NT mokesčio tarifas buvo 0,3 iki 1 proc. nuo NT vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu. Nuo 2012 m. sausio 1 d. apmokestinamas visas NT, kurio rinkos vertė viršija 1000000 Lt. Nuo 2013 m. sausio 1 d. viršutinė riba tarifo padidinta iki 3 proc.
NT mokestis pas mus nėra visuotinis, kaip tai yra išsivysčiusiose šalyse. Visuotinį NT mokestį tikslinga buvo įvesti dar 2003 m, kai pradėjo sparčiai augti būsto ir kito NT rinkos kainos. Šis mokestis būtų slopinęs kainų "sprogimą", žinoma, jo poveikis būtų priklausęs nuo tarifo dydžio, kuo jis didesnis, tuo poveikis stipresnis. Norime mes ar ne, tačiau prie visuotinio NT mokesčio mes neišvengiamai artėjame. Dabar Seime pasigirsta, kad reiktų jau apmokestinti NT, vertą virš 750 tūkt. Lt. Visuotinio mokesčio dažniausiai neįvedama dėl to, jog baiminamasi, kad juo bus nepatenkinti nepasiturintys piliečiai, pensininkai ir kiti žemas pajamas gaunantys asmenys. Tačiau šią problemą galima išspręsti, pvz., atleidus minėtus asmenis nuo mokesčio laikinai, t.y. iki jų NT pardavimo arba paveldėjimo. Tokie savininkai pardavę savo turtą, turės sumokėti mokesčius už nesumokėtą laikotarpį. Atsiradus paveldėjimo teisei, NT mokesčius už nesumokėtą laikotarpį privalėtų sumokėti įpėdiniai. Tokią apmokestinimo nuostatą galima būtų įgyvendinti Lietuvoje priėmus visuotinį NT mokestį. Visuotinis NT mokestis reikalingas mums visiems, kad mes gyventume geresnėje ir gražesnėje aplinkoje. Pasižiūrėkime į mūsų miestus: gatvės, šaligatviai, kiemai, netvarkyti nuo senų laikų. NT mokestis JAV sudaro 73 proc., Didžiojoje Britanijoje 99 proc., Kanadoje 84 proc., Australijoje 100 proc. savivaldybių pajamų. Taigi, tai pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis. Visuotinis NT daugeliui mūsų didmiesčių savivaldybių būtų tikra panacėja.
Kaip jau minėta, drastiškai, 3 kartus padinta mokesčio tarifo viršutinė riba iki 3 proc. Tai yra labai didelis tarifas, didesnius turi Danija iki 3,4 proc., Australija - 3,6 proc. ir kt. Seniai žinoma, kad dideli NT mokesčio tarifai sukelia urbanistinį sprogimą, kuris įvyko Lietuvos didmiesčiuose visai neseniai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos deklaruojama darnios plėtros ideologija pasmerkta bus vien dėl aukštų mokesčių tarifų, kas iš anksto užprogramuoja chaotišką plėtrą.
Taip pat pažymėtina, kad mūsų NT mokestis turi daug išimčių ir lengvatų, kas žymiai apsunkina jo administravimą ir, be abejo, pabrangina. Todėl mokesčio efektyvumas sumažėja. Dažniausiai valstybės ir savivaldybių NT neapmokestinamas, tačiau LPK prezidento Roberto Dargio pasiūlymas apmokestinti valstybės NT yra nebe pagrindo. Reiktų apmokestinti valstybės ir savivaldybių pelningų įmonių (Lietuvos geležinkeliai ir kt.) NT.
Metinis žemės mokesčio tarifas buvo 1,5 proc. nuo žemės sklypo indeksuotos nominalios vertės, nustatytos pagal senąjį Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemė apmokestinama pagal jos vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Žemės mokesčio tarifas yra 0,01-4 proc. nuo mokestinės vertės. Masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė žemės rinkos vertė didmiesčiuose yra 5 ir daugiau kartų didesnė už indeksuotą nominalią žemės vertę. Todėl tokiems savininkams padidės mokestinė našta, jei tarifai nesumažės.
Nepateisinamas neprižiūrėtų žemės sklypų (ŽS) apmokestinimas maksimaliu 3 proc. tarifu, bet jei jie tik nušienauti ir sutvarkyti, tai jau apmokestinama 0,4 proc. Maksimaliu tarifu reiktų apmokestinti nenaudojamus taip pat neužstatytus žemės sklypus, įsigytus spekuliaciniais tikslais, numatant laikotarpį, per kurį ŽS privalėtų būti užstatyti (vieneri, dveji metai).
Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčių pajamų analizė per daugiau nei 17 metų rodo, kad mokestinės pajamos padidėjo (žr. 1 pav.) Štai žemės mokesčio pajamos per šį laikotarpį padidėjo 5,04 karto, t.y. nuo 11,612 mln. Lt 1996 m. iki 58,534 mln. Lt 2012 metais. Nekilnojamojo turto mokesčio pajamos taip pat augo, apie 2,44 kartus nuo 108,829 mln Lt iki 265 mln. Tačiau šio mokesčio pajamos sumažėjo 6,9 proc. tarp 2002-ųjų ir 2005-ųjų metų. Nekilnojamojo turto mokestis pakeitęs įmonių ir organizacijų NT mokestį, nebuvo efektyvus, nors ir mokestinės vertės buvo nustatomos taikant masinį vertinimą pagal vidutines rinkos vertes.
Įvedus masinio vertinimo procedūrą vertinimo tikslumas pagerėjo, tačiau įstatymo suteikta teisė savivaldybių taryboms nustatyti konkrečius mokesčių tarifus nuo 0,3 iki 1 proc. NT mokestinės vertės arba visai atleisti nuo šio mokesčio, privedė prie to, kad nebuvo užtikrintas pastovus ir stabilus mokestinių pajamų augimas.
Apmokestinant pastatus, stabdomos investicijos į NT. Už tai, kad sukuriamas vertingas NT, o taip pat ir darbo vietos (ne gyvenamasis NT), valstybė tokiam investuotojui skiria baudą, t.y. NT mokestį. Štai kodėl jo reikia atsisakyti. Lietuva yra dar besivystanti šalis, todėl ji turėtų siekti pritraukti kuo daugiau investuotojų, t.y. skatinti investicijas. Tačiau dabartinė NT apmokestinimo sistema tokio poveikio neturi. Be to, pastatų vertinimas pareikaluja daug didesnių išlaidų nei vien tik žemės vertinimas.
Siūlomos NT mokesčių sistemos reformos pagrindas slypi būtinybėje atmesti ryšį tarp žemės ir pastato, o apmokestinti vien tik žemę. Už tai, kad NT savininkas, užima tam tikrą žemės plotą, investavęs į jo pagerinimą, jis mokestį turėtų mokėti už tai, kad užima konkrečią vietą, atimdamas tokią galimybę iš kitų piliečių. Štai kodėl jis turi mokėti žemės vertės mokestį (ŽVM), kaip kompensaciją kitiems už atimtą vietą. Apmokestinti reiktų ne butus, pvz., senuose daugiabučiuose, o tam daugiabučiui priskirtą žemės sklypą, proporcingai padalintą pagal daugiabutyje užimamą plotą.
Siūlomas NT mokesčių reformos modelis – atsisakyti pastatų apmokestinimo bei žemės nuomos mokesčio, o apmokestinti vien tik žemę ŽVM. Taikant ŽVM, mokesčių tarifus reiktų nustatyti taip, kad savivaldybės ne tik neprarastų dabartinių iš NT mokesčių gaunamų pajamų, bet dar padidintų. Todėl mokesčio tarifas nustatytas būtų pagal dabartines NT mokesčių pajamas ir žemės verčių santykį:
TR = (LTR + LRTR + PTR) / LV , (1)
čia TR – ŽVM tarifas, LTR – savivaldybės pajamos iš žemės mokesčio, LRTR – savivaldybės pajamos iš žemės nuomos mokesčio, PTR – savivaldybės pajamos iš NT mokesčio, LV – visos savivaldybėje esančios apmokestinamos žemės vidutinė rinkos vertė.
Lietuvoje perėjus prie vienintelio ir visuotinio ŽVM būtų pasiekta tokių rezultatų:
1. Būtų skatinama investuoti į pastatus.
2. Žemė būtų užstatoma tankiau, greičiau, būtų tausojama ir taupiai naudojama žemė, garantuojama darni NT plėtra.
3. Būtų skatinama atnaujinti arba nugriauti ir atstatyti neprižiūrėtus bei apleistus pastatus.
4. Pagerėtų teritorijų planavimas ir jo objektyvumas.
5. Lėčiau didėtų susisiekimo kelių plotas, o kartu sumažėtų suvartojamos energijos kiekiai, būtų tausojama gamta ir kraštovaizdis.
6. Stabdomas žemės sklypų kainų augimas ateityje, sumažėtų spekuliacija žeme.
Minėtą mokesčių modelį autorius pasiūlė dar 2003 metais, o š.m. liepos 29 buvo pristatytas Europiniuose debatuose "Žalios miesto infrastruktūros finansavimas, žemės apmokestinimas Europos miestuose", įvykusiuose Berline, MCC institute. Be je, čia, žaliųjų partijos užsakymu, panašų apmokestinimo modelį pristatė A. Wightman, 2012 m atlikęs ŽVM įvedimo galimybių studijas Škotijoje, 2013 Anglijoje, vietoje dviejų dabartinių NT mokesčių.