Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) žemę atima ne tik iš mero verslo. Į mėsmalę pateko ir daugelį metų prie Sereikiškių parko veikianti Stasio Juškaus galerija. Jos savininkai dabar su savo pastatu nieko negali daryti. Nors per teismą siekta suformuoti Vilniaus pilių rezervato žemės sklypą, galerija į šią teritoriją net nepatenka.

Sutartis pripažino neteisėtomis

Keletą metų trukusio teismų maratono dėl Sereikiškių žemės išnuomojimo rezultatas – pernai, gruodžio 28 d., priimta ir jau įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) nutartis.

LAT teisėjų kolegija negaliojančiomis pripažino žemės nuomos ir panaudos sutartis, sudarytas su „BNA Grupe“, S. Juškaus galeriją valdančia bendrove „Vilnius ir dailė“, Lietuvos liaudies kultūros centru bei bendrove „Magreira“. Pastaroji valdo šalia S. Juškaus galerijos esančius Kirdėjų rūmus – apleistą istorinį pastatą, kurį verslininkai ketino paversti viešbučiu, tačiau ambicingų planų neįgyvendino.

Beje, viena ginčo šalis – Kirdėjų rūmus valdanti „Magreira“ – pati prašė LAT pripažinti savo žemės nuomos sutartį negaliojančia. LAT nutartyje nurodyta, kad ši bendrovė „jau nuo 2008 metų nevykdo įsipareigojimų pagal ginčijamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, t.y. menoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio“. „Magreirai“ pernai vasarą iškelta bankroto byla.

D.Juškus: tapome svetimo karo aukomis

Donatas Juškus
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Galerijos savininko S. Juškaus sūnus Donatas Juškus DELFI teigė, jog daugiau nei du dešimtmečius prie Sereikiškių veikianti galerija pateko į nepavydėtiną padėtį. Esą panaikinus nuomos sutartį, žemės po pastatu netekę galerijos savininkai yra bejėgiai ir negali netgi, pvz., įsirengti papildomo lango savo pastate.

„Mūsų galerija liko be žemės. Pastatai, nuosavybės teise priklausantys žmonėms, negali būti be žemės. Negali nei įvažiuoti pas save į teritoriją, nei statyti mašinų. Gali mus aptverti, gali stumdyti, kaip nori. Detaliųjų planų negalėsime parko teritorijoje ruošti. Negalėsime nei pastato rekonstrukcijų, nei nieko kito daryti. Neturėdami žemės, net negalėsime pastato parduoti“, - patiriamus apribojimus vardijo D. Juškus.

Pašnekovo teigimu, ginčas teismuose užvirė dėl Vilniaus pilių rezervato teritorijos, kurią perbraižyti siekė rezervato direkcija ir su prašymu ginti viešąjį interesą į teismą kreiptis nutarusi Generalinė prokuratūra. Tačiau žemė, ant kurios stovi galerija, į rezervato teritoriją net nepatenka.

„Visas tas sklypas patenka į rezervatą, tiktai mūsų dalis sklypo nepatenka. Ir mūsų daliai naudojamas visai kitas reglamentas. Bet mes vis tiek esame to bendro sklypo dalininkai“, - kalbėjo galerijos savininko sūnus.

D. Juškaus žodžiais, sąmyšis dėl žemių Sereikiškėse prieš keletą metų prasidėjo nuo nuogirdų, esą teniso aikštynuose šeimininkaujantis A. Zuoko verslas planuoja statybas šioje teritorijoje.

„Jie išgirdo, kad A. Zuokas čia nori kažkokias statybas vystyti Pilių rezervate. (...) Buvo pagrindinė mintis – kad A. Zuokas nieko negalėtų pasistatyti. Pradėjo eiti kažkokios „legendos“ (apie planuojamas statybas – DELFI). Sukėlė šurmulį ir pradėjo blokuoti veiksmus. Viskas baigėsi teismais. Esą vienintelis būdas sustabdyti merą buvo prašyti teismą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus tarybos sprendimais patvirtintas žemės nuomos sutartis. Ką teismas ir padarė. (...) Byla labai politizuota. Nežinau, kokie čia interesai ir norai. Kai tarpusavyje kariauja – tai vienas dalykas. Bet kai jie stumdo privačius žmones, kaip mūsų galeriją, nenorėčiau su tuo sutikti“, - tęsė pašnekovas.

Į svetimą karą patekę ir teisę į žemę praradę galerijos savininkai rankų nenuleidžia. Jie LAT nutartį skųs kasacine tvarka ir neatmeta galimybe savo teises ginti ir ne Lietuvos teismuose.

„Kasacine tvarka galima kreiptis į Aukščiausiąjį teismą. Ką mes ir darysime. Paskui ketiname kreiptis ir į tarptautines teisines institucijas“, - sakė D. Juškus.

