Taryba apsidraudė, kad vėliau nebūtų apkaltinta neteisingu sprendimu ir strateginiame 2014–2020 m. miesto plane įrašė nekonkrečią stoties viziją: iškelti iš Savanorių a. į J. Basanavičiaus g. arba pertvarkyti esamą ir pritaikyti ją komercinei ir bendruomenės veiklai.
Tokį siūlymą Tarybai pateikusio Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto pirmininko socialdemokrato Rimgaudo Prano Misiūno teigimu, abi alternatyvos paliktos nežinant, kuo baigsis Panevėžio statybos tresto ir Baltijos investicijų grupės konsorciumo užmojai statyti naują stotį.
„Konsorciumas žadėjo labai daug, bet savo pažadų neįvykdė. Turbūt gresia su jais bylinėtis teisme. Tokiu atveju statybos nusikeltų. Bet yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama sutvarkyti miesto centrą. Reikalingi abu variantai, kad vėliau galėtume rinktis“, – aiškino R. P. Misiūnas.
Flirtuoja su konsorciumu?
Opozicijos nuomone, kad valdančioji dauguma neišdrįso nukirsti saitų su PST ir BIG, gali reikšti, jog neatsisakoma ketinimų stotį iškelti iš centro, nors galimybę 2014–2020 m. pasinaudoti ES parama Panevėžiui pristatę Vidaus reikalų ministerijos atstovai šią idėją vertina kaip vieną blogiausių. ES finansavimą miestų probleminėms teritorijoms sutvarkyti administruojanti ministerija pritaria esamos stoties Panevėžio centre rekonstrukcijai.
Kodėl tuomet politikai vis dar flirtuoja su septynerius metus naujos stoties statybas delsiančiais pradėti verslininkais?
Neseniai piketu prie Panevėžio savivaldybės miesto valdžią raginęs nesileisti manipuliuojamiems verslo magnatų, Seimo narys Povilas Urbšys įtaria, kad pastarųjų įtaka išlieka stipri.
„Strateginiame plane įrašyti abu stoties perspektyvos variantai palieka erdvės išsaugoti miestui nenaudingus susitarimus su PST ir BIG. Tokie sprendimai sudaro įspūdį, kad toliau derinami veiksmai su šiais verslininkais“, – mano P. Urbšys.
Stoties statytojai atsibudo
Pastaruoju metu grasinęs pasirūpinti, kad būtų panaikinti 2006-aisiais vykusio stoties statybų konkurso rezultatai, Panevėžio autobusų parkas šiomis dienomis sulaukė PST ir BIG konsorciumo pasiūlymo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Teoriškai tokia sutartis turėtų duoti startą statyboms, tačiau parko direktorius Rimantas Petukauskas nutuokia, kad verslininkai susizgribo ne tam, jog į J. Basanavičiaus g. ketintų atvaryti buldozerius.
Mat pakišęs sutartį konsorciumas nepateikė svarbiausio jos priedo – būsimosios stoties projekto. Jo nesant R. Petukauskas atsisako su verslininkais sukirsti rankomis.
„Pasirašyti sutartį, neatitinkančią konkurso sąlygų, ir be projekto? Aš priblokštas. Gal jie nori mane į kalėjimą pasodinti?“ – į abejotinus sandėrius nesileidžia parko direktorius.
Kol nėra pateikto projekto, neaišku, ką konsorciumas iš viso ketina statyti J. Basanavičiaus g., Autobusų parko teritorijoje.
Pasak R. Petukausko, neabejotina, kad toks žingsnis nėra verslininkų klaida per neapsižiūrėjimą.
„Jie puikiai suvokia, ką daro. Ieško argumentų teismuose“, – įtaria direktorius.
R. Petukausko nuomone, užuot laukus naujos stoties, Panevėžiui realiau, pasinaudojus ES parama, rekonstruoti esamą.
Miestui tereiktų prisėdi 7,5 proc., arba, anot R. Petukausko, apie 300 tūkst. Lt.
