Planuojamą žemės pardavimą DELFI patvirtino VMPSC direktorius Martynas Marcinkevičius. Ant prekystalio gulanti žemė gali būti verta mažiausiai 10 mln. Lt.
Planuoja naujo korpuso statybas
„Čia labai senas sprendimas, dar 2006 metų. Dalį tos teritorijos su senais pastatais yra planuojama atiduoti privatizacijai. Ir už gautas lėšas pastatyti naujus korpusus. Yra toks planas“, - sakė M. Marcinkevičius.
Pasak jo, numatoma parduoti teritorija užima apie trečdalį VMPSC turimos žemės Antakalnyje, netoli Olandų žiedo. Tiesa, gyvenamoji statyba čia šiuo metu negalima, ir pirkėjui tektų keisti žemės paskirtį.
„Apie trečdalis. Tai yra šiek tiek daugiau negu hektaras. (...) Paskirtį reikėtų keisti. Šiuo metu žemė yra visuomeninės paskirties. Dėl to ir yra ilgas procesas. Dabar mes kartu su savivaldybe rengiame sklypų atskyrimą, o po to jau vienas iš dviejų: galimas privatizavimas ir po to – paskirties keitimas, arba pirma keitimas ir paskui – privatizavimas“, - tęsė M. Marcinkevičius.
Pasak jo, žemės pardavimas vyktų su tam tikru atidėjimu. Esą pirmiausiai už pirkėjo pinigus būtų pastatytas naujas VMPSC korpusas, o tik po žemė būtų perleista naujiems savininkams. Mat šiuo metu šioje teritorijoje veikia Psichikos sveikatos centro skyriai, juose gydoma dešimtys pacientų.
„Mes turime jau patirtį – savivaldybė taip jau yra renovavusi porą mūsų pastatų. Pardavimas su atidėjimu, sakysim, metams. Per tuos metus yra pastatomas naujas korpusas. Kitos išeities mes neturime“, - aiškino pašnekovas.
Planuojamos parduoti žemės vertės gydymo įstaigos vadovas nesiėmė skaičiuoti.
S.Vagonis: jei savivaldybė žemę parduos nekeisdama paskirties, praras pusę jos vertės
Neoficialiomis DELFI žiniomis, žemę Vasaros gatvėje jau yra nusižiūrėję kotedžų statybą planuojantys verslininkai. Būsimas žemės pardavimas ne sykį aptartas sveikatos sektorių kuruojančio Vilniaus vicemero, o galbūt ir būsimojo mero, „darbiečio“ Jono Pinskaus kabinete.
Bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis DELFI teigė, kad ši žemė gali būti verta bent 10 mln. Lt. Tiesa, tik tokiu atveju, jei pirkėjas žinos, kad savo sklype galės vystyti gyvenamąją statybą.
„Žemė, tinkama gyvenamajai statybai, tokioje Antakalnio vietoje, kainuotų daugiau negu 100 tūkst. Lt už arą. Kiek daugiau – 120 tūkst., 130 tūkst., 150 tūkst. Lt – sunkiau pasakyti. Bet tikrai daugiau negu 100 tūkst. Lt“, - skaičiavo S. Vagonis.
Pasak jo, jeigu pirkėjas neturės garantijų gyvenamajai statybai, žemės kaina smuks – galbūt netgi perpus.
„Reikia ir nepamiršti, kad Antakalnis investuotojams labai nepatrauklus regionas dėl kaimynystės. Antakalnyje kaimynai yra pakankamai aršūs ir ne prastesni negu garsioji Žvėryno bendruomenė. Jeigu žemė būtų tokios paskirties, kokios dabar yra, tai nebus tokia paprasta procedūra kaip Šeškinėje ar Santariškėse. Investuotojas, pirkdamas tokią žemę, gali sau skaičiuoti pakankamai dideles laiko ir pinigų sąnaudas. Ir galbūt nenorės mokėti net pusės kainos, atsižvelgdamas į tai, kad projektas gali užstrigti neribotam laikui. Jeigu žemė yra tvarkinga, investuotojui nelieka jokių neapibrėžtumų, kaina yra viena. Jeigu tai yra pakibę ore, tarpinėje stadijoje – kaina yra gerokai mažesnė“, - svarstė S. Vagonis.
Opozicija apstulbusi
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos vadovas Valdas Benkunskas teigė tik iš DELFI sužinojęs apie žemės pardavimo planus.
„Tarybos nariai tokios informacijos negavo. Čia vienas iš pavyzdžių: kaip savivaldybės įmonės ir įstaigos veikia kaip atskiros karalystės“, - stebėjosi V. Benkunskas.
Pasak jo, ketinimai parduoti žemę atrodo įtartinai – esą VMPSC galėtų investuoti į turimų pastatų atnaujinimą, užuot pardavus vertingą žemę Antakalnyje ir merkus pinigus į naujo korpuso statybas.
„Tikslas yra ne efektyvinti gydymo įstaigų veiklą, o „sutvarkyti“ nekilnojamąjį turtą, kurį tos įstaigos kontroliuoja“, - ironizavo V. Benkunskas.
Politikas teigė nenustebsiąs, jei žemės pardavimas vyks nepakeitus paskirties – esą taip gali būti siekiama sąmoningai sumažinti sklypo kainą.
R.Vanagaitė: gydymo įstaigos stebėtinai pasinėrė į statybas
A. Zuoko frakciją Vilniaus taryboje palikusi Rūta Vanagaitė taip pat kvestionuoja planuojamą žemės pardavimą. Ji DELFI teigė pastebinti, kad daugelis Vilniaus gydymo įstaigų pastaruoju metu pasinėrė į statybas.
„Ligoninės labai domisi statybomis. Ne žmonių gydymu, o statybomis“, - ironizavo R. Vanagaitė.
Pasak jos, VMPSC vadovui pirmiausiai reikėtų susitvarkyti su pacientų laikymo sąlygomis, o ne planuoti statybas.
„Naujojoje Vilnioje (psichiatrijos ligoninėje – DELFI) stovi du korpusai visiškai tušti. Kam statyti? Arba direktorius šitomis sąlygomis susitvarko, arba reikia tuos žmones perkelti į Naująją Vilnią. Naujoje Vilnioje puikiai dirba. Pavyzdžiui, stebėjimo palata. Pas M. Marcinkevičių sėdi 10 žmonių su psichikos problemomis ir žiūri vienas kitam į veidą. Potencialūs savižudžiai, žmonės su psichozėmis, šizofrenija. Naujojoje Vilnioje – palatose po du žmones, kiekvienoje palatoje – mažutė kamerytė. Ir vienas gydytojas mato, kas dedasi kiekvienoje palatoje. Galų gale, XXI amžius. Tai kodėl reikia žmones laikyti po 10, kad jie grimztų į dar gilesnes nelaimes? Arba tie žmonės yra gerbiami, arba juos reikia iškraustyti. Mane domina, kad žmonės VMPSC negulėtų tokiomis sąlygomis, kokiomis guli“, - sakė R. Vanagaitė.
