O S. Gurijevas, beje, dirbęs buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėju, išvyko į Paryžių pas šeimą po to, kai pabendravo su rusų specialiųjų tarnybų pareigūnais. Paskutinis lašas buvo tardytojų konfiskuota visa ekonomisto internetinė korespondencija nuo 2008 metų. Rusijoje gana įprasta praktika Kremliui neįtinkančius kitaminčius išstumti iš šalies.
Kapitalas balsuoja kojomis
Bet šioje šalyje nebūtinai saugiai jaučiasi į politiką nesikišantys pasiturintys žmonės. Austrų dienraštis „Die Presse“ gegužės 14-osios numeryje pateikė „Global Entrepreneurship Monitor“ tyrimą, pasak kurio, 2012-aisiais tik 2,2 proc. rusų planavo pradėti savo verslą, o su jau pradėjusiaisiais šis rodiklis tesiekė 3,8 proc. (palyginkime – kitose besivystančių valstybių blokui (BRICS: Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika) priklausančiose šalyse šis rodiklis siekia 21 proc.). Tiesa, Rusijos ekonomikos plėtros ministerija kritikuoja šiuos duomenis ir teigia, kad dauguma verslininkų yra pasitraukę į šešėlį. Kažin ar nuo to geriau tiek Rusijos valstybei, tiek visuomenei – juk verslas yra bet kurios šalies legalios ekonomikos variklis. Austrų dienraštis daro išvadą, kad Rusijoje į verslininkus (ir pasiturinčius žmones) žvelgiama priešiškai. Tai savaip patvirtina kita statistika – šios valstybės kalėjimuose bausmę (dažniausiai už vadinamuosius ekonominius nusikaltimus) atlieka 110 940 verslininkų.
Rusijos ekonomikos plėtros ministerija šiemet prognozuoja 2,4 proc. ekonomikos augimą. Buvusio Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino vertinimu, BRICS valstybėje tai prilygsta sąstingiui. Šaliai būtinos reformos. Ministerija joms vykdyti duoda ne daugiau kaip trejus–penkerius metus, nes vėliau permainos energijos išteklių (80 proc. Rusijos biudžeto sudaro pajamos už iškastinės žaliavos pardavimą) pasaulinėje rinkoje jų kainą gali sumažinti 20–30 procentų. Bet jei iki šiol reformos nebuvo vykdomos, ar kas nors gali būti tikras, kad jos ims ir staiga pajudės? Pasiturinčiai klasei belieka spėlioti, kas nutiks, jei vieną dieną šalis pritrūks pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms ir socialinėms programoms. Todėl pasiturintys rusai dėl visa ko stengiasi bent jau paįvairinti turimas pajamas.
Ir Rusijos centrinio banko vadovas Sergejus Ignatjevas yra pripažinęs, kad pagrindinė kapitalo bėgimo iš Rusijos priežastis – teisinis nesaugumas. Atrankinis įstatymų taikymas, korupcija ir nepagarba nuosavybei saugumo pasiturinčiai klasei nesuteikia. Simboliška, kad vadinamajame taikingumo reitinge „Global Peace Index“ 2012 m. Rusija nukrito į 155 vietą iš 153-ios (2011 metais). Reitingas sudaromas nuo 2007-ųjų, vertinamos 162 valstybės. Reitingo sudarytojai taip pat apskaičiavo, kad prievarta finansiškai neapsimoka – pernai planetoje dėl jos patirta 473 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Beje, taikingiausia planetos valstybė yra Islandija, taikingiausias žemynas – Europa (aštuonios pirmo dešimtuko šalys – iš Senojo žemyno).
Rusijos centrinio banko vertinimu, 2012 m. iš šalies išbėgo 57 mlrd. JAV dolerių daugiau, nei į ją investuota, 2011 m. ši suma sudarė 81 mlrd. JAV dolerių. Rusijos banko „Alfa“ duomenimis, nuo 2011-ųjų kiekvieną ketvirtį privatūs asmenys į užsienį išsiųsdavo po 7 mlrd. JAV dolerių. 70 proc. viso 2012 m. į užsienį išvežto kapitalo priklausė privatiems asmenims. Jausdamasis nesaugus, kapitalas balsuoja kojomis.
Latvija – patraukliausia iš Baltijos valstybių
Vadinamosios premium klasės NT sektoriuje dirbančios ir biurus visose trijose Baltijos šalių sostinėse turinčios bendrovės „Baltic Sotheby’s International Realty“ pristatyme nurodoma, kad NT pirkimo Rygoje ir Jūrmaloje sandorių skaičius nuosekliai auga – nuo 79 2010 m. iki 1 012 pernai. Iki 2013-ųjų gegužės Latvijoje iš viso sudaryta 2 115 NT pirkimo sandorių: 1 178 Rygoje, 671 Jūrmaloje ir 266 kituose šalies regionuose.
Taip pat, remiantis čia jau minėta Imigracijos įstatymo pataisa, gauti 6 249 prašymai laikinai gyventi Latvijoje. 4 573 prašymų teikėjai yra rusai, 489 – ukrainiečiai, 331 – kazachai, 206 – kinai, 158 –baltarusiai, 358 – kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) atstovai, 134 – likusio pasaulio piliečiai.
Bendrovė prognozuoja, kad šiemet bus sudaryta 1 300 sandorių už 252 mln. eurų, o iš viso nuo 2010-ųjų liepos, kai įsigaliojo pataisos, iki šių metų pabaigos bus sudaryta 3 060 NT pirkimo sandorių už 613 mln. eurų. „Baltic Sotheby’s International Realty“ specialistų vertinimu, NT perkantiems užsieniečiams Latvija atrodo patraukliausia iš visų Baltijos valstybių.
