Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė perdavė nagrinėti teismui neteisėto praturtėjimo baudžiamąją bylą, kurioje 39 metų panevėžietis G. J. kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu, svetimo turto įgijimu apgaule ir neteisėtu praturtėjimu, 38 metų jo žmona I. J. – neteisėtu praturtėjimu.
Prokurorės taikinyje – 2010 m. šeimos įsigytas butas Palangoje, kuris vertinamas 300 tūkst. Lt. Tyrimo metu nustatyta šeima neturėjo tiek oficialių pajamų, kad galėtų įsigyti minėtą butą.
Taip pat įmonės savininkas kaltinamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, neparodęs visų už parduotus automobilius gautų pajamų, neapskaičiavęs ir nedeklaravęs pardavimo ir pelno pridėtinės vertės mokesčio, išvengęs turtinės prievolės valstybei – 19 tūkstančių 920 litų mokesčių sumokėjimo.
Tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nurodo, kad išaiškinta, kad individualiosios įmonės savininkas, prekiaudamas iš Vakarų Europos atgabentais automobiliais, klastojo transporto priemonių pažymas-sąskaitas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų gautų pajamų.
Nustatyta, kad panevėžietis pirkimo–pardavimo dokumentuose kainą priklausomai nuo automobilio modelio, jo pagamino metų sumažindavo net 10 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, realiai pirkėjas už perkamą automobilį sumokėjo 24 tūkst. Lt, o įmonės apskaitoje nurodyta, kad automobilis parduotas tik už 13 tūkst. Lt.
Paskaičiuota, kad vien per pusantrų metų panevėžietis suklastojo 16 parduotų automobilių dokumentus ir nuslėpė daugiau nei 60 tūkst. Lt pajamų.
„Daugiau kaip prieš dvejus metus priimtas įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo pareigūnams suteikia teisę patikrinti asmenų, valdančių didesnės negu 500 minimalių gyvenimo lygių – 65 tūkstančių litų vertės turto įgijimo teisėtumą. Jeigu turto savininkas negali pagrįsti jo įgijimo pajamų teisėtumo, taikomas turto konfiskavimas. Prieš keletą dienų vienoje mūsų prokurorų perduotoje byloje teismas nutarė konfiskuoti kaltinamojo neteisėtai įgytą turtą, nes iki tol įvairiose įmonėse po keletą mėnesių dirbęs samdomu darbuotoju ir gaudavęs nedaug didesnį už minimalų atlyginimą uždarbį, pats nuolat skolindavęsis pinigus iš kredito įstaigų, negalėjo teisėtai uždirbti paskolintų 350 tūkstančių litų ir suteikti tokio dydžio paskolą“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Primename, kad 2010 metų gruodžio 11 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso straipsnis 189 (1), kuris numato, kad „tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.”
Atsakomybės traukiami tik tie asmenys, kurie neteisėto praturtėjimo faktas nustatomas tik po įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2010 metų gruodžio 11 d.
