Nuoma – laikina išeitis
Dviejų jaunų šiauliečių šeima jau ketverius metus nuomojasi butą ir kasmet už nuomą sumoka po tris tūkstančius litų. Kita šiauliečių šeima, auginanti pustrečių metų dukrą, už pusantro kambario nuomą moka 200 litų kas mėnesį, trečia už tris kambarius – net penkis šimtus litų.
O ketvirta jauna šeima paskambino į redakciją. „Jei mes nuolat mokėtume tą patį nuomos mokestį, po 15 metų buto savininkui būtume sumokėjęs visą buto kainą, tačiau butas vis tiek mums nepriklausytų. Tad gal vertėtų skubiai imti banko paskolą ir nusipirkti tą ar kitą butą? – svarstė jauni šiauliečiai. – Juk vis tiek vėliau ar anksčiau tai teks padaryti, nes nuoma – tik laikinas dalykas.“
Tačiau nekilnojamojo turto ir bankų specialistai pataria jauniems žmonėms labai gerai įvertinti savo finansines galimybes.
Nekilnojamojo turto kainos – dugne
Šiauliuose įsikūrusios Nekilnojamojo turto agentūros „Euronamai“ savininkas Romualdas Liubinskas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto kainos dabar yra dugne – tad mieste standartinių butų kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 tūkstančio litų.
Perkamiausi mieste yra vieno, dviejų, trijų kambarių butai. O štai keturių kambarių butų vengiama, nes manoma, kad teks žymiai daugiau mokėti už šildymą. Todėl 4 kambarių buto kvadratinio metro kaina mažiausia, o didžiausia – 1 kambario buto, kuris gali kainuoti nuo 30 iki 50 tūkstančių litų.
Noriai perkami ir nedideli individualūs namai – populiariausi, kurių plotas yra apie 150 kvadratinių metrų. Pageidautini ypač gerai renovuoti namai.
Reikalavimai dideli
O pirkdami butus, namus, pasak nekilnojamojo turto agentūros „Euronamai“ savininko, žmonės yra labai apdairūs. Jie nebeskuba pirkti pigiausių, kaip ekonominio pakilimo metais, o ypač atidžiai renkasi: svarbus ir aukštas, ir remontas, ir gatvė, ir visa kita. Net parduodamuose butuose įmontuota buitinė technika, jei ji nėra nauja ar beveik nauja, jų nebedomina.
Ko gero, vienas iš svarbiausių rodiklių yra šildymo kainos. Tačiau ir renovuotų namų šiauliečiai jau nebeskuba pirkti – paskaičiuoja, kad jei iki 1975 metų statytame name sutvarkytas šiluminis mazgas, tai vargu ar reikės papildomai investuoti. Suskaičiuoja, ar brangiau mokėti už butą ir pigiau už šilumą ar atvirkščiai – pigiau už butą ir brangiau už šildymą.
„Dabar pas mus kaip Vakaruose: nusipirkusieji butus, namus, nori iš karto juose apsigyventi. Ypač to nori jaunos šeimos, kurios neturi santaupų remontams“, – paaiškina R. Liubinskas.
Tačiau kol kas pasiūla atsilieka nuo paklausos, nes kaip ir visada, pirkti vis tiek brangu, parduoti – pigu.
Geriau banko paskola
„Dabar butus vėl pradėjo pirkti jaunos šeimos, nes joms imti paskolas sudarytos geros sąlygos – mažos palūkanos, – sako R. Liubinskas. – Šiuo atveju svarbu pirkėjų pajamos – jei jų užtenka, bankas teikia paskolas.“
Nors kartu nekilnojamojo turto agentūros savininkas teigia, kad, ko gero, didesnė dalis namų ir butų pirkėjų paskolų iš bankų neima. Kai kurie pardavę didesnį butą perka mažesnį, kai kurie atvirkščiai – matyt, prisidurdami iš santaupų.
