Šiuo metu sostinėje yra statomas ne vienas naujas daugiabutis, prie dažno galima pamatyti ir reklaminį stendą, siūlantį įsigyti butus. NT bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje yra statoma apie 30 naujų projektų, kuriuose bus įrengta apie 2 tūkst. butų.
„Palyginimui, prieš dvejus metus, 2011 m., buvo statoma apie 11 projektų, o pačiais sunkiausiais metais, tai buvo 2010-ieji, pradėti statyti tik 2 nauji projektai. Prieš krizę, nuo 2005 iki 2008 m., kasmet buvo statoma po 40-50 skirtingų pavadinimų projektų, tad 30 jau artėja prie geriausių bumo laikų“, - skaičiuoja bendrovės vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Jis prisimena, jog pernai, kai naujų projektų pradėjo sparčiau daugėti, rinkoje buvo kilęs nerimas, kad galbūt ne visi projektai bus realizuoti, tačiau S. Vagonis ramina, kad su augančia pasiūla padidėjo ir paklausa.
„Tai reiškia, kad statytojai nesuklydo prognozuodami augančią paklausą, nes sunkmečiu žmonės net ir galėdami vengė pirkti būstą: buvo baiminamasi, kad nekilnojamojo turto kainos kris ir jie praras pinigų, - paaiškina S.Vagonis. - Vertinant kokiais tempais dabar butai yra realizuojami, per daug nerimauti nereikia. Būstus ėmė pirkti tie žmonės, kurie įsitikino, kad kainos nebekrenta, be to, patrauklios skolinimo sąlygos, o kai kuriuose srityse auga ir darbuotojų atlyginimai, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektoriuje.“
Bendrovės duomenimis, šiuo metu Vilniaus miesto naujos statybos butų pirminėje rinkoje, t.y. butų pardavimai tiesiogiai iš plėtotojų rankų, yra apie 200 butų per mėnesį. 2009-2010 m. jų buvo parduodama apie 80-100 butų per mėnesį, o geriausiais 2006-2008 m. po 400-450 butų per mėnesį.
Vėl ėmė pirkti nepastatytus butus
„Praktika pirkti butą statomame name per krizę buvo išnykusi, bet dabar ji vėl po truputį grįžta, ypač pas NT vystytojus su geru vardu. 2008 m. žmonės skubėdavo pirkti butus, nes kol pastatydavo namą, visi butai buvo išperkami arba būsimų gyventojų, arba spekuliantų. Be to, pastatytame name butai kainuodavo brangiau. Kai dalis bendrovių krizės metu bankrutavo, žmonės, pirkę butus nepastatytuose namuose, liko labai problematiškoje situacijoje. Tačiau dabar bendrovės, kurios turi pakankamai gerą įvaizdį pirkėjų akyse, vėl gali prisivilioti potencialių pirkėjų dar nebaigus pastatyti namo“, - teigia S. Vagonis.
Tiesa, dabar siūloma nauda išankstiniams pirkėjams yra kiek sumenkusi: nuolaidos siūlomos retais atvejais ir dažniausiai iš mažiau žinomų statytojų, tačiau ir prašoma avansinė suma retai viršija 10-15 proc. buto pardavimo kainos.
Pataria pasidomėti statytojų patirtimi
Specialistai vardija, jog būsimi pirkėjai turi pagrindo sunerimti, jei NT plėtotojas paprašo sumokėti reikšmingą buto pardavimo kainos dalį arba visą sumą avansu, taip pat, jei būsimiems pirkėjams kyla abejonių dėl statytojo reputacijos.
Bendrovės Ekonominės konsultacijos ir tyrimai vadovas Gintas Umbrasas pataria visuomet kritiškai įvertinti rinkoje esančius pasiūlymus.
„Aš pirmiausiai galvočiau apie NT plėtotojo patikimumą ir galbūt butą pirkčiau iš anksto, tačiau vertinčiau riziką ir naudą. Vienu metu prieš NT bumą nenusipirkau statomo buto ir dabar džiaugiuosi, nes vėliau atsitiktinai sužinojau, kad su pastatu iškilo sunkumų ir užtruko to gyvenamojo ploto įteisinimas, - prisimena jis. - Aišku, jeigu pastato vieta yra labai patraukli, o statytojas atrodo patikimas, manyčiau, kad rizika yra mažesnė.“
Jis primena, kad žmonės pirkdami butus iš anksto gauna ir naudos: jie išsirenka tokią gyvenamąją vietą, kurios nori.
„Jeigu laiku nesusivoki ir nenuperki norimo buto, vėliau gali likti it musę kandęs, bet ir nuo bankroto nėra niekas apdraustas. Žmonės, pirkdami butus nepastatytuose namuose, prisiima bankroto riziką, tad jeigu matosi požymiai, kad statytojas gali bankrutuoti, buto iš anksto tikrai neverta pirkti“, - mano G. Umbrasas.
Jis dėsto, jog jei statytojas bankrutuotų, nepastatytų butų pirkėjai atsidurs kreditorių eilėje ir nežinia, kiek savo sumokėtų pinigų atgaus.