Nuosavybė, kurios niekas neatims
Anot „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturčio ir valdybos pirmininko Vestardo Rosenbergo, Imigracijos įstatymo pataisa, be abejo, prisidėjo prie Latvijos NT pirkėjų iš NVS, pirmiausia rusų, srauto padidėjimo. Tačiau tai ne vienintelis veiksnys, lemiantis apsisprendimą pirkti NT Rygoje ar Jūrmaloje. Vis dėlto klientus iš Rytų ši aplinkybė, žinoma, kartu su kitomis, nuteikia palankiai.
Ryčiausiai esanti ES šalis patraukli dėl gana nedidelio atstumo, rusams taip pat labai svarbu, kad perka nuosavybę ES valstybėje, kurioje galioja stabilūs įstatymai ir gerbiamos nuosavybės teisės. Sudaręs sandorį ir užregistravęs nuosavybę, savininkas gali būti tikras, kad niekas jos neatims. Yra žmonių, kuriems atrodo patrauklu įsigyti verslą Latvijoje, mat ši šalis vertinama kaip savotiškas placdarmas iš rytų į vakarus. Vis dėlto dažniausiai tai smulkusis ir vidutinis verslas, tenkinantis šeimos poreikius. „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas teigia, kad pasiturintys rusai Latviją laiko saugia ES šalimi, kurioje patogu gyventi. Pinigų turintys žmonės nenori stovėti ilgose eilėse prie vizų į Europą. Svarbu ir tai, kad Latvijoje netrūksta rusakalbių, taigi psichologiškai rusai čia jaučiasi beveik kaip namuose. Latvija – gana nebrangi šalis, taigi turėti čia antrą ar trečią rezidenciją, kad galėtų praleisti kelias savaites ar mėnesius per metus, jie mato esant tikslinga.
Pasak V. Rosenbergo, iš Rusijos, kaip ir kitų NVS šalių, atvykstantys Rygos bei Jūrmalos NT pirkėjai, be abejo, skiriasi nuo tų rusų, kurie perka labai brangius apartamentus Pietų Prancūzijoje, Rivjeroje ar Londone (beje, investavus 1 mln. svarų sterlingų galima prašyti ir Didžiosios Britanijos pilietybės). Potencialaus NT Latvijoje ir kitose Baltijos valstybėse pirkėjo poreikiai kuklesni negu esančiųjų žurnalo „Forbes“ sudaryto turtuolių sąrašo viršuje, be to, 10 ar 20 mln. eurų kainuojančio NT Rygoje tiesiog nėra. Trečdalis (32 proc.) klientų pageidauja įsigyti apartamentus už 200–350 tūkst. eurų, daugiausia Rygoje ir Jūrmaloje. Tiesa, nebūtinai – šiais metais sudaryto rekonstruoto namo Jūrmaloje pirkimo sandorio suma siekė 4,5 mln. eurų. Tai maždaug 1 tūkst. kv. m ploto apartamentai su visa infrastruktūra (baseinu ir pan.). Ką tik registruotas 400 kv. m ploto buto vadinamajame Rygos tyliajame centre pirkimo sandoris, kurio suma – 2,35 mln. eurų.
Taip jau susiklostė, kad didžiausi NT sandoriai sudaromi Jūrmaloje, nes ten perkami namai ir vilos. Pasak P. Gebrausko, per rusų muzikos festivalį „Novaja volna“ klientai iš Maskvos už vilos nuomą kelioms savaitėms sutinka pakloti 20–25 tūkst. eurų. Svarbu, kad viskas – koncertų salės ir paplūdimiai – būtų šalia. Kaip tik šiame kurorte šiuo metu vykdomi naujų, brangių namų (ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų už 1 kv. m) namų statybos projektai, jau esama ir pirkėjų, kurie yra sudarę preliminarias pirkimo sutartis.
Rygoje iki pastarojo meto dar buvo galimybių įsigyti rekonstruotų butų ir namų miesto centre. Tiesa, centras jau baigiamas išpirkti, taigi statybos pradeda judėti ir Latvijos sostinėje. Nauja tendencija – Maskvos ir Sankt Peterburgo gana solidžių verslininkų superkami nauji, modernūs apartamentai Rygos centre. Pirkėjus labai tenkina kompaktiškas Latvijos sostinės dydis.
Kiekviena valstybė savaip sprendžia savo problemas – Latvija pasirinko tokį kelią, kad papildytų biudžetą ir pagyvintų ekonomiką. O pasiturintys rusai tikriausiai jaučia, kad, sunkiau tampant parduoti energijos išteklius, Kremliui gali tekti desperatiškai ieškoti pinigų šalies viduje. O į ką daugiau atsigręši, jei ne į pasiturinčią klasę, nors ji ir taip, švelniai tariant, ne pati gausiausia? Štai ir ieškoma kapitalo įvairinimo galimybių. Be abejo, esama su istorija sietinų baimių net ir dėl valstybingumo „paplovimo“. Vis dėlto Rygos sprendimas atrodo racionalus, juk pasiturinčių rusų noras apsigyventi Latvijos sostinėje – tai ne tiek Rusijos įtakos augimas, kiek privačių asmenų noras gyventi saugioje Europoje. Tie, kurie perka namus Jūrmaloje ir butus Rygoje, gal net nesijaučia labai lojalūs dabartiniam Rusijos režimui.
