Pusė daugiabučių liftų – avarinės būklės

Lietuvos daugiabučiuose namuose iš viso įrengta apie 6 tūkst. liftų, iš jų 2 tūkst. – Vilniuje. Maždaug pusė yra peržengę ribinį 25 metų eksploatavimo laiką ir yra avarinės būklės, netoli 100 tarnauja jau apie 40 metų. Tačiau daugelis žmonių stengiasi negalvoti, kas bus, kai liftai galutinai suges.

Kiekvienam liftui yra taikomi trijų rūšių mokesčiai. Pirmasis – lifto techninės priežiūros mokestis. Šiuos darbus atlieka specializuotos įmonės, kurios stebi lifto eksploataciją, prižiūri mechanizmus, gelbsti lifte užstrigusius žmones. Šis mokestis sudaro apie kelis šimtus litų namui, žmonės jį pasidalina proporcingai pagal nuosavybės teise valdomą namo plotą.  Antrasis mokestis – už lifto sunaudojamą elektros energiją. Trečiasis mokestis yra kaupiamasis, skirtas liftui atnaujinti. Skirtinguose miestuose jis renkamas skirtingą laiko tarpą, sumos nėra didelės, bet žmonės ir tam priešinasi. 

Tarkim, Kaune liftų kaupiamasis mokestis buvo renkamas į specialią savivaldybės sąskaitą, buvo atnaujinta net 100 liftų, pradedant nuo tų, kurių būklė blogiausia. Tačiau galiausiai teismas nusprendė, kad šis mokestis prieštarauja įstatymams, nes už vienų pinigus liftai buvo rekonstruojami kitiems, o tie, kurių liftai jau buvo renovuoti, turėjo mokėti toliau. Nutarta, kad kaupiamuosius mokesčius turi rinkti bendrijos ir namus administruojančios įmonės, bet problema juk neišnyko. Jei daugelis namų lifto kaupiamojoje sąskaitoje ir turi lėšų, tai labai mažai. Yra keletas namų, kur liftai yra visai išjungti – sunku net įsivaizduoti, kaip 12-aukščiame name be lifto gyvena jauni tėvai, neįgalūs, senyvi žmonės.

Beje, problemų ir neaiškumų liftai sukelia ir pirmuosiuose dviejuose aukštuose gyvenantiems žmonėms, kurie liftais nesinaudoja. Seimo kontrolierių tarnyba, tirdama vieno piliečio skundą, dar kartą išaiškino, kad pirmųjų aukštų gyventojai turi apmokėti visas išlaidas, susijusias su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu, taip pat, deja, ir kaupiamąjį mokestį liftui renovuoti, bet neprivalo mokėti išlaidų, kurios susijusios su naudojimusi liftu.

Reikėjo rūpintis vakar

Jau kelerius metus intensyviai, nors ir su menkais rezultatais, buvo kalbama apie būsto renovaciją, tačiau apie liftus išvis buvo nutylima. Net palyginti nedideliame renovuotų namų skaičiuje liftai nebuvo renovuoti. Liftais susirūpino Europos Komisija. Europos liftų asociacija kreipėsi į EK ir įtikino, kad padėtis Rytų ir Vidurio Europos šalyse šioje srityje iš tiesų yra grėsminga ir reikia imtis skubių priemonių.

UAB „Kauno liftai“ generalinis direktorius, Liftų įmonių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius sako, kad anksčiau liftai buvo įtraukti į namo renovavimo darbus, bet paskiau išbraukti, visą dėmesį nukreipiant į energijos taupymą, namo apšiltinimą. Tačiau pagaliau ši problema vėl sulaukė Vyriausybės dėmesio: į pastatų renovavimo programą vėl įtraukta nuostata, jog turi būti sutvarkomi gyvenamuosiuose pastatuose esantys liftai, kurių eksploatavimo amžius yra daugiau kaip 25 metai, jei jie yra kritinės būklės, arba kurie jau sustabdyti ar artimiausiu laiku bus stabdomi. Tačiau liftų renovavimas viso projekto kainą dar padidins, be to, nemažai liftų dėl garbingo amžiaus renovacijos gali ir nesulaukti, problemą teks spręsti greičiau. J. Guzavičiaus teigimu, pagal tą pačią programą galima renovuoti tik liftą, tad nuo šiol liftų ūkio problemų sprendimas turėtų pajudėti.