Nežino, ką darys su žeme

Šia LAT nutartimi įgyvendinamas generalinio prokuroro prašymas ginti viešąjį interesą. Žemes Sereikiškėse perima Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Per teismus siekta įgyvendinti daugiau nei dešimtmečio senumo Seimo sprendimus, kuriais patvirtintos Pilių rezervato ribos.

„Tai yra įstatyme nustatyti reikalavimai. Įstatymas numato, kaip turi būti tvarkomas, valdomas ir formuojamas rezervato žemės sklypas. Kadangi buvo suformuoti ir išnuomoti žemės sklypai, nebuvo galimybės suformuoti vieno žemės sklypo, koks buvo patvirtintas Seimo nutarimu (dar 2002 m. Seimas patvirtino Pilių rezervato ribas – DELFI). Vienas iš tikslų ir buvo panaikinti suformuotus žemės sklypus ir jų nuomos sutartis, kad būtų galima suformuoti vientisą kultūrinio rezervato žemės sklypą, kaip nustatyta Seimo nutarime. Seimas įsteigė rezervatą, patvirtino jo ribas. Buvo suformuoti ir išnuomoti žemės sklypai. Esant tokiai situacijai, įgyvendinti Seimo nutarimą nebuvo galimybės“, - ginčo esmę DELFI nupasakojo rezervato direkcijos atstovas Valentinas Račys.

Tiesa, ji dar nenusprendė, ką darys su teniso aikštynų ir Kirdėjų rūmų šeimininkais, kurių nuomota žemė patenka į rezervato teritoriją.

„Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręs kažką kitaip, tada bus klausimas dėl atgręžtinio vykdymo ir t.t. Bet šiuo metu sprendimas yra įsigaliojęs, ir nuomos sutartys yra panaikintos. Rezervato žemės sklypas yra suformuotas, perduotas direkcijai valdyti patikėjimo teise. O kokie tolimesni veiksmai – negaliu pasakyti dabar. (...) Be žemės statiniai negali stovėti (t.y. rezervato teritorijoje esantys teniso aikštynai ir Kirdėjų rūmai – DELFI), bet yra tam tikra diskusija – ar tai turėtų būti nuoma, ar servitutas. Pagal dabartinius teisės aktus, direkcijos nuomonė, kad tai galbūt turėtų būti servitutas. Bet tie klausimai nėra iki galo išspręsti“, - tęsė V. Račys.

Pašnekovas pripažino, kad žemė, ant kurios stovi S. Juškaus galerija, į rezervato teritoriją nepatenka ir direkcijos iš esmės nedomina. Tačiau galerijos šeimininkų padėtis esą nėra beviltiška – jiems direkcijos atstovas siūlo iš naujo pradėti žemės nuomos procedūras ir prašyti visų atitinkamų leidimų.

„Taip, neįeina. Bet visi ieško kaltų ne ten, kur jų reikėtų ieškoti. Visus tuos veiksmus (t.y. žemių išnuomojimą – DELFI), kai jie buvo atlikti, atliko tuometis apskrities viršininkas ir Vilniaus miesto savivaldybė. (...) Kodėl taip buvo padaryta, kad suformavo žemės sklypą, kurio dalis patenka į rezervatą, o dalis – nepatenka, kodėl pasirinktas toks sprendimas – direkcija negali atsakyti, nes ji tuo metu nebuvo iš viso įsteigta. Kad S. Juškus negali nieko daryti – tai irgi yra netiesa. Tie patys įstatymai, su tam tikrais pakeitimais, galioja. Sakykim, tas statinys į rezervatą nepatenka. Tai jie gali kreiptis į savivaldybę ar į Nacionalinę žemės tarnybą, ir jiems bus suformuotas sklypas aplink jiems priklausantį statinį. Nėra taip, kad jie nieko negali daryti. Ne direkcija ir ne prokuratūra nusprendė, kad taip turi būti. LAT išanalizavo situaciją ir LAT pasakė, kad taip turi būti. LAT sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai ne direkcijos užgaida“, - padėties nedramatizavo V. Račys.

Mero verslas laukia teisininkų patarimų

Teniso aikštynus Sereikiškėse valdanti „BNA Grupė“ dar neapsisprendė, ar pasinaudos galimybe šią LAT nutartį skųsti kasacine tvarka.

„Šio klausimo tikrai nesu pasiruošęs atsakyti. Reikėtų man susipažinti konkrečiau, tada bus galima kalbėti“, - DELFI teigė „BNA Grupės“ direktorius Gytis Trinkūnas.

Pasak jo, sprendimą dėl LAT nutarties vertinimo bendrovė priims po konsultacijų su teisininkais.

Pats A. Zuokas ginčo dėl žemių Sereikiškėse nekomentuoja.