Skelbimuose tokių butų – gausybė. Tačiau Janina stiprėjančia konkurencija nesiskundė. „Prieš šventes vos spėju suktis. Gerai, kad ir nuomojami ir nuosavas būstas – šalia. Visur pėsčia aplakstau, nes reikia ir žmones įleisti, ir paskui skalbinius pakeisti”, – pasakojo lydėdama į jaukų butuką senamiestyje.
Janinos nuomone, šiuo verslu gali užsiimti absoliučiai visi: nereikia kelių aukštųjų ar užsienio kalbų. „Tik tiek, kad įdomumo jokio – vien nešvarūs skalbiniai. Kokia čia jums romantika, kai ištekėjusi moteris su vedusiu vyru susitinka?” – retoriškai klausė vilnietė, bekalbant pamažu atskleidusi savo darbo užkulisius.
- Poros – pagrindiniai jūsų klientai?
– Be abejo, 70 proc. ateina poromis. Pusė klientų – nuolatiniai. Apie 60 proc. vyrų, 40 proc. moterų.
- Kokia trumpalaikės nuomos rizika? Ar dažnai klientai nesumoka, pridaro žalos?
– Ne. Sumoka tai visada, nes pinigai – į priekį. Žmonės pasako, kiek valandų bus, už tiek ir susimoka. Populiariausias laikas 3 valandos už 70 litų. Trumpesniam bent jau pas mane niekas nesinuomoja. Miegamuosiuose rajonuose, kiek žinau, už 50 litų galima 4-5 valandoms butą išsinuomoti.
- Kaimynai nesiskundžia?
- Pora kartų skundėsi, bet ne dėl porų, o dėl paauglių. Taip atsitinka, kai išsinuomoja vienas žmogus, o paskui atiduoda raktus paaugliams, kurie ateina ne malonumų patirti, o pasiautėti. Penkerius metus dirbu, tai pasitaikė trys tokie kartai. Gerai, kad nuostoliai buvo ne per didžiausi, po 200-300 litų.
- Kada paklausa padidėja, o kada jaučiate štilį?
- Prieš Valentino dieną, kovo 8-ąją, Kalėdas, kitas šventes labai padaugėja klientų. Nuolatiniai jau žino, kad reikia užsisakyti iš anksto. Kas pavėluoja, nieko negaliu pasiūlyti.
- Žmonės pradėjo investuoti į butus, nes nukrito jų kainos, sumažėjo palūkanos. Ar pastebėjote, kad tarp trumpam nuomojančiųjų butus padidėjo konkurencija?
- Ne. O dėl pelno - per krizę 25–30 proc. pajamos sumažėjo, taip ir liko.
– Nejaučiate, kad laikai gerėja ir žmonės gali daugiau sau leisti?
– Kol kas ne. Nors per mėnesį gaunu stabilų uždarbį. Svyruoja 300–400 litų.
- Koks nuomojamų butų užimtumas?
- Atidirba savo. Jei neatidirbtų, tikrai nelaikyčiau. Per savaitę į vieną butą įleidžiu kokius šešis klientus.
- Kiek butų turite ir ar vien iš jų nuomos gyvenate?
- Nuomoju du, vien iš to ir pragyvenu. Kai įsigyji butą, galvoji, ką su juo darysi – ar pats gyvensi, ar ilgalaikei, trumpalaikei nuomai naudosi. Pagrindinė investicija – nekilnojamojo turto pirkimas, o remontas – smulkmena. Be abejo, kosmetinį remontą, kaip ir namuose, reikia padaryti.
- Kokie specifiniai trumpalaikės nuomos klientų poreikiai?
- Dabar atsirado daug skelbimų, kad nuomoja butus su sūkurinėmis voniomis. Kokia ten paklausa, ar didesnė, ar tokia pati, aš nežinau. Kaina ten aukštesnė – už keturias valandas prašo 100–120 litų, bet ar žmonės gali dvigubai mokėti vien už tą vonią nežinau. Aš savo butuose nieko specialiai nedarau. Svarbiausia, tarp mūsų mergaičių kalbant, – dvigulė lova, kad plati būtų ir negirgždėtų. Tai pagrindinis kriterijus.
- Koks buvęs dienos uždarbio rekordas?
- Per dieną 500–600 litų. Bet tokiomis dienomis vakare parėjus namo jau nieko nebesinori. Prieš krizę buvo dar didesnė paklausa, nes tų butų buvo dvigubai, jei ne trigubai mažiau. Dabar butus nuomoja ir tie žmonės, kurie sau už kreditus nusipirko, darbų neteko, nebegalėjo išlaikyti, grįžo gyventi pas tėvelius, o butus nuomoja. Po krizės gal ne tiek klientų sumažėjo, kiek butų padaugėjo.
- O kaip keitėsi kainos?
- Jei anksčiau už parą vieno kambario butas kainuodavo 150 litų, dviejų - 170, dabar vieno kambario 100 litų, o dviejų - 140 litų. Didžiulis skirtumas. Tačiau trumpalaikėms valandoms kaina nepasikeitė, kaip buvo, taip ir liko - trys valandos už 70 litų.
– Į ką kreipėte dėmesį pirkdama butus nuomai: kad būtų atskiras įėjimas, kuo daugiau privatumo?