„Tiek sugebėtų sumokėti ir Autobusų parkas, investuoti pinigai greitai atsipirktų vien šildymo sąskaita“, – mano direktorius.
Anot jo, Tauragės savivaldybei stoties rekonstrukcija už ES paramą nuo idėjos iki darbų pabaigos užtruko apie pusantrų metų.
„O kiek jau murdosi Panevėžys? Bet tam turėtų būti priimtas politinis sprendimas“, – „Sekundei“ teigė R. Petukauskas.
Daugės automobilių aikštelių
Autobusų stoties likimą palikusi ateičiai Panevėžio taryba per ateinančius šešerius metus suplanavo grandiozines idėjas. Automobilių spūstis A. Jakšto g. ketinama mažinti įrengus požeminę stovėjimo aikštelę, taip pat numatoma mieste įrengti daugiau antžeminių.
Tokį valdančiųjų sprendimą opozicija įvertino ironiškai – Panevėžyje mažėjant gyventojų, daugės automobilių stovėjimo vietų.
Požeminė aikštelė. – sena Aukštaitijos sostinės politikų vizija. Dar 2009-aisiais Savivaldybė kūrė planus po Sausio 13-osios skveru Respublikos g. įkurdinti 1260 vietų dviejų aukštų požeminę automobilių aikštelę, Jaunimo sodas paslėptų po žeme 2300 automobilių stovėjimo vietų. Netgi trijų aukštų požeminę aikštelę planuota įrengti ir tarp Nevėžio bei Bendruomenių rūmų.
Dar anksčiau Panevėžys buvo užsimojęs turėti 200 vietų požeminę aikštelę po Laisvės aikšte. Vietos automobiliams buvo numatytos tik šiaurinėje jos dalyje, kad netektų šalinti medžių.
Idėja liko neįgyvendinta Savivaldybei taip ir nesuradus finansavimo šaltinių.
Kai kurie Tarybos nariai netiki, kad ir A. Jakšto g. po žeme per ateinančius šešerius metus bus įrengtos vietos automobiliams.
„Nerealus urbanistinis projektas. Panevėžiečiai už vietą automobiliui 2 litų nenori mokėti, už požemines tuo labiau nemokės. Nestatykime Vasiukų“, – kritikavo Gintaras Šileikis.
2014–2020 m. strateginiame plane G. Umbrasienė įžvelgė automobilių aikštelių gausą.
Prieš mėnesį Taryba uždegė žalią šviesą daugiaaukštės aikštelės statyboms pačiame centre, šalia „Iki“ prekybos centro ir „SEB“ banko.
„Nereikia persistengti su aikštelėmis. Požeminė A. Jakšto g. ir kelių aukštų centre per arti viena kitos, kad abi būtų užpildytos“, – perspėjo G. Umbrasienė.
Bitės išstumti nepavyko
Kaip nerealius kai kurie Tarybos nariai įvertino ir planus iki 2020 m. atstatyti poeto J. Čerkeso- Besparnio namą Skaistakalnio parke, rekonstruoti rašytojos G. Petkevičaitės - Bitės namą Šv. Zitos g., sutvarkyti miesto senąsias, stačiatikių, tarybinių karių kapines.
Tokį siūlymą inicijavusio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė pareiškė, jog komitetas mąsto logiškai. Tokia logika apstulbino istorijos mokytoją ir vadovėlių autorių Tarybos narį Juozą Brazauską.
„Iš plano siūloma išbraukti pilietiškumą ir patriotizmą ugdančius objektus, taip pat parodome nepagarbą žymiausiai XX a. Panevėžio krašto asmenybei G. Petkevičaitei - Bitei“, – stebėjosi pedagogas.
J. Brazausko pastaba, matyt, suglumino miesto švietimo reikalus kuruojantį komitetą – balsuojant jo nariai pakeitė nuomonę ir pačių pasiūlytus išbraukti kultūros paveldo objektus paliko strateginiame plane.
