Suplanuota prieš „revoliuciją“
„Toks gyvenimas. Bendrajame plane teritoriją palei Danės upę skirti miesto vystymuisi numatyta dar prieš revoliuciją, turiu galvoje, iki 1990-ųjų. Buvo kažkoks penkmečio planas ir ten numatyta, kad visa pramonė iš Danės pakrantės turės išsikraustyti“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Tai esą nevyks drastiškai ir nebus priverstinis iškėlimas. Teigiama, kad šilumos energijos centre esantiems objektams nebereikia tiek, kiek anksčiau, todėl svarstoma šiaurinėje miesto dalyje, arčiau naujų gyvenamųjų rajonų, statyti naują katilinę.
„Klaipėdos energijai“ išsikėlus iš Danės gatvės, toje vietoje planuojama statyti komercinės paskirties ir gyvenamuosius pastatus.
Ilgalaikis procesas
„Klaipėdos energijos“ iškeldinimas iš Danės gatvės turėtų būti baigtas iki 2030 m. Specialistų teigimu, viskas prasidės ne anksčiau kaip 2016-aisiais, o pats procesas išskaidytas į keturis etapus.
„Pirmuoju etapu 2016–2017 m. bus atlaisvinama kuro ūkio (rezervinio mazuto) saugojimo teritorija. Iki šiol reikėjo laikyti mazuto rezervuarus tam, kad turėtume alternatyvaus kuro, jei kartais strigtų dujų tiekimas“, – teigė bendrovės „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Vilius Buinevičius.
Atsiradus suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, kuris užtikrins alternatyvų dujų tiekimo būdą, „Klaipėdos energijai“ senosios mazuto talpyklos nebebus reikalingos.
Nuo šių metų šildymo sezono pabaigos bendrovėje sustabdyta ir elektros energijos gamyba, todėl kuro esą bus sudeginama dar mažiau. „Klaipėdos energijai“ nebereikia tiek elektros pajėgumų, juolab elektros gamybos įrenginiai seni. Jų atnaujinimui reikėtų investicijų, o tai – ekonomiškai neapsimoka. Juolab elektrą bendrovė gamino tik savo reikmėms šildymo sezono metu, o dalį parduodavo LESTO.
Antrame etape 2018–2022 m. įmonės teritoriją ketinama atlaisvinti visuomenės poreikiams ir dviračių tako įrengimui palei Danės upę. O 2023– 2025 m. bus išvalyta bendrovės sandėlių, valgyklos, sporto salės erdvė, kuri užima pagrindinį įmonės plotą. 2026–2030 m. ketinama išmontuoti įrangą iš gamybinių pastatų.
20 km ąžuolinių polių
Tačiau šita elektrinė yra technikos paveldas, nes „Klaipėdos energija“ – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Danės kranto. Tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Ją specialiai statė šalia upės, nes baržomis buvo patogu atgabenti anglių.
Elektrinė smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau po karo buvo atstatyta ir veikė iki šiolei. Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje, o 1959-aisiais Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu įmonės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams.
„Iš tų senų laikų įmonėje yra ir įrenginių, ir statinių, kurių labai pageidautų Lietuvos energetikos ir technikos muziejus, jau užsiprašęs eksponatų. Elektrinė yra pastatyta ant ąžuolinių polių, kurių ilgis sudėjus siekia 20 kilometrų. Jie buvo sukalti tam, kad sutvirtintų gruntą, kad vibruojantys pastatai jo neišjudintų“, – pasakojo V.Buinevičius.
Iš paveldo neišbrauks
„Kaip Klaipėdos kruizinių laivų terminale nenaudojamas stovi elingas – metalinis senosios laivų gamyklos įrenginys, kuris yra paveldo objektas, ir jo negalima likviduoti, taip ir pas mus identiška situacija. Taigi ta teritorija visiškai atlaisvinta tikrai nebus“, – įsitikinęs „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius.
Dalis elektrinės yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Pasak paveldosaugininko Laisvūno Kavaliausko, jei ateityje ten vyks kažkokios didelės rekonstrukcijos, reikės pabandyti išsaugoti kai kuriuos senus pastatus ar įrenginius ir integruoti juos į naują aplinką.
Baltijos šalyse esą yra ne viena elektrinė, kuri yra saugoma. Tačiau išbraukti iš registro tokių objektų neskubama. Pasak paveldosaugininko, įrašyti į sąrašą yra lengviau nei iš jo išbraukti.
Planus koreguoja aplinkybės
Yra pavojus, kad iškeldinus „Klaipėdos energiją“, miesto centre atsiras dar viena dirvonuojanti plynė. Bendrovės pagrindinis akcininkas yra miesto savivaldybė, kuri ir spręs, kaip elgtis su įmonės teritorija. Esą dar nežinia, ar ji bus privatizuojama, ar miestas pats šią erdvę pritaikys visuomeninei paskirčiai. Mažai kas nori šiuo klausimu diskutuoti, nes tai esą labai tolima perspektyva.
