„Neringos savivaldybės taryba siekia dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad statybos vykdytos suderinus visus reikiamus dokumentus su visomis derinančiomis institucijomis, todėl neišspręstas padarinių šalinimo ir privačių asmenų patirtų išlaidų kompensavimo klausimas, tikėtina, sukels naują teisminių procesų bangą. Pirmieji ieškiniai nuostolių atlyginimui jau pateikti”, rašoma savivaldybės pranešime
Juodkrantėje vykdydami teismo sprendimą verslininkai pradėjo griauti ant Kuršių marių kranto pastatytą restoraną. Savininkai bene pirmieji Lietuvoje ryžosi pastatą griauti patys. Jie tikina turėję visus reikalingus leidimus, tačiau teismas juos pripažino niekiniais, prieštaraujančiais saugojamų teritorijų įstatymui.
Nuostoliai skaičiuojami 4 mln. Lt – būtent tiek verslininkai tikisi atgauti teisiniu keliu. „Valstybės įgalioti pareigūnai pasirašė atitinkamus dokumentus, kurių pagrindu buvo sukurtas nekilnojamasis turtas. Aš prašau valstybės atsakyti už jų pareigūnų veiksmus. Valstybės reikalas, kaip aiškintis su tais pareigūnais – bausti, išreikalauti iš jų pinigus“, – sakė verslininkas Darius Vilčinskas.
„Siekiame, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri dar kartą įvertintų situaciją, būsimus didžiulius materialinius nuostolius, atsižvelgtų į Neringos gyventojų, lankytojų nuomonę“, - teigia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės tarybos nuomone, bandymas drastiškai taisyti galimai padarytą žalą vertingam kultūros paveldui ir gamtai sukels skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes, privers šalies ir užsienio gyventojus, esamus ir būsimus investuotojus dar kartą suabejoti kurorto ir šalies įvaizdžiu.
„Neringos savivaldybė nekvestionuoja teismų sprendimų – siekiame ieškoti kompromiso“, - rašoma savivaldybės tarybos kreipimesi.
Nuostolius bandys išieškoti iš kaltininkų
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad šiuo klausimu ministerijos pozicija yra aiški.
„Tose vietose, kur galima, užsakovas sutinka ir galima daryti pataisymus pastatytuose namuose, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, tai viską sutvarkyti galima“, - kalbėjo ministras.
Pasak jo, kai kurie pastatų savininkai būtent tai ir yra sutikę daryti. „Tai mes rašomės taikos sutartį ir tokių statinių negriauname“, - sakė jis.
Tačiau tie statiniai, kurių pagal planavimo dokumentus negali būti, ir yra teismo sprendimas, kad jie turi būti nugriauti, jie ir bus nugriauti, tikino ministras.
Išeitis galėtų būti nebent naujų planavimo dokumentų sudarymas, kurie leistų tuos statinius: „Kitaip mes betvarkę turėsime valstybėje“.
„Manau, kad savivaldybė turėtų padengti nuostolius ir po to turėtų visus šiuos teisminius nuostolius išsireikalauti, kurie sudėjo antspaudus, kurie suderino, kurie padarė tuos nusižengimus, mano įsitikinimu, gerai žinodami ką daro“, - savivaldybei patarė V. Mazuronis.
Aplinkos ministras teigė, kad ministerija, jei reikės, kreipsis ir į prokurorus, kad ne pagal planą leidę statyti pastatus asmenys būtų nubausti.
„Kol mes vieną kartą nepadarysime to dalyko, kol vieną kartą nepriversime to, kuris žinodamas iš anksto dėjo antspaudą, tvirtino arba net tarybos nariai nubalsavo už sklypo detalų planą, žinodami, kad jis prieštarauja viso kvartalo detaliajam planui, kol neišreikalausime, kad jie sumokėtų iš savų pinigų ir mokėtų ilgai, kol išsimokės, tol Lietuvoje tvarkos nebus“, - įsijautęs kalbėjo ministras.