„Paprastai bankroto atveju retai kada yra padengiama 100 proc. reikalavimų, nebent bankrutuoja bankas, o jo indėliai yra drausti. Šią riziką reikia žinoti prieš sudarant tokį sandorį. Kitą vertus, retai kada yra sumokama visa būsimo buto rinkos kaina, tad situaciją reikia vertinti konkrečiu atveju“, - sako G. Umbrasas.
Gyventojų elgesį sociologiniu aspektu vertinanti Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų daktarė Ligita Šarkutė teigia, jog tikėtina, kad žmonės drąsiau ėmė pirkti būstą gerėjant jų šeimos finansinei situacijai ir lūkesčiams dėl šalies ekonomikos, bet apgailestauja, kad bendru atveju žmonės retai mokosi iš svetimų klaidų.
„Bendrai vertinant ekonominę situaciją, ji gerėja, lyg ir kreditavimas yra lankstesnis, tad, galbūt žmonėms atrodo, kad jie elgiasi racionaliai. Greičiausiai, apskritai didėja butų pardavimai, dėl to perkama ir daugiau statomų butų. Na, o kalbant apie mokymąsi iš per sunkmetį išmoktų pamokų, paprastai, kol žmogus ant grėblio neužlipa, iš kitų klaidų mokytis yra sunku“, - apibendrina ji.
Parduoda ir vidutinės, ir aukštesnės klasės būstus
Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė “MG Valda” sostinėje plėtoja du projektus: vidutinės - ekonominės klasės Fabijoniškėse ir aukštesnės klasės Antakalnyje. Bendrovės duomenimis, dabar butai statomuose namuose yra perkami.
„Iš karto po krizės žmonės atsargiau vertino situaciją ir iš planų pirkdavo pakankamai vangiai, daugiau sėkmės turėjo tie NT projektų vystytojai, kurie išsaugojo gerą vardą. Dabar situacija yra pasikeitusi, pardavimai - atsigavę ir žmonės vėl pradėjo pirkti iš planų. Procentas, kiek nuperka iš planų tik pradėtuose statyti projektuose labiausiai priklauso nuo to, kokios klasės yra projektas“, - paaiškina pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
Jis skaičiuoja, kad bendrovės aukštesnės klasės projekte Antaklanyje, kuris pradėtas statyti maždaug prieš mėnesį, jau yra parduoda apie 30 butų, o tai sudaro apie 20 proc. viso projekto ploto.
„Aukštesnės klasės projektų pasiūla nėra didelė, tad paprastai yra nuperkama iki 50 proc. ploto, kol projektas yra statomas. Kiek kitokia situacija yra su vidutinės – ekonominės klasės projektais, kol namai yra statomi, nuperkama iki 30 proc. ploto“, - sako M. Umbrasas.
Bendrovė Fabijoniškėse statomame projekte jau yra pardavusi 25 proc. ploto.
Analogiška situacija yra ir su kitu sostinėje statomu ekonominės – vidutinės klasės nauju projektu. „Infra“ įmonių grupės statybų bendrovės "Infrasta" duomenimis, žmonės jų kartu su partneriais statomame projekte Šnipiškių rajone jau įsigijo ketvirtadalį statomų butų.
„Per sunkmetį daugiabučių namų projektų nevystėme, tad sunku komentuoti, ar tuo metu buvo perkami statomi butai, tačiau dabar mūsų projektas yra Vilniaus miesto centre, geroje vietoje, energetiškai efektyvus, tad, manau, žmonėms mūsų siūlomas būstas yra patrauklus“, - paaiškina „Infrasta“ projektų vadovas Domantas Zubka.
Siūlo papildomą naudą
Nors naujus daugiabučius namus statančios bendrovės išankstiniams pirkėjams nežada nuolaidų, jie vardija naudą, kurią galima gauti perkant iš anksto.
„Nauda perkant būstą iš anksto yra ta, kad jį galima išsirinkti ne iš likučių, o rinktis pagal tai, kas tau patinka: pagal buto aukštą, plotą, išplanavimą, pasaulio šalių orientaciją“, - sako D. Zubka.
„Skirtingi plėtotojai taiko skirtingas strategijas, bet mūsų klientai pirmiausiai turi teisę išsirinkti iš didesnio kiekio butų ir gali nemokamai keisti buto išplanavimą, mes jį pastatome pagal žmonių poreikius. Mažesnių kainų išankstiniams pirkėjams nesiūlome, nemanau, kad siūlo ir kiti plėtotojai“, - antrina M. Umbrasas.
Jis skaičiuoja, kad „MG Valda“ aukštesnės klasės projekte kainų vidurkis už kvadratą siekia 6 tūkst. litų kv. m, o vidutinės ekonominės klasės projekte 4,5-5,3 tūkst. litų už kv. m, atitinkamai „Infrastos“ projekte – 5,4 tūkst. tūkst. litų už kv. m.
Paklausti, ar tenka raminti iš anksto perkančius pirkėjus, NT projektų plėtotojai sako, jog tokių atvejų pasitaiko, bet žmones įtikina įmonių patirtis ir įgyvendintų projektų kiekis.
