„Vilniuje yra milžiniškas nekilnojamasis turtas, kuris neapmokestinamas, nes juo naudojasi valstybė. Valstybė naudoja tą pačią infrastruktūrą, kuriai renkami mokesčiai. Ar yra paskaičiuota, kiek miestas gautų pinigų, jei būtų apmokestintas valstybės naudojamas turtas? Jei mokesčiai yra neišvengiami, tai turėtų būti visiems“, - ketvirtadienį savivaldybėje įvykusiuose verslo pusryčiuose A. Zuokui nuomonę išsakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas.
R. Dargis tiki, kad jei nekilnojamo turto ir žemės mokesčius turėtų mokėti ir valstybinės institucijos, valstybė būtų priversta efektyviai naudoti savo turtą. Pasak jo, dabar vienam darbuotojui valstybės sektoriuje tenka 65 kv. m ploto. R. Dargis skaičiuoja, kad apmokestinus valstybės naudojamą nekilnojamą turtą ir žemę, šis skaičius galėtų sumažėti iki 15-20 kv. m.
A. Zuokas teigė, kad tokių planų yra buvę, bet toks apmokestinimas daugiau būtų simboliškas – dėl apskaitos, faktiškai mokėti jo nereikėtų.
„Savo ruožtu mes norėtume žinoti (kiek viešojo sektoriaus institucijos turėtų mokėti NT ir žemės mokesčio – DELFI) ir bent jau de facto įvesti į apskaitą tokį paskaičiavimą“, - teigė meras.
2014 m. nekilnojamo turto mokestis Vilniaus miesto savivaldybėje sieks 1 proc. (2013 m. - 0,8 proc.), poilsio, viešbučių, maitinimo įstaigoms – 0,7 proc. (2013 m. - 0,5 proc.), nenaudojamiems ir apleistiems pastatams – 2,5 proc. (2013 m. - 1 proc.).
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja per kitus metus iš nekilnojamo turto mokesčio surinkti 102,5 mln. Lt (2013 m. - 92,7 mln. Lt).
Žemės mokestis Vilniaus mieste siekia 0,3 proc. (išskyrus komercinės paskirties žemei), 0,4 proc. - komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo žemė. 3 proc. žemės mokestis tenka už žemę, esančia po apleistais pastatais.
Valstybinės žemės nuomos mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims, garažų bendrijoms – 0,1 proc., pramonės ir sandėliavimo tikslams naudojamai žemei – 0,2 proc., pelno siekiantiems juridiniams asmenims – 0,3 proc. Žemei po apleistais pastatais – 3 proc.
Vilniaus meras pabrėžė, kad atėjo laikas, kai bankai nustotų naudotis privilegija, kai perėmę turtą ir jo nenaudodami jie nemoka nekilnojamo turto ir žemės mokesčio.
„Bankai išėjo iš mokėtojų tarpo. Vienas didžiausių bankų Lietuvoje sumokėdavo apie 1,2 mln. Lt nekilnojamo turto ir žemės mokesčių, dabar ta suma siekia iki 200 tūkst. Lt“, - kalbėjo A. Zuokas.
