Administraciniu požiūriu apleista žemė - neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų ir dvejus metus nenaudojama žemės ūkio gamybai žemė. Ekonominiu pagrindu apleista žemė - netekusi ekonominių resursų žemė.

Valstybės žemės fondas pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustatė, kad daugiausia apleistos žemės yra Vilniaus, Rokiškio, Zarasų, Molėtų, Trakų rajonuose. Rūpestingiausiai žemė prižiūrima Visagino, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo, Pasvalio savivaldybėse.

Siekiant sumažinti apleistos žemės plotus, 2011 m. patikslintas Žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį apleistai žemės ūkio paskirties žemei nebus taikomas vertės mažinimo koeficientas, taip pat nebus nustatomas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt/a arba 100 Lt/ha) pereinamuoju laikotarpiu. Įstatymas pradeda galioti nuo 2013 metų sausio 1 dienos.

Savivaldybių taryboms suteikta galimybė padidinus mokesčius apleistai žemei išjudinti jos savininkus. Šis tarifas gali būti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės.
Šiuo metu visi žemės ūkio paskirties sklypai, ar dirbami jie, ar ne, apmokestinami taikant 0,35 koeficientą. Kitais metais, skaičiuojant mokesčius už žemės ūkio naudmenas, lengvatos apleistai žemei nebebus taikomos. Įvertinus vien tai, apleistos žemės savininkai už ją privalės mokėti tris kartus brangiau.

„Kitaip išjudinti apleistos žemės savininkų neįmanoma. Geriausia ekonominio poveikio priemonė-didėjantys mokesčiai" ,- sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.

Analizuojant Savivaldybių tarybų patvirtintus tarifus paaiškėjo, kad rajonų, kuriose apleistų žemių daugiausia (Vilniaus, Molėtų, Trakų), tarybos patvirtino 2procentų žemės vertės tarifą minėtų žemių savininkams apmokestinti. Tuo tarpu marijampoliečiai ir pasvališkiai, kur žeme rūpinamasi labiau, nustatė maksimalų - 4 procentų žemės vertės - tarifą.

Maksimalų tarifą patvirtino daugiau nei pusė šalies savivaldybių

Iš penkiasdešimties šalies savivaldybių maksimalų - 4 procentų žemės vertės - tarifą apleistų žemių savininkams taikys net trisdešimt viena. Tarp jų - ir Marijampolės savivaldybė.

„Iš viso negali būti apleistos žemės, - sakė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. - Kitos priemonės buvo mažai veiksmingos. Stengiamės, gražiname, o kiti apleidžia sklypus karklais, kiečiais ir dagiais. Kaimynai pyksta, skundžiasi, kad vėjas piktžolių sėklas sėja ir pas juos".

Marijampolės savivaldybės meras sakė, kad savivaldybėje, Architektūros departamente, įdarbino specialistą, kuris ieško apleistų žemės plotų savininkų ir yra įgaliotas surašyti protokolus. „Už gautus pinigėlius nušienausime tuos kiečius", - sakė V. Brazys.

Jis labai džiaugiasi įstatymo pataisa, ji, pasak mero, savivaldybėms atrišo rankas kovoti su apsileidėliais. „Efektyviausia nuobauda - finansinė, apmokestinę didžiausiu tarifu tikrai pakratysime nesitvarkančius", - tikisi meras.

Kadangi Lietuvoje išaugo ir gyvena socialinių pašalpų gavėjų karta, Marijampolės savivaldybė griežtai tikrina, ar besikreipiantys dėl jos turi žemės ir ar nėra jos apleidę. „Gana dažnai paaiškėja, kad žmogus turi kokius tris hektarus. Paklausiu, ar iš jos neįmanoma pragyventi. Sako, neįmanoma, nes ta žemė apleista. Tada sugėdinu, o ką, brolau, ar aš ją tokia paverčiau ir išvarau pro duris. Žemė mūsų maitintoja, todėl privalome ja rūpintis ir branginti ", - sakė Marijampolės savivaldybės meras.

Su apsileidėliais Marijampolės savivaldybė žada būti griežta - jei savininkai nesumokės mokesčio, kreipsis į teismą ir stengsis perimti apleistas žemes.

Mokestis grįš į seniūnijas, kurios suras apsileidėlius

Rokiškio rajone, kuris negali pasididžiuoti atsakingu žemės savininkų požiūriu į šį turtą, šiemet mokesčio tarifas apleistai žemei buvo 1,5 proc. Visas šis mokestis įplaukia į rajono biudžetą ir per metus jo surenkama apie milijoną litų.

Tvirtinant tarifą 2013 metams, buvo nutarta dirbamos žemės mokesčio nedidinti ir palikti šių metų lygyje, t.y.1,5 proc., o apleistos nedirbamos žemės mokestį pakelti iki 3 proc.

Tarybos nario G. Girštauto siūlymui, kad žemės mokestis už apleistas ir dirvonuojančias žemes būtų paliktas konkrečioms seniūnijoms, kurios galėtų jas naudoti kelių žvyravimui, gatvių apšvietimui, sniego valymui ir kitiems seniūnijų poreikiams, pritarė dauguma rajono tarybos narių.

Rokiškio rajono savivaldybės meras Vidmantas Kanopa sakė, kad patvirtinus vieną iš didesnių galimų tarifų, stengsis iš „gėdos sąrašo" pakilti į aukštesnę vietą. „Dirbsime gyvą darbą su žmonėmis. Apleistų žemės plotų savininkams išaiškinti pasitelksime seniūnus. Ieškome mechanizmo ir įteisinsime, kad lėšos, į biudžetą įplaukusios iš tam tikros seniūnijos, į ją ir grįžtų. Tai bus motyvas tiek seniūnui, tiek tos seniūnijos gyventojams", - sakė V. Kanopa.

Pasak Rokiškio rajono savivaldybės mero, įvardinti priežastis, kodėl šiame krašte tiek daug apleistos žemės, bus galima tik tada, kai pavyks identifikuoti jos savininkus.

Nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę skatinama apsodinti mišku

Siekiant sumažinti apleistos žemės plotus, skatinama nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę apsodinti mišku. Šiuo metu mišku apsodinta apie 30 tūkst. ha. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, gaunat paramą iš Europos Sąjungos programų, išaugo net 6 kartus.

Be to, išaugo deklaruojamos žemės plotai. 2008 m. buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, tuo tarpu 2012 m. deklaruota jau beveik 2,8 mln. ha ploto.

Savivaldybių patvirtinti žemės mokesčių tarifai 2013 metams

Žemės paskirtisMokesčio tarifaiSavivaldybės
Žemės ūkio paskirties0,1 - 2,5Šilutės r. sav. (2-2,5), Panevėžio r. sav. (2,4)Joniškio r. sav. (1,8)
Gyvenamųjų teritorijų0,3 - 4Šiaulių r. sav. (0,35-4)Ignalinos r. sav. (1,5)Jurbarko r. sav. (1,5)Lazdijų r. sav. (1,5)
Komercinės paskirties0,1 - 2,3Šiaulių r. sav. (0,1-2,3)Ignalinos r. sav. (2)Šilalės r. sav. (2)Šilutės r. sav. (2)
Pramonės ir sandėliavimo0,25 - 4Šiaulių r. sav. (0,25-4)Panevėžio r. sav. (3,2)Kupiškio r. sav. (2,5)
Apleista žemė2 - 4