„Tačiau stovėti ir negalvoti, kas bus po 10–20 metų, irgi negalima. Juk kai kurių projektų realizavimui įtakos turi tam tikros aplinkybės, taip pat finansinė-ekonominė situacija, kuri irgi koreguoja mūsų rožinius planus“, – kalbėjo buvęs ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Bet kuriuo atveju, miestas dabar plečiasi į Palangos pusę ir katilinė prie Danės upės, kuri aprūpina šiaurinę miesto dalį šiluma, yra gana atokiai nuo gyvenamųjų rajonų.
Todėl jau dabar vykdamos sklypo parinkimo procedūros naujos katilinės šiaurinėje miesto dalyje statyboms. Kuo ji bus kūrenama – dujomis ar biokuru, tai esą priklausys nuo kainų. Tačiau faktas, kad įmonė dairosi, kur perkelti šilumos gamybą. Nes esą kuo didesnis atstumas iki vartotojų, tuo didesni nuostoliai patiriami šilumos trasose.
Apytiksliais skaičiavimais, „Klaipėdos energijos“ iškeldinimui iš miesto centro gali prireikti 100 mln. litų.
„Neįsivaizduoju, gal tikrai ant “Klaipėdos energijos„ kamino būtų galima įrengti apžvalgos aikštelę. Tačiau visur atsiremiame į finansines galimybes. Bet galima juk pasinaudoti ir ES fondų parama“, – apie galimybes praktiškai pritaikyti dar vieną pramoninę erdvę miesto centre kalbėjo R.Taraškevičius.
Esą prireikė maždaug 10 metų, kad naujam gyvenimui būtų prikeltas Tabako fabrikas, „Auroros“ bei "Viktorijos viešbučiai. Šiuo metu sparčiai statomas kompleksas buvusios skerdyklos teritorijoje.
Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje investuotojai ir miesto valdžia dėjo dideles viltis į keliolika milžiniškų ir brangių projektų. Tačiau dauguma jų taip ir liko popieriuje.
Neįgyvendinti ir stringantys projektai
Lygiai prieš 10 metų Klaipėdoje, Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankirtoje, turėjo atsirasti plieno konstrukcijų gamykla. Amerikiečių bendrovė „Peninox Baltika“ žadėjo milijonines investicijas ir 300 naujų darbo vietų klaipėdiečiams. Tačiau įbetonuota simbolinė kapsulė liko vienintelis liudijimas apie ketinimus statyti įmonę, kuri taip ir neatsirado.
Prieš 6 metus investicijų grupei „Invalda“ priklausanti bendrovė „Klaipėdos konditerija“ iškėlė gamybą iš miesto centro į naujas patalpas, o senoje vietoje nusprendė įkurti viešbutį. Archeologai, pradėję kasinėti 52 arų buvusio saldainių fabriko plotą, aptiko pačios seniausios Klaipėdoje reformatų bažnyčios liekanas ir 182 šventoriuje palaidotų garbių miestiečių palaikus. Tada kilo pasipiktinimas, kad ant kapinių bus pastatytas viešbutis. Nepaisant triukšmo, pastatas atsirado. Tačiau liko nepabaigtas, jį teko užkonservuoti ir tik pernai darbai vėl atnaujinti.
Už Jono kalnelio turėjo iškilti gyvenamųjų namų kvartalas, vadinamasis „Riverside“. Visuomenei pristatyti gražūs projektai, pradėti pardavinėti būstai. Tačiau projektas taip ir nerealizuotas. Sumanymą esą sustabdė pinigų stygius.
Priešais Klaipėdos koncertų salę Šaulių gatvėje buvusį spirito gamyklos pastatą naujam gyvenimui prikelti planuota, kai dar krize nė nekvepėjo. Tačiau investuotojai nusprendė neinvestuoti.
Už Labrenciškių, šalia medelyno, turėjo iškilti beveik pusantro šimto individualių namų kvartalas su vaikų darželiu ir net mokykla bei kitais visuomeniniais pastatais. Aukcionas įvyko, ir net buvo paskelbtas jo laimėtojas, kuris Klaipėdos miesto savivaldybei sumokėjo apie milijoną litų pradinį įnašą, bet viskas sustojo.
Greta senamiesčio stūksojusi „Trinyčių“ gamykla viliojo ne vieną investuotoją. Milžiniška patraukli teritorija, užimanti maždaug 5 ha, šiandien primena karo lauką. Kada ji bus sutvarkyta, nežinia.
Yra dar keli geros valios ketinimai Klaipėdoje – įgyvendinti Memelio miesto projektą, pastatyti naują Muzikinį teatrą, atgaivinti buvusį dujų fabriką.
