šis modelis (garantuojantis sutartyje nurodytą energijos kiekio sutaupymą) reikalauja labai atsakingo požiūrio bei atitinkamos visų projektą įgyvendinančių specialistų kompetencijos. Jo nuomone, ESCO modelio taikymas prisidėtų prie aukštesnio lygio projektų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti įgyvendinimo Lietuvoje.
Ekonomisto požiūris
Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas sako, kad jau senokai siūląs modelį, kuriame ESCO būtų valstybė – t.y. ji būtų tas fondas, kuris investuotas lėšas atgautų iš sutaupytos šilumos. Šiuo atveju galima būtų apsieiti be bankų, kurie, jo nuomone, šioje schemoje visiškai nereikalingi. Tiesa, didžiausią naudą toks modelis būtų davęs pirmaisiais krizės metais, kuomet labai daug statybininkų neteko darbo.
Ekonomisto nuomone, pas mus veikainčiame modernizavimo procese vis dar neišspręstas gyventojų daugumos pritarimo klausimas. Tai, pasak jo, būtų galima lengvai išspręsti kitaip formuluojant klausimą. Pavyzdžiui, surašius visas pasekmes, kurios lauktų nemodernizavus namo, gyventojų klausti, ar jūs esate prieš renovaciją. Jeigu prieš, prašau, pasirašykite po pasekmių sąrašu.
Dr. R. Kuodis sukūrė ir taikomąjį renovavimo kaštų ir naudos skaičiavimo modelį, kuriame sujungė šiluminę fiziką ir ekonomiką ir kuris gali atsakyti į klausimą, ar verta modernizuoti konkretų namą, kiek didinti sienų šiluminę varžą, per kiek laiko vienokio ar kitokio lygio atnaujinimas atsipirks.
Mokslininkas įsitikinęs, kad pasaulyje yra sukurta ir daugiau panašių analizės metodų ir jie gali atsakyti į klausimą, koks ekonominiu požiūriu yra idealus renovacijos modelis. Deja, pas mus šiuo klausimu diskusijų viešojoje erdvėje labai mažai.
Suprantama, modeliuojant modernizavimo atsiperkamumą svarbiausias dėmuo yra šilumos kaina. Dr. R. Kuodžio nuomone, šildymo kaina ateityje gali didėti dėl renovacijos (šilumos ūkyje mažės masto ekonomija), bet gali mažėti, jei Lietuva pereis prie biokuro. Kuris veiksnys nusvers, priklauso nuo išorinių sąlygų bei politinių sprendimų. Tačiau vienoks ar kitos renovacijos modelis vis vien mažina kuro naudojimą, tuo pačiu didina vidaus vartojimą. O tai daugelio šalies ekonominių problemų sprendimų raktas.