Tačiau, pasak J. Guzavičiaus, renovuoti liftą 9 aukštų name kainuotų apie 90 tūkst. litų, tiesa, kai kuriuose namuose būna ne po vieną liftą. Beje, jis atkreipė dėmesį, kad renovuotas liftas yra beveik kaip naujas, nes iš senojo praktiškai lieka tik nejudančios konstrukcijos (bėgiai, mašinų patalpa ir t. t.).

Saugumas ir taupymas

Renovuojant liftą, naujais, atitinkančiais Europos Sąjungos reikalavimus, pakeičiama didžioji dalis įrenginių. Kabinos medžiagos pakeičiamos į nedegias, atsparias mechaniniam poveikiui. Sutvarkytas liftas taupo ir elektros energiją – senos gamybos liftai vartoja energiją net ir jais nesinaudojant, o naujieji – tik tuomet, kai iškviečiami. Naujuose liftuose įrengiamas ir energiją taupantis LED (angl. Light-emitting diode – „šviesos diodų“) apšvietimas, o senuosiuose vis dar veikia per daug energijos eikvojantis halogeninis apšvietimas. Dėl naujų technologijų sutaupoma apie trečdalis lifto sunaudojamos elektros energijos.

Be to, dėl sumontuojamos nuotolinio stebėjimo sistemos liftą prižiūrinčios įmonės dispečeriai visą parą stebi lifto būklę, ar kas nemėgina jo išplėšti (būta tokių atvejų, kai pavagiamos lifto konstrukcijos).

Renovuotas liftas vėl gali tarnauti 20–25 metus.

Ką daryti, kur kreiptis?

Paklaustas, ką reikia daryti, norint renovuoti daugiabučio namo liftą, J. Guzavičius teigė, jog pirmiausia reikia kreiptis į bendriją ar į namą administruojančią įmonę, surinkti gyventojų parašus dėl sutikimo renovuoti liftą ir tuomet pasidomėti, kas gali atlikti darbus – liftus statančių ir renovuojančių įmonių Lietuvoje yra ne viena.

Pašnekovas sakė visai teigiamai žiūrįs į tai, kad jų klientai domisi ir kitų įmonių teikiamomis paslaugomis bei kainomis. Jis teigė, kad liftų renovacijos projektas yra kartotinis, jo atskirai rengti nereikia, nebent tik šiek tiek pakeisti, tad gyventojams nutarus sutvarkyti liftus, viskas ima judėti gana sparčiai.

Jei namas turi surinkęs apie trečdalį sumos, jau galima sudaryti sutartį su liftų gamybos įmone. Jei tai būtų įmonė, kurioje dirba J. Guzavičius, maždaug mėnesį liftas gaminamas, kitą mėnesį ardomas senas liftas, ir dar per mėnesį liftas sumontuojamas. Valstybės parama suteikiama, kai liftas jau pabaigtas, – tuo pasirūpina pati įmonė.

Pagal naująją programą valstybės parama liftų renovacijai – 50 proc. išlaidų. Likusius pinigus turi sunešti gyventojai. Pašnekovo vadovaujama bendrovė leidžia gyventojams iki 6 mėnesių atidėti pinigų mokėjimą, įtraukiant sąlygą, kad norintieji gali atsiskaityti greičiau. Pasak J. Guzavičiaus, kartais su bendrijomis įvyksta tokie stebuklai, kad beveik pusė gyventojų atsiskaito praėjus trims mėnesiams po to, kai liftas jau važinėja. Kita pusė gyventojų naudojasi atidėjimais, tačiau kad bendrijos išvis nesumokėtų, tokio atvejo nepasitaikė. Devynaukščio namo gyventojui už lifto renovavimą tenka mokėti maždaug po 3 tūkst. litų. Vilniuje ir Kaune liftams yra renkamos kaupiamosios lėšos, tad sukaupę jų gyventojai galės pasidžiaugti atnaujintais įrenginiais.