O štai, kad nuomininkai išsipirktų iš savininkų nuomojamus butus, R. Liubinskas sako tik girdėjęs: „Kiek tokių pasiūlymų būdavo – savininkai nesutikdavo. Jie norėdavo, kad pinigus sumokėtų iš karto, o ne dalimis per kelerius metus, nes kainos gali padidėti. Todėl ir nepatariame tokio dalyko daryti, nes jei kaina pasikeičia, tai ar vienai, ar kitai pusei bus skriauda. Geriau jau imti paskolą iš banko – per 20 metų kainos dar kils ir kris, tačiau žmogus jau turės butą ir reikalų tik su banku.“
Vien būsto išlaikymas yra našta
„Jei žmonės apsisprendžia imti paskolą, tai turėtų paskaičiuoti, kad galėtų jos dengimui skirti ne daugiau kaip 30 procentų savo pajamų, taip pat reikėtų gerai įvertinti ir nuomos mokesčio dydį – ar jis didesnis ar mažesnis nei 30 procentų, – pataria O Bložienė. – Jei šeima yra jauna, dar nelabai įsitvirtinusi ir neturi nuolatinių pajamų, tai rekomenduočiau išsinuomoti ir galvoti. Nes dažnai žmonės pamiršta būsto išlaikymo išlaidas – kad prie grąžinamos paskolos reikės mokėti ir už šildymą, ir norėsis pasidaryti remontą, įsigyti baldų, buities prietaisų.“
Be to, prieš įsigyjant būstą reikia sukaupti pradinį įnašą, kuris sudaro 15–20 procentų nuo būsto kainos, todėl instituto vadovė siūlo keletą metų jį kaupti kas mėnesį atidedant tokią sumą, kokia būtų paskolos įmoka. Tai daryti būtina tam, kad žmonės pajaustų, ar iš tikrųjų įmanoma gyventi su tokiais įsipareigojimais, ar ne.
„Žmonės mano, kad būsto nuoma yra tik laikinas sprendimas. Taip, Lietuvoje tai yra daugiau laikinas sprendimas, tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje tik apie 40 procentų gyventojų turi nuosavą būstą, – perspėja O. Bložienė. – O juk Lietuvoje daugiau kaip pusė gyventojų teigia, kad jiems būsto išlaikymas yra didelė finansinė našta. Todėl jiems papildomi finansiniai įsipareigojimai tikrai nepalengvins tos naštos.“
Parengti planą B
Pasak O. Bložienės, paskolos suteikimo laikotarpis yra maždaug 25 metai, o paskolos palūkanos yra dviejų dalių – tarpbankinė palūkanų norma, kuri gali būti siejama su ekonomine šalies situacija (blogėjant ekonominei situacijai ši dalis taip pat didėja) ir iš maržos, kuri fiksuota visam paskolos laikotarpiui. Ir praktiškai visos paskolos yra su kintamomis palūkanomis – kam jis kinta kas tris, kam – kas šešis mėnesius.
„Mes jau matėme, kaip 2009 metais, kai labai pabrango litai ir gyventojų indėlių palūkanos siekė vos ne 10 procentų, tai įmokos už paskolas kai kuriems gyventojams padidėjo 30 procentų, kai kuriems ir 50 procentų, – perspėja O. Bložienė. – Todėl reikia suprasti, kad svyruojant ekonomikai, keisis ir įmokos. Aišku, palūkanos yra skaičiuojamos nuo paskolos likučio, tačiau jis taip greitai nemažėja, kaip norėtume.“
Asmeninių finansų instituto vadovė siūlo visada turėti planą B: ką daryti, jei padidės palūkanos, jei sumažės pajamos, jei kuris šeimos narys neteks darbo.
„Svarbu yra ir labai racionaliai nuspręsti, kokią skolintis sumą, nes dažnas paskolą gavęs vėliau prisipažįsta, kad jei būtų galima laiką atsukti atgal, jis imtų mažesnę paskolą ir labiau pasidomėtų palūkanomis“, – sako O. Bložienė.