- Kokie pasitaikė už priimtiną kainą, tokius ir pirkau. Nebuvo taip, kad pirkdama žinočiau, ką su jais darysiu.
– Kodėl pasirinkote ne ilgalaikę nuomą?
– Todėl, kad iš trumpalaikės galiu dvigubai daugiau uždirbti. Prieš 20 metų nuomojau butus ilgam laikui. Metams išnuomoji – po metų randi remontuotiną butą ir visa, ką uždirbai, sukiši į remontą, nes baldai, tapetai sugadinti. Išnuomoji vienam žmogui, o po kiek laiko bute atsiranda šunys, gimsta vaikai…
– O trumpalaikiai nuomotojai nenudrengia?
– Ne. Ką jau tokio žmogus per parą padarys? Šunų neatsives, gyventojų skaičius nepasikeis. O kai išnuomoji metams, nebežinai, kas ten darosi. Trumpam nuomodamas vis viena turi daugiau kontrolės.
- Ar šitas darbas jums įdomus?
– Įdomumo čia mažai – daugiau nešvarių skalbinių. Darbas yra darbas. Tik tiek, kad nuomodama butus aš galiu dvigubai daugiau uždirbti, nei dirbdama vadybininke ar kitą darbą, kur reikalaujama aukštojo išsilavinimo. Dirbu ne todėl, kad patinka, bet viskas susiveda į finansus. Tenka dirbti ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Nėra kaip baltiems žmonėms – jei ilgasis savaitgalis, turi keturias laisvas dienas. Priešingai: man tada darbymetis. Atostogų taip pat iš anksto negaliu pasiplanuoti. Galiu sau leisti išvažiuoti, kai porai ar trims savaitėms išnuomoju butus. Kita vertus, kai dirbi nuo 9 iki 18 valandos, esi pririštas, o aš pati kontroliuoju savo laiką – noriu nuomoju, noriu nenuomoju. Jeigu atsiranda kokių nors reikalų, galiu pastumdyti darbus. Romantikos tai jokios. Kas gali būti įdomaus, kai ateina ištekėjusi moteris ir vedęs vyras? Absoliučiai nieko. Liūdna. Tik tiek galiu pasakyti. Šituo verslu gali užsiimti visi: ir jaunas, ir senas, ir su išsilavinimu, ir be išsilavinimo, ir rusas, ir lietuvis ir amerikonas - visi. Tiesiog reikia turėti, ką nuomoti ir nebijoti kartais nemalonaus darbo.
- Mokesčius privaloma mokėti ar galima išvengti?
- Kaip ir visur. Kai kas vokeliuose algą gauna, kai kas oficialiai. Kiti mokesčius moka iš dalies: gali du mėnesius padirbti oficialiai, du mėnesius neoficialiai. Na, supakuos tave - baudą sumokėsi... Bet, žinokit, rinkoje yra pusė kur moka mokesčius, kita pusė nemoka.
- O kaip dėl nuomos kainų - didinsit?
- Turiu daug senų klientų, jie žino mano kainą. Tai jei kelsiu, tik likusiems. Nuolatiniams - ne. Pradėsi kelti, susiras kažką kitą. Jie ištikimi, nieko nepridaro, laiku išvažiuoja, tai kam jiems 10 ar 20 litų kelt mokestį - kad prarasčiau? Nesąmonė.
- Kokie žmonės apsistoja 2–3 savaitėm?
- Daugiausia turistai. Lenkai nuomojasi 4–5 dienom. Bet atvažiuoja ir lietuvių emigrantų iš Norvegijos, Anglijos ir panašiai. Juk ne visi vilniečiai, yra ir kaimiečių, o nori pabūti Vilniuje. Arba atvažiuoja lietuvaitė mergina ir atsiveža vyruką iš Italijos. Taigi nevažiuos į Prienus ar Šilutę. Be abejo, jei nori, nuveža draugą parodyti tėvams, bet pagrinde būna čia.
– Ilgiau apsistojantiems žmonėms kasdien tvarkote kambarius?
– Ne, nors kai kurie tvarko. Aš nekeičiu patalų, netvarkau – geriau pati kur nors išvažiuoju. Pas mane viskas neaukštame lygyje, be sūkurinių vonių, kas tris paras patalai nekeičiami – vidutinio lygio paslauga ir tiek, tačiau ji paklausi, todėl artimiausiu metu nieko keisti neketinu.
– Plėstis neplanuojate?
– Planuoju. Čia, šalia nusipirkau dar vieną butuką – pasitaikė pigus variantas. Suremontuosiu, o paskui žiūrėsiu, ką daryti.
Vilniuje verslo liudijimai išduoti 1383 žmonėms
Šiemet verslo liudijimus gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugoms teikti Vilniuje įsigijo 597 asmenys, Kaune – 79 žmonės. Pernai pagal verslo liudijimus gyvenamąsias patalpas Vilniuje nuomojo 1383, Kaune – 266 asmenys.
Kaip DELFI informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, įsigijus Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos verslo liudijimą, gali būti vykdoma tiek ilgalaikė, tiek ir trumpalaikė nuoma.
Tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas gyventojams, verslo liudijimas nėra privalomas: pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už nuomą deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 dienos bei